Virtuali paroda „Kauno aerodromui 100 metų“

Minėdami istorinio, vieno seniausių Europoje - Kauno „S.Dariaus ir S.Girėno" aerodromo šimtmetį, parengėme virtualią parodą „Kauno aerodromui 100 metų“.
100 metų - 100 nuotraukų. Per istorija tapusius įvykius, asmenis, techniką, pastatus - jos jums papasakos aerodromo istoriją 1919 - 1940 metais.

Šioje, pirmojoje šios parodos, apie 1919-1920 metus iš oro darytoje fotografijoje - 1915 m. Lietuvą okupavusios vokiečių kariuomenės įrengtas Kauno aerodromas.
Kauno miesto pakraštyje, kairiajame Nemuno krante, Aleksoto valsčiuje, buvusį aerodromą sudarė pietiniame pakraštyje prie Žagariškių kaimo pastatytas dirižablio angaras (nuotraukoje – kairėje) su pagalbiniais statiniais, ir šiauriniame pakraštyje prie lygiagrečios Nemuno šlaitui Linksmadvario gatvės pastatyti du lėktuvų angarai (iš kurių 1919 m. liko tik vienas). Nuo pastarųjų iki lauką kertančio į Žagariškių kaimą vedusio gruntkelio buvo tinkamas lėktuvams nusileisti plotas (500 x 400 m). Tarp gruntkelio ir dirižablio angaro driekėsi nelygi pelkėta pieva, todėl nustoję naudoti dirižablį, vokiečiai pastatė medinį tiltą-gatvę (matosi nuotraukoje), kuria iš nusileidimo lauko į dirižablio angarą buvo ridenami lėktuvai.

G.Ramoškos fotomontaže - šiaurinė aerodromo dalis 1919 m. pradžioje
Šioje aerodromo dalyje 1916 m. pastatyti 2 standartiniai vokiški lėktuvų angarai, surenkami iš metalinių konstrukcijų ir apkalami lentomis, kiekvienas jų galėjo sutalpinti apie 12 lėktuvų. Tarp jų pastatas, kuriame buvo ginklinė ir fotolaboratorija. Kairėje esantį angarą ir ginklinę - fotolaboratoriją Aviacijos dalis perėmė 1919.07.9. Dešinėje esantį angarą vokiečiai perdavė 1919.02.24, bet kovo 4 d. jis sudegė. Iliustracijoje pavaizduotas vandens bokštas egzistavo, tačiau jis pastatytas jau po dešiniojo angaro gaisro. Galima versija, jog vandens bokštas pastatytas ankščiau, bet po gaisro atstatytas toje pačioje vietoje.
PLAČIAU APIE ŠIAURINĘ AERODROMO DALĮ IR PASTATUS

Lėktuvai, dešinėje: lavinimosi Albatros C.III ir žvalgybinis LVG C.VI aerodromo šiaurinėje dalyje, prie angaro 1919 m
PLAČIAU APIE PIRMUOSIUS KARINĖS AVIACIJOS LĖKTUVUS.

Aviacijos mokyklos mokiniai A.Stašaitis, L.Sliužinskas, J.Kumpis
ant mokomojo lėktuvo Albatros B.II prie angaro Linksmadvaryje 1919 m.
Už lėktuvo matosi medinis ginkluotės - fotolaboratorijos pastatas.
Alb. B.II sukonstruotas 1913 m. kaip žvalgybinis, vėliau tapo populiariausiu mokomuoju lėktuvu. Lietuvos karo lakūnai mokėsi šiuo tipu skraidyti iki 1931 m. Alb. B.II buvo medinės konstrukcijos dvisparnis su vandeniu aušinamu 120 AG šešių cilindrų varikliu Mercedes. Didžiausias greitis – 110 km/h.
ASMENŲ BIOGRAFIJOS: A.STAŠAITIS, L.SLIUŽINSKAS, J.KUMPIS

Aviacijos mokyklos mokiniai prie lėktuvų angaro. Fotografuota 1919 m. rudenį.
Sėdi iš kairės: T.Šakmanas, A.Gustaitis, mokyklos viršininkas J.Laurinaitis, K.Brazdžionis, V.Ruseckas, stovi iš kairės: V.Lišauskas, B.Sidaravičius, L.Virbickas, A.Babilius, L.Peseckas, J.Dobkevičius, X, V.Šidlauskas, J.Pranckevičius, X, V.Firontas, S.Tumas, K.Kanauka, S.Sabas, J.Šalkauskas, V.Elisonas, T.Sereika, H.Bezumavičius, K.Graužinis, A.Stašaitis, V.Jablonskis, V.Šenbergas, P.Brazdžiūnas, S.Stanaitis, J.Zauka.
PLAČIAU APIE KARO AVIACIJOS MOKYKLĄ

Lakūnai prie lėktuvo Albatros C.III 1919 m.
Iš kairės: X, L.Peseckas, samdytas vokietis O.Rahnas, A.Senatorskis, X, J.Šalkauskas
PLAČIAU APIE VOKIEČIUS LIETUVOS KARO AVIACIJOJE

Mokomasis lėktuvas Rumpler C.I dažomas lėktuvų angare prie Linksmadvario.
Iš kairės: karininkas V.Živatovas, L.Virbickas, V.Ruseckas. Lėktuvas Rumpler C.I Lietuvoje buvo naudojamas mokymui ir lavinimui, jį varė 180 AG šešių cilindrų vandeniu aušinamas variklis „Argus”, didžiausias skridimo greitis – 150 km/h.
PLAČIAU APIE LĖKTUVĄ RUMPLER C.I

Pirmasis Aviacijos dalies svečias iš užsienio – prancūzų dvivietis žvalgybinis lėktuvas Salmson-2A2, 1919 m. atskridęs iš Rygos į Kauną.
PLAČIAU APIE ŠĮ PIRMĄJĮ VIZITĄ IR LĖKTUVĄ SALMSON-2A2

Aviacijos daliai, vokiečių 1919.02.24 perduoto, bet kovo 4 d. sudeginto angaro likučiai, matosi statomas (arba atstatomas) vandens bokštas. Apie 1919 - 1920 m.
PLAČIAU APIE ŠIAURINĘ AERODROMO DALĮ IR PASTATUS

Mechanikai ir motoristai prie žvalgybinio LVG C.VI 1919 m.
Žvalgybinis lėktuvas LVG C.VI. Pagamintas Vokietijoje 1918 m., dvivietis (lakūnas ir žvalgas), ginkluotas dviem kulkosvaidžiais (priekinis, nejudamai įtvirtintas liemenyje, šaudantis sinchroniškai pro propelerio mentes; užpakalinis – žvalgo – judantis ant atraminio ratilo). Variklis 200 AG, aušinamas vandeniu. Galėjo pakelti 120 kg bombų. Didžiausias greitis – 175 km/h. Medinė konstrukcija: sparnai dengti audeklu, liemuo – medžio klijuote. Pirmieji Lietuvos karinės aviacijos ženklai – raudoni rombai su baltais Vyčiais ir žaliais bei geltonais apvadais) – buvo piešiami baltuose sektoriuose: abipus liemens, abipus posūkio vairo, viršutinių sparnų viršutinio ir apatinių sparnų apatinio paviršiaus.
PLAČIAU APIE LĖKTUVĄ LVG C.VI

Lakūnai ir mechanikai ruošia trijų tipų bombas koviniam skridimui.
Antras iš kairės – T.Šakmanas, dešinėje – Švezigas. Už jų mokomasis lėktuvas Albatros B.II nr.172 („Žaliukė”), su kuriuo Aviacijos mokyklos mokiniai mokėsi skraidyti. 1919 m. vasara.
PLAČIAU APIE NEPRIKLAUSOMYBĖS KARUS 1919 - 1920 METAIS

Mokomosios oro eskadrilės personalas prie lėktuvo Albatros B.II Kauno aerodrome 1924 m.
Iš kairės: X, X, eskadrilės vadas A.Gustaitis, instruktorius G.Pavlovas, J.Pyragius, X, X
Lietuvos karo aviacijai įsikūrus Kauno aerodrome 1920 m. įsteigta Mokomoji eskadrilė. Buvo įsteigta dėl lakūnų ir žvalgų mokymo, papildymo skraidančiojo personalo, nes nepakako 1919 m. baigusiųjų lakūnų ir žvalgų.
1921 m. prie Mokomosios eskadrilės pradėti organizuoti specialūs kursai lakūnams ir žvalgams, kurie buvo perkelti į aviaciją iš kitų kariuomenės dalinių. Kursų metu būsimi lakūnai mokėsi teorinių dalykų: Aviacijos taktikos, aviacijos istorijos, aviacijos motorai, aviacijos ginklai, aviacijos teorijos, aeronavigacijos, topografijos, fotografavimo ir fotogrametrijos, artilerijos, radiotelegrafijos, elektrotechnikos, technologijos. Tokie kursai veikė iki 1926 m. kol buvo įjungti į DLK Vytauto kursus. Teoriniai kursai trukdavo apie 6 mėn., skraidymų praktika taip pat 6 mėn.
PLAČIAU APIE MOKOMĄJĄ ESKADRILĘ

Lėktuvas LVG C.VI prie dirižablio angaro 1919 m.
Asmenys iš kairės: O.Dalhbekas, Z.Knystautas, H.Rotteris, X,X,X, J.Kraucevičius, X, X, P.Hiksa, X, X.
PLAČIAU APIE Z.KNYSTAUTĄ

Pagalbiniai pastatai buvę aplink dirižablio angarą apie 1919-1920 m.

1915 m. rudenį pastatytas 240x44x40 m dydžio, surenkamų metalinių konstrukcijų, dirižablio angaras.
1919.02.14 angarą ir gretimus pastatus perėmė Lietuvos kariuomenė. Čia buvo saugomi ir remontuojami Lietuvos karo aviacijos lėktuvai. Nugriautas 1929 m.
PLAČIAU APIE DIRIŽABLIO ANGARĄ SVETAINĖS DISKUSIJOSE

Lietuvos Respublikos Prezidentas A.Stulginskis ir delegacija aerodrome prie dirižablio angaro 1921 m.
1921 m. gegužės 21 d. Kauno aerodrome 2-jų Karo aviacijos metinių proga surengta aviacijos šventė. Šventės metu skraidė 22, o žemėje rikiavosi 36 lėktuvai. Aerodrome apsilankė Prezidentas, Krašto apsaugos ministras, Kariuomenės vadas, Generalinio štabo viršininkas, užsienio valstybių pasiuntiniai ir kt.
PLAČIAU APIE AVIACIJOS ŠVENTES AERODROME

Lėktuvas LVG C.VI prie dirižablio angaro vartų 1919 m.
1915 m. rudenį vokiečiai pastatė didžiulį angarą dirižabliui. Tai buvo 240 m ilgio, 44 m pločio ir 40 m aukščio metalinio karkaso statinys dengtas lentomis ir stiklo langais.
Dirižablio angaras sudarytas iš sujungtų tarpusavyje 40 rėmų, o kiekvienas rėmas - iš dviejų apie 20 m aukščio ferminių kolonų, sujungtų laužytos formos santvara. Abipus kiekvienas rėmas paremtas santvariniais spyriais, išsikišusiais iš pastato apie 12 m.
1916 m. vasario mėn. dirižablio angare ,,įsikūrė” kovinis dirižablis LZ-98.
1916 m. liepos mėn. jį pakeitė kitas kovinis dirižablis LZ-86.
Iki 1917 m. gegužės mėn. dirižablio angare dislokuotas kovinis vokiečių dirižablis LZ-120.
PLAČIAU APIE DIRIŽABLIO ANGARĄ

Lakūnai - mokiniai ir svečias prie dirižablio angaro. 1919 m.
PLAČIAU APIE KARO AVIACIJOS MOKYKLĄ

Lėktuvai dirižablio angare. 1920 m.
Dirižablio angare buvo montuojami ir remontuojami lėktuvai, taip pat lėktuvų sandėlis, kuriame buvo sukrauti išardyti tinkami ir remontuotini lėktuvų liemenys, sparnai ir uodegų plokštumos, varikliai, radiatoriai, ratai, propeleriai ir kt. 1920 metais Lietuvos aviacija jau turėjo virš šimto veikiančių ir neveikiančių lėktuvų, kurie buvo įsigyti 1919-20 metais trimis būdais: paimti kaip trofėjai (apie 25 lėkt.), vokiečių perduoti pagal Antantės įsakymą (24 lėkt.), pigiai (nelegaliai, nes Versalio taikos sutartis draudė Vokietijai pardavinėti karinę techniką) nupirkti iš vokiečių (virš 50 lėktuvų).
PLAČIAU APIE PIRMUOSIUS LIETUVOS KARINĖS AVIACIJOS LĖKTUVUS

2-osios oro eskadrilės lakūnai ir motoristai Kauno aerodromo Linksmadvario angare prie lėktuvo Halb. C.V. 1921 m.
Stovi pirmoje eilėje iš kairės: L.Peseckas (3), L.Sliužinskas (4), A.Gustaitis (5), eskadrilės vadas V.Šenbergas (6), A.Stašaitis (7), E.Kraucevičius (8).
PLAČIAU APIE 2-ĄJĄ ESKADRILĘ

Karo lakūnai A.Gustaitis (kairėje) ir S.Sabas prie naikintuvo Fokker D.VII. Kauno aerodromas, 1924 m.
Naikintuvas Fokker D VII buvo laikomas vienu geriausių pirmo pasaulinio karo naikintuvų. Fronte šie lėktuvai pasirodė 1918 metų balandžio pabaigoje, birželį jų buvo virš 400, o rugpjūtį virš 800. Lietuva pirmuosius "Fokerius" įsigijo 1919 metų rudenį, tačiau iki 1920 metų rudens nebuvo naudojami, nes frontuose buvo reikalingi žvalgybiniai lėktuvai ir bombonešiai. 1922 metais su Fok D VII Nr.6 karo lakūnai pradėjo mokytis aukštojo pilotažo. Naudoti iki pat 1940 metų.
PLAČIAU APIE NAIKINTUVĄ FOKKER D.VII
LAKŪNŲ BIOGRAFIJOS: A.GUSTAITIS, S.SABAS

Karo lakūno Frico Šulco katastrofos vietoje. 1919 m. rugsėjo 28 d.
F.Šulcas, ruošdamasis pulti virš Daugpilio iškeliamą bolševikų žvalgybinį aerostatą, sumontavo lėktuve Halberstädter CL.IV nr.9432/18 du piloto kulkosvaidžius ir su žvalgu J.Šalkausku pakilo virš Kauno aerodromo jų išbandyti. Staigaus posūkio metu lėktuvas pateko į suktuką ir nukrito. Pilotas žuvo, žvalgas sužeistas.
PLAČIAU APIE F.ŠULCĄ

1-osios oro eskadrilės lakūnai. Kauno aerodromas, 1924 m.
(iš dešinės, prieš lėktuvą): X, esk. vadas vyr.ltn. E.Kraucevičius, vyr.ltn. L.Peseckas, ltn. Č.Januškevičius, ltn. B.Vaivada, ltn. A.Gavelis; bei lėktuvai: bene įdomiausio dizaino (žuvies imitacija) iš Lietuvos karinės aviacijos turėtų - Albatros C.XV, toliau DFW C.V, du Halb. CL.IV, Martinsyde F-4 „Buzzard”, Fokker D.VII.
PLAČIAU APIE ALBATROS C.XV

Sopwith „1 ½ Strutter” liemuo su Sovietų Rusijos ženklais dirižablio angare 1919 m.
1919 m. vasario 14 d. kovų su bolševikais metu, Lietuvos kariai kaip grobį paėmė Raudonosios armijos lėktuvą Sopwith „1 ½ Strutter“ . Teoriškai tai buvo pirmasis Lietuvos karinės aviacijos lėktuvas, bet suremontuotas ir į orą pakilo tik 1921 m. rugpjūčio 3 dieną.
Išskirtinės vietos mūsų ir pasaulio aviacijos istorijoje šis lėktuvas nusipelno dėl lakūno vyr.ltn. L.Pesecko ir žvalgo ltn. K.Šimkaus neįtikėtino nusileidimo su degančiu "sopvičiumi" balansuojant ant jo sparnų.
PLAČIAU APIE SOPWITH „1 ½ STRUTTER”

Prie šešiaviečio susisiekimo lėktuvo Junkers F 13 „Annelise” Kauno aerodrome 1919 m. spalio 16 d.
Iš kairės: V.Jablonskis, Z.Knystautas, X, A.Stašaitis, J.Šalkauskas, X, L.Peseckas, S.Jakštys, S.Tumas, žvalgybos karininkas F.Dunajevas, G.Bezumavičius, V.Živatovas, J.Šabanavičius, X, X, X, lėktuvo mechanikas P.Maruščikas, Švezigas, A.Veinšenkas, X, lėktuvo pilotas H.Hessė, Dietrichas, Aviacijos dalies vadas P.Petronis, X, H.Rotteris, E.Kuligovskis, X, X, X, J.Grigiškis.
PLAČIAU APIE JUNKERS F.13 "ANNELISE"

Lakūnai prie karo aviacijos angaro šiaurinėje aerodromo dalyje. Apie 1923-1924 m.
Antrame plane lėktuvas SVA.10, asmenys iš kairės: X, X, V.Čemarka, J.Garolis, V.Šenbergas.
LAKŪNŲ BIOGRAFIJOS: V.ČEMARKA, J.GAROLIS, V.ŠENBERGAS

Mechanikai ir motoristai prie žvalgybinio lėktuvo Halb.C.V Kauno aerodrome 1926 m.
Antrame plane: kairėje Karo aviacijos angaras, lėktuvas SVA.10, dešinėje ginklinės-fotolaboratorijos pastato fragmentas.

Naikintuvas Albatros D.III Kauno aerodrome 1921 m.
Pirmasis panaudojus vokiškas dalis (liemenį, 160 AG variklį „Mercedes”, propelerį ir jo aptaką, važiuoklės ir sparnų spyrius, ratus ir jų ašį) aviacijos dirbtuvių pagamintas lėktuvas, pakilęs į orą 1921.01.23. Iš viso Lietuvos karinė aviacija turėjo tris tokio tipo lėktuvus. Jie buvo naudojami mažai, nes savybėmis nusileido Fokker D.VII-iems.
PLAČIAU APIE LĖKTUVĄ ALBATROS D.III

Karo lakūnai S.Darius (kairėje) ir L.Peseckas Kauno aerodrome apie 1924 m.
LAKŪNŲ BIOGRAFIJOS: S.DARIUS , L.PESECKAS

Iškilminga rikiuotė prie Linksmadvario angaro Kauno aerodromo šiaurinėje dalyje. Apie 1924 m.

Anglų gamybos naikintuvas Martinside F-4 „Buzzard” Kauno aerodrome 1921 m.
1921 metais Lietuvos karo aviacija nusprendė įsigyti porą modernesnių naikintuvų. Buvo pasirinkti angliški Martinside F-4. Komandiruotas į Londoną ltn. J.Dobkevičius išsiaiškino, kad galutinė kaina – 2100 svarų sterlingų, t.y. 590 000 auksinų. Kadangi vyriausybė buvo skyrusi 500 000, panaudoti 90 000 auksinų iš Amerikos lietuvių paaukotų lėšų. Pagerbiant aukotojus du nusipirktieji „Martinsaidai” (gam.nr. 4306, 4310) buvo pavadinti „Amerikiečiu” ir „Amerikiete”. Iki 1929 m. šie lėktuvai naudoti kaip naikintuvai, vėliau (iki 1936 m.) – mokomojoje eskadrilėje lakūnų lavinimui. Nr.4310 nurašytas 1932 m. gruodį, Nr.4306 – 1936 m.
PLAČIAU APIE LĖKTUVĄ MARTINSIDE F-4 "BUZZARD"

Rumpler C.I po nesėkmingo tūpimo Kauno aerodrome 1920 m.
Lietuvos karinė aviacija turėjo tris tokio tipo lėktuvus, kuriuos naudojo trumpą laiką.
PLAČIAU APIE LĖKTUVĄ RUMPLER C.I

Nesėkmingai nusileidęs Alb. C.III Kauno aerodrome 1920 m.
Kadangi trūko dažų, lėktuvas dar su vokiškais ženklais. Į šio tipo lėktuvus lakūnai sėsdavo ir lavindavosi pramokę skraidyti su mokomaisiais Alb. B.II, Alb. C.I, Ru. C.I, tuomet ateidavo eilė koviniams lėktuvams. Iš viso Karo aviacija buvo įsigijusi 12 Albatros C.III.
PLAČIAU APIE ALBATROS C.III

J.Dobkevičius (kairėje) prie Dobi-I su lėktuvo statytojais 1922 m.
Dobi-I pradėtas projektuoti 1921 m., ir laisvalaikiu pastatytas 1-os oro eskadrilės mechanikų. 1922 m. liepos pradžioje konstruktoriaus išbandytas. Šis medinės konstrukcijos vienvietis lėktuvas su dviejų cilindrų 30 AG varikliu „Haacke” HFM-2 sugebėjo pasiekti 175 km/h greitį – tarp lėktuvų, varomų tokio galingumo variklių, 1922 metais Dobi-I buvo greičiausias pasaulyje. Lėktuvo sparnų ilgis – 7,9 m, liemens ilgis – 4,5 m, skridimo svoris – 300 kg. Nudažytas sidabrinės spalvos dažais. Po 1925.12.1 įvykusios avarijos nebenaudotas.
PLAČIAU APIE DOBI-I J.DOBKEVIČIAUS PUSLAPYJE

Dobi-II Kauno aerodrome 1923 m.
Šis – pirmasis lietuviškos konstrukcijos žvalgybinis lėktuvas – projektuotas 1922 m., pastatytas greičiau nei per metus ir buvo dešimtasis (Nr.10) dirbtuvių gaminys. Bandymų metu lėktuvas išvystė 250 km/h greitį (1923 m. – greičiausias pasaulyje žvalgybinis lėktuvas varomas 200 AG variklio), pakilo į 9 km aukštį. Dviviečio medinės konstrukcijos lėktuvo sparnų ilgis – 14 m, liemens ilgis – 6,1 m, tuščio svoris – 840 kg, skridimo svoris – 1240 kg. 1924.11.2 avarijoje sudaužytas.
PLAČIAU APIE DOBI-II J.DOBKEVIČIAUS PUSLAPYJE

Dobi-III katastrofa Kauno aerodromo prieigose (Linksmadvario šlaito viršuje). 1926 m. birželio 8 d.
Leisdamasis į aerodromą J.Dobkevičiaus valdomas lėktuvas užkliudė šlaito ąžuolą ir sudužo, o pilotas nuo sužeidimų mirė ligoninėje.
Tai buvo pirmasis lietuviškos konstrukcijos naikintuvas Dobi-III. Pabaigtas statyti 1924 m. lapkričio mėnesį. Vienvietis medinės konstrukcijos lėktuvas buvo varomas 180 AG variklio ir pirmųjų bandymų metu pasiekė apie 250 km/h greitį. Aukšta aerodinaminė kokybė kėlė didelių problemų tupiant mažame aerodrome (koks tuo metu buvo Kaune). Tūpimo greičiui mažinti buvo įrengti išilgai visos užpakalinės sparno briaunos einantys nulenkiami užsparniai ir eleronai. Pirmasis skridimo bandymas 1924 m. buvo nesėkmingas – tūpiant lėktuvas buvo palaužtas, ir suremontuotas tik 1926 m. vasarą.
PLAČIAU APIE DOBI-III J.DOBKEVIČIAUS PUSLAPYJE

Vokiečių Junkers F-13, patyręs avariją tūpdamas šlapioje Kauno aerodromo pievoje. Apie 1923 m.
1921 metais Vokietijos susisiekimo bendrovė „Deutsche Luftreederei" iš Karaliaučiaus į Klaipėdą pradėjo vežioti paštą ir keleivius. O 1922 m. balandžio 1 d. atidaryta oro linija Karaliaučius-Kaunas-Ryga. Ją aptarnavo aviakompanijų „Aero-Lloyd" ir „Lloyd-Ost" lėktuvai.
Tų pačių metų gegužės 1 d. pradėjo veikti nauja avialinija Karaliaučius-Kaunas-Smolenskas-Maskva. Šią liniją aptarnavo bendros Rusijos TFSR ir Vokietijos aviakompanijos „Deruluft" lėktuvai.
PLAČIAU APIE ORINĮ SUSISIEKIMĄ LIETUVOJE

Keleiviniai Dancigo Junkers F.13 Kauno aerodrome apie 1921-1922 metus.
Junkers F.13 buvo pirmasis pilnai metalo konstrukcijos žemasparnis skraidantis aparatas. Jis sykiu buvo ir Vokietijos civilinės aviacijos pagrindinis lėktuvas, kurio, nepaisant ribojimų, pagaminta trys šimtai dvidešimt du egzemplioriai. Tokį lėktuvą 3-io dešimtmečio pradžioje turėjo ir Lietuvos karinė aviacija.
PLAČIAU APIE JUNKERS F.13

2-osios oro eskadrilės lėktuvai SVA-10 Kauno aerodrome 1923 m.
1923 m. Karo aviacija Italijoje iš firmos "Aeronautica Ansaldo Societa Anonima di Torino" už 745 tūkst. lirų įsigijo 10 žvalgybinių lėktuvų SVA-10 (Nr. 799-808) bei atsarginių dalių jiems. Atgabenti į Lietuvą 1923 m. birželio 3 d. pradėti surinkinėti. Septyni lėktuvai išbandyti birželio 9 d. ir perduoti 2 oro eskadrilei. Žvalgybiniai SVA-10 aviacijoje tarnavo iki 1930 m. Dar 5 vnt. SVA-10 pagaminti Karo aviacijos dirbtuvėse 1928 -1929 m.
Itališkas, 200 AG variklio SPA 6A varomas lėktuvas išvystydavo iki 200 km/val greitį. Lėktuvai įsigyti neginkluoti, o 1925 m. į juos sumontuota fotoaparatūra bei po vieną lakūno ir žvalgo kulkosvaidį "Vickers".
PLAČIAU APIE ANSALDO SVA-10

A.Gustaitis ruošiasi skridimui dar nenudažyta savo pirmąją konstrukcija ANBO-I, Kauno aerodrome prie Linksmadvario angaro. 1925 m. liepos 14 d.
ANBO-I A.Gustaitis aviacijos dirbtuvėse pastatė savo lėšomis. 1925.07.14 lėktuvas išbandytas ore, vėliau perduotas 1-ąjai eskadrilei, o 1935 m. - Vytauto Didžiojo karo muziejui, kur pergyveno okupacijas ir sulaukė šių dienų.
PLAČIAU APIE ANBO-I

4-osios eskadrilės lakūnai prie lėktuvo Alb. C.XV 1926 m. Kauno aerodrome. Ant žolės (iš kairės): vyr.ltn. A.Plaušinaitis, vyr.ltn. J.Pyragius, ltn. V.Bartuška. Stovi: vyr.ltn.V.Jablonskis, vyr.ltn. L.Peseckas, vyr.ltn. S.Darius. Ant propelerio: ltn. A.Damijonaitis, vyr.ltn. J.Liutkus, viršuje – vyr.ltn. F.Tyškus.
PLAČIAU APIE 4-ĄJĄ ESKADRILĘ

Karo aviacijos šventė Kauno aerodrome 1926m. rugpjūčio 18 d.
Matomi lėktuvai - čekiški naikintuvai Letov Š.20
PLAČIAU APIE KARO AVIACIJOS ŠVENTES

Aerodromo šiaurinės dalies prieigos apie 1929 m.
Kairėje matyti Dariaus ir Girėno gatvės fragmentas, Karo aviacijos bei LAK angarai. Centre - statomas vienas gražiausių tarpukario Kauno pastatų VDU Fizijos - Chemijos instituto rūmai. Susprogdinti besitraukiančių vokiečių 1944 metais
PLAČIAU APIE VDU FIZIKOS-CHEMIJOS INSTITUTO RŪMUS

Prancūzų brolių, Rene de Vitrole ir Alfredo de Vitrole apsilankymas Kauno aerodrome su lėktuvu Bregeut XIX 1927 m. rugpjūčio 8-9 d.
Prie brolių de Vitrolles‘ų dešinėje stovi Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona.
Nuotraukoje iš kairės: kariuomenės vadas gen. Silvestras Žukauskas, Lietuvos karo aviacijos viršininkas plk. ltn. Stasys Pundzevičius, Už Ministro Pirmininko Augustino Voldemaro
(stovi priekyje) – krašto apsaugos ministras plk. Teodoras Daukantas, Aviacijos karininkai, svečiai.
PLAČIAU APIE UŽSIENIO LĖKTUVŲ VIZITUS LIETUVOJE

Karininkai prie čekiško naikintuvo Letov Š.20 L. Apie 1926 m.
Mišrios konstrukcijos (sparnai – mediniai, liemuo – iš plieninių vamzdelių) čekoslovakiškas naikintuvas Letov Š-20L buvo varomas licencinio 300 AG variklio Škoda HS 8Fb, ginkluotas dviem liemenyje virš variklio įstatytais 7,92 mm kulkosvaidžiais (po 400 šovinių) ir išvystydavo apie 250 km/h greitį (tuo metu vienas iš greičiausių Europoje). Variklio aušinimo sistemą sudarė du briauniniai radiatoriai pritvirtinti prie važiuoklės spyrių.
PLAČIAU APIE NAIKINTUVĄ LETOV Š.20 L

Aviacijos dirbtuvėse pagamintas bombonešis Friedrichshafen G.IIIa. Kauno aerodromas, 1927 m.
Pats didžiausias Lietuvos karo aviacijos lėktuvas buvo pagamintas kopijuojant turimas senas tokio pat tipo lėktuvo dalis. Jaunėjant Karinės aviacijos technikos parkui, šis I PK milžinas 1927 m. atrodė kaip dinozauras, o skridimo savybėmis stipriai nusileido naujutėlaičiams Ansaldams, todėl naudojamas nebuvo.
PLAČIAU APIE BOMBONEŠĮ FRIEDRICHSHAFEN G.IIIA

Prezidentas A.Smetona su delegacija aerodrome aviacijos šventės metu 1927 m.
Antrame plane matosi lėktuvai ANBO-I, Friedrichshafen G.IIIa.

Latvijos Karo aviacijos vizitas Kaune. 1925 m.

1923 m. balandžio 1 d. pradėta formuoti 3-ji oro eskadrilė. Jos vadu paskirtas karo lakūnas ltn. Antanas Stašaitis (sėdi centre).
Tų pačių metų birželio mėn. Perginklavus 2-ją eskadrilę naujais lėktuvais SVA-10, 3-ji eskadrilė iš 2-osios gavo keletą žvalgybinių lėktuvų LVG C.VI, kuriuos sėkmingai naudojo šešetą metų
PLAČIAU APIE 3-IĄ ESKADRILĘ

3-os eskadrilės lakūnai ant motociklų. Apie 1927 m.
(iš kairės): J.Garolis, J.Jankauskas, J.Česonis, 3-os eskadrilės vadas A.Stašaitis, V.Morkus, G.Heidrikis, I.Šešplaukis, B.Vaivada su mechanikais prie žvalgybinio lėktuvo LVG C.VI.
Lietuvos karo aviacijoje motociklai buvo populiari transporto priemonė. Vienas aktyviausių jų populiarintojų buvo S.Darius. Lakūnai J.Pyragius, V.Čemarka, Č.Januškevičius ir kt. dalyvaudavo lenktynėse aplink Lietuvą. 1927 m. vyriausybė aviacijos karininkams suteikė beprocentinę paskolą asmeniniams „Harley-Davidson” firmos motociklams įsigyti.
PLAČIAU APIE MOTOCIKLUS KARO AVIACIJOJE

Lavinimosi lėktuvas ANBO-III su varikliu Walter „Mars” Kauno aerodrome 1930 m.
ANBO-III – mišrios konstrukcijos dvivietis aukštasparnis spyrinis monoplanas skirtas lakūnų ir mokinių-lakūnų treniruotėms, varomas nedidelio galingumo oru aušinamo žvaigždinio variklio. Įdomu ir tai jog ANBO-III yra pirmasis serijinis lietuviškas lėktuvas.
PLAČIAU APIE ANBO-III

Karo aviacijos vadovybė aerodrome perima Vytauto Didžiojo paveikslą. 1930 metai.
Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti Lietuvos Vyriausybė paskelbė 1930 metus Vytauto Didžiojo metais. Ta proga Vytauto Didžiojo paveikslas, kurį sukūrė skulptorius J.Zikaras, buvo žmonių iškilmingai nešiojamas po šalį.
PLAČIAU APIE VYTAUTO DIDŽIOJO PAVEIKSLO KELIONĘ APLINK LIETUVĄ

Naujai įsigytų tolimosios žvalgybos lėktuvų A.120 rikiuotė Kauno aerodrome 1929 m. liepos 21 d.
1929 m. vasarą į Kauną iš Turino Italijoje atgabenti firmoje "Fiat Aeronautica d'Italia" pagaminti 20 vnt. lėktuvų Ansaldo A.120. Tai didžiausias pirkinys Lietuvos karinės aviacijos istorijoje. Lėktuvais apginkluotos 3-ioji ir 4-oji žvalgybos eskadrilės.
Ansaldo A.120 buvo metalinės konstrukcijos, dviviečiai, aukštasparniai monoplanai, ginkluoti dviem kulkosvaidžiais bei bombolaidžiais užtaisomais 16x12.5 kg bombų. Sovietų okupacijos sulaukė 14 šio tipo lėktuvų.
PLAČIAU APIE ANSALDO A.120

Prie lėktuvo Alb. B II, I puskarininkių mokyklos laidos instruktoriaus kpt.Antano Kutkos mokomoji grupė. 1932-1934 m.
Iš kairės P.Vintis, V.Miškinis, kpt.A.Kutka, S.Lapinskas, V.Murmulaitis, O.Hausrotas.
PLAČIAU APIE PUSKARININKIŲ MOKYKLĄ

Aviac. vyr. psk. J.Stankūno katastrofa lėktuvu Fokker D.VII visai šalia Fizikos-chemijos instituto rūmų Aleksote 1930 m. spalio 20 d.
Tą dieną vyr. psk. Stankūnas lėktuvu Fokker D.VII išskrido į aukštojo pilotažo pratimus. Pakilęs su vienviečiu lėktuvu ir padaręs nurodytus pratimus J. Stankūnas 12.15 val. esant apie 400 m aukštyje staiga paleido lėktuvą suktuku kristi žemyn. Nėra žinoma ar pilotas sąmoningai ėmėsi atlikti šį pavojingą triuką ar nebeįstengė lėktuvo suvaldyti ir išlyginti. Lėktuvas praktiškai nevaldomas dideliu greičiu smigo žemyn ir pilotui nesugebėjus jo išvesti iš suktuko, visa jėga lėktuvo priekiu trenkėsi į žemę, šalia aerodromo esančių Fizikos-chemijos instituto rūmų kieme.
PLAČIAU APIE J.STANKŪNO KATASTROFĄ

1928 m. pastatyti žvalgybinės (KAM trob. Nr.24) (kairėje) ir naikintuvų eskadrilių (KAM trob. Nr.25) angarai, statomas Meteorologijos ir Fotografijos tarnybų pastatas (KAM trob. Nr.26) bei nugriauto dirižablio angaro pamatai Kauno aerodromo pietiniame pakraštyje 1930 metais.
TEMA APIE AERODROMO PASTATUS SVETAINĖS DISKUSIJOSE

Pirmoji Lietuvos lakūnė A.Liorentaitė lėktuve ANBO-II
ANTANINOS LIORENTAITĖS BIOGRAFIJA

Karo aviacijos viršininkas A.Gustaitis sveikina civilinius lakūnus, baigusius LAK skraidymo kursus ir gavusius civilinio lakūno pažymėjimus
Iš viso per 1930-1939 metus kursus baigė 58 civiliniai lakūnai.
LAK LAKŪNĖS IZABELĖS PLYČIŪTĖS-BALAIŠIENĖS PRISIMINIMAI

Lietuvos Aero Klubo lėktuvas De Havilland DH.82 „Tiger Moth" LY-LAM virš aerostoties 1936 m.
1931 m. aerodromo teritorija, atlikus melioracijos darbus, suskirstyta į civilinės aviacijos rajoną (šiaurinėje aerodromo dalyje, prie dabartinės S.Dariaus ir S.Girėno gatvės, matoma šioje fotografijoje) ir karinės aviacijos rajoną (kariškų trobesių rajoną prie dabartinės Karo Aviacijos gatvės). Civilinės aviacijos rajone veikė Kauno aerostotis (pirmas pastatas iš dešinės), Lietuvos Aeroklubas (šalia aerostoties buvo pastatytas gelžbetonio angaras LAK lėktuvams, pirmas pastatas iš kairės).
PLAČIAU APIE DE HAVILLAND DH.82 "TIGER MOTH"

1931 m. Lietuvos Aero Klubui perleistas A.Gustaičio konstrukcijos ANBO-II Kauno aerodrome
Nuo lėktuvo pastatymo 1928 iki 1930 metų lėktuvas tarnavo jaunųjų karo lakūnų mokymo reikalams, o po kapitalinio remonto -1931 m. buvo padovanotas Lietuvos aero klubui ir tarnavo civilinių lakūnų mokymui ir treniruotėms.
Lietuvos aeroklube ANBO-II buvo eksploatuojamas beveik 4 vasaras. 1934.VIII.26 ANBO-II įvyko katastrofa, kuomet lėktuvui sulūžus ore žuvo Vaclovas Juodis.
PLAČIAU APIE ANBO-II
PLAČIAU APIE V.JUODĮ IR KATASTROFĄ ANBO-II

Lietuvos Aero Klubo lėktuvas De Havilland DH.82 „Tiger Moth" krikštynos
Krikštamotė - LAK pirmininko 1928-40 metais prof. Zigmo Žemaičio dukra Liuda Žemaitytė
PLAČIAU APIE PROF. ZIGMĄ ŽEMAITĮ

Lietuvos Aero Klubo "hevilendai" virš minios šventės metu.
PLAČIAU APIE LIETUVOS AERO KLUBĄ

Mokomasis lėktuvas Letov Š.18 prie LAK angaro 1934 m.
Šį lėktuvą LAK'as 1934 m. vasarą perėmė iš J. Kumpikevičiaus, kuris buvo jį įsigijęs Čekoslovakijoje. Lietuvos pasiuntinybės Čekoslovakijoje vairuotojas Julius Kumpikevičius Prahos aeroklube išmokęs skraidyti ir įsigijęs čekišką mokomąjį lėktuvą Letov Š.18, paveiktas Dariaus ir Girėno skrydžio 1934 m. kovo mėnesį iš Prahos su nuotykiais ir keliais tarpiniais nutūpimais dėl gedimų atskrido į Kauną.
PLAČIAU APIE LĖKTUVĄ LETOV Š.18
PLAČIAU APIE J.KUMPIKEVIČIAUS SKRYDĮ IŠ PRAHOS Į KAUNĄ

LAK Sportinės eskadrilės vadas L.Taunys (dešinėje) kalbasi su figūrinio skraidymo komandos nariu K.Rimu. Baltijos šalių orinio sporto varžybose 1939 m. rugpjūtį
1939 m. rugpjūčio 14-19 d. įvyko SELL šalių ( Suomija, Estija, Latvija, Lietuva - SELL) varžybos. Stebėtojais jose dalyvavo Vokietijos ir Lenkijos atstovai. Aviamodeliuotojai rungtyniavo sklandytuvų, modelių su gumos ir vidaus degimo varikliais klasių aviamodeliais. Lakūnai rungėsi perskridimo Talinas - Ryga - Joniškis - Palanga - Kaunas ( nusileidžiant Rygoje ir Palangoje) tikslumo bei aukštojo pilotažo varžybose. Sklandytojai rungtyniavo skridimo į tolį, aukščio ir išsilaikymo ore rungtyse. Pergalę iškovojo Lietuvos komanda, surinkusi 360 taškų. Estijos komanda surinko 286 taškus, Suomija - 157, Latvija - 113.
BIOGRAFIJOS: L.TAUNYS K.RIMAS
AV.KPT. KAZIO RIMO PRISIMINIMAI

B.Oškinis po skrydžio savos konstrukcijos akrobatiniu sklandytuvu BRO-5 „Rūta" II 1939 metais Kauno aerodrome vykusių Baltijos šalių orinio sporto varžybų metu .
Konstruktorius Br. Oškinis varžybose Amerikoje išbandė kaip veikia BRO-4 vairai ore, detaliai išnagrinėjo šio sklandytuvo trūkumus ir nusprendė jį patobulinti. Buvo pakeista sklandytuvo konstrukcija, forma, suprojektuoti nauji sparnai. Taip 1938 metais gimė naujas kūrinys — akrobatinis sklandytuvas BRO-5 „RŪTA".
PLAČIAU APIE BRONIŲ OŠKINĮ

Rekordinis sklandytuvas „Biržietis“ (Gö-3 „Minimoa“) 1939 metais, rugpjūčio 14-19 d. Kauno aerodrome vykusių Baltijos šalių orinio sporto varžybų metu.
Aukštos sklendimo kokybės sklandytuvą Gö-3 „Minimoa“ pagal vokiečių Schempp-Hirth firmos brėžinius 1937 m. už 8500 litų pastatė A.Mainelis. Sklandytuvo krikštynos įvyko gegužės 16 d. Krikšto tėvai buvo prezidento žmona S.Smetonienė ir Švietimo ministras prof. J.Tonkūnas. Didelę dalį statybos išlaidų padengė Biržų visuomenės auka, todėl sklandytuvas pavadintas „Biržiečiu“.

1939 metais, rugpjūčio 14-19 d. Kauno aerodrome vykusių Baltijos šalių orinio sporto varžybų, figūrinio skraidymo rungčių teisėjai.
Iš kairės: Dženkaitis (Lietuva), Korens (Estija), Krastinš (Latvija), Sundstrom (Suomija)
PLAČIAU APIE JONĄ DŽENKAITĮ

Baltijos Šalių ( Suomija, Estija, Latvija, Lietuva - SELL) orinio sporto varžybų prizai 1939 m. Kauno aerodromas

1939 metais, rugpjūčio 14-19 d. Kauno aerodrome vykusių Baltijos šalių orinio sporto varžybų dalyvių sklandytuvai.
Lietuvą sklandymo rungtyse atstovavo J.Pyragius, B.Oškinis, A.Gysas

Figūrinio skraidymo ekipos narys L.Kinaitis (dešinėje) 1939 metais Kauno aerodrome vykusių Baltijos šalių orinio sporto varžybų metu. Už jo lėktuvas Bucker-133 C "Jungmeister"
Lietuvą figūrinio skraidymo rungtyse atstovavo - K.Rimas, L.Kinaitis, J.Dovydaitis, J.Steikūnas
PLAČIAU APIE LEONĄ KINAITĮ

Karo aviacijos Bucker-133 C "Jungmeister" 1939 m.
Treniruočių akrobatikai lėktuvas Bucker-133 C "Jungmeister". Lietuvos karo aviacija turėjo 6 tokius lėktuvus. Juos įsigijo 1939 metais.

Tolimųjų skrydžių rekordininkė Jean Batten Kaune 1939 m. vasario mėn.
1939 m. vasario 22-25 d. lankėsi Lietuvoje. Susitiko su karo ir LAK lakūnais, skaitė paskaitas. Viešnia pabrėžė, jog yra girdėjusi apie S. Darių ir S. Girėną, Lietuvoje statomus lėktuvus. Jai suteiktas LAK garbės narės vardas.
JEAN BATTEN BIOGRAFIJA

Į Kauną trimotoriu kompanijos Deruluft lėktuvu Rohrbach RO VIII „Roland“ parskraidinti Dariaus ir Girėno palaikai. 1933 m. liepos 19 d.
1933-iųjų liepos 16-osios vakarą, visa Lietuva laukė Atlantą įveikti pasiryžusių savo didvyrių - lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno. Kitos dienos vidudienį visuomenę sukrėtė žinia, kad pilotų, įveikusių sunkiausią kelio dalį, žygis ir jų gyvybės nutrūko vos už 650 kilometrų nuo Kauno.
PLAČIAU APIE DARIAUS IR GIRĖNO SKRYDĮ LITUANICA PER ATLANTĄ

Minia suformavo Gediminaičių stulpus belaukdama Felikso Vaitkaus Kauno aerodrome 1935 m.
Transatlantinis lakūnas F.Vaitkus, įveikęs Atlanto vandenyną, praskridęs 5100 km, dėl techninių priežasčių nutūpė Airijoje 1935 m. rugsėjo 22 d. Į Lietuvą atvyko traukiniu per Karaliaučių, Tilžę ir Pagėgių geležinkelio stotyje jį sutiko Mažosios Lietuvos patriarchas M.Jankus, visuomeninių organizacijų atstovai, didelė grupė Klaipėdos krašto ir Tauragės apskrities gyventojų.
Iš Klaipėdos, Rumpiškių aerodromo F.Vaitkus į Kauną buvo atskraidintas Lietuvos karo aviacijos lėktuvu ANBO IV Nr.61. Pasitikti atskrendančio ANBO IV Nr.61 pakilo 6 Lietuvos karo aviacijos naikintuvai FIAT CR.20. Lėktuvas vėlavo apie pusę valandos, o laukimo minutės buvo ilgos. Pagaliau vakarų pusėje pasirodė septynių lėktuvų siluetai. Juos pamačiusi minia džiaugsmingai suūžė. Atskridę iki aerodromo lėktuvai apsuko ratą, o jiems nusileidus žemiau pirmajame lėktuve buvo matyti mojuojantis žmogus. Tai buvo Felikso Vaitkaus pasveikinimas kauniečiams. Pagaliau lėktuvas, atsiskyręs nuo palydovų, pradėjo leistis arčiau laukiančios minios. Ir čia įvyko tai, ko niekas nesitikėjo ir nenumatė. Žmonių minia prasiveržė pro apsaugos užtvarą ir puolė prie žeme riedančio lėktuvo. Lakūnui išjungus variklį nelaimės pavyko išvengti. Reikia tik stebėtis, kaip tokios grūsties metu aplink lėktuvą svečiui ir jį lydintiems aviacijos karininkams bei LAK atstovams pavyko išeiti sveikiems.
PLAČIAU APIE ANTRĄJĮ TRANSATLANTINĮ SKRYDĮ

Karo aviacijos iš F.Vaitkaus įsigytas „Lockheed L 5C Vega“ - Lituanika II jau su karo aviacijos ženklais.
Lituanika II – lėktuvas, kuriuo lakūnas Feliksas Vaitkus 1935 m. rugsėjo 21-22 d. skrido per Atlantą iš Niujorko į Kauną.
Tai 8 vietų aukštasparnis monoplanas „Lockheed L 5C Vega“. Nupirktas už 15 000 dol., perdirbtas į vienvietį, pavadintas „Lituanika II“, tuo buvo pabrėžiama, kad F. Vaitkus kartoja S. Dariaus ir S. Girėno skrydį. Skrydį organizavo ir propagavo „Naujienų“ redaktorius daktaras Pijus Grigaitis.
Perdirbant lėktuvą įdėtas 478 kW galios variklis su keičiamojo žingsnio sraigtu. „Lituanika II“ turėjo radijo kompasą, veikiantį 800 km spinduliu, radijo imtuvą, veikiantį 550–1500 kHz dažniu, kitus modernius to meto navigacijos prietaisus. Per 21 val. 30 min. nepalankiomis oro sąlygomis Feliksas Vaitkus šiuo lėktuvu nuskrido 5100 km ir tik dėl gedimų nusileido Airijoje.
Lėktuvas buvo nupirktas Lietuvos karinės aviacijos, naudotas kaip mokomasis lėktuvas. Dislokavosi Zoknių aerodrome.
TSRS okupavus Lietuvą ir sunaikinus Lietuvos karo aviaciją, „Lituanika II“ tapo rusų lakūnų taikiniu Šilėnų poligone.

Karo aviacijos „Lockheed L 5C Vega“ - Lituanika II Kauno aerodrome aviacijos šventės metu. Apie 1938 m.

Naujo LAK pirkinio - malūnsparnio Cierva Avro C.30A pristatymas Kauno aerodrome 1935 m.
Lietuvos aeroklubas 1934 metais Anglijoje užsakė malūnsparnį Cierva C.30A. Įvaldyti šį nepaprastą skraidantį aparatą buvo patikėta aviacijos majorui Jeronimui Garoliui, kuris 1935 metų balandžio mėnesį Londono Air Park Teltheng aerodrome baigė permokymo kursą.
Firmoje The Cierva Autogiro Company Limited pagamintą malūnsparnį mūsų pilotas į Kauną atskraidino tų pačių metų gegužės mėnesį, ir 23 dieną Aleksoto aerodrome jis buvo oficialiai pristatytas. Reprezentacijos ceremonijoje dalyvavo LAK Garbės pirmininkas, Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona, LAK vadovybė, vyriausybės ir spaudos atstovai, civiliniai ir karo lakūnai.
PLAČIAU APIE MALŪNSPARNĮ CIERVA AVRO C.30A

Rusijos TFSR ir Vokietijos aviakompanijos „Deruluft" lėktuvas Dornier Merkur, o pirmame plane Kauno pašto Fordukas.
Kaip ir kituose nusileidimo aerouostuose, taip ir Kaune bendrovė turėjo savo įgaliotinį, kuris rūpinosi keleiviais, kuru lėktuvams ir svarbiausia – aerodromo tako danga (ant ištižusio grunto orlaiviams tūpti nebuvo leidžiama). Bilietai brangūs: 1925 m. skrydis iš Kauno į Karaliaučių kainavo 150 litų, juos įsigyti buvo galima HAPAG atstovybėje Kaune, Laisvės alėja 46. Su savimi leidžiama nemokamai pasiimti 10 kg (vėliau 15 kg) bagažo. Ilgą laiką Deruluftas buvo vienintelė oro linijų bendrovė, jungusi Lietuvos Respubliką su pasauliu.

Keleivinis Junkers G.38 Kaune 1932 m.
Vienas iš dviejų DELULUFT'o milžinų Junkers G.38 D-2500, lankėsi ir Lietuvoje. Kauno aerodrome keturmotoris gigantas leidosi 1932 m. rugsėjo 26 ir 29 dienomis, skrisdamas iš Berlyno į Maskvą .
PLAČIAU APIE JUNKERS G.38 VIZITĄ LIETUVOJE

Karo lakūnai ir civilis šalia automobilio, prie aerostoties Kauno aerodrome.
Antras iš kairės Karo lakūnas, aviacijos majoras P.Lapienis
PETRO LAPIENIO BIOGRAFIJA

Lenkijos bendrovės LOT lėktuvas Kaune 1939 m.
1938 m. kovo 17 d. Lenkija paskelbė Lietuvai ultimatumą su reikalavimu užmegzti diplomatinius santykius. Skubiai suformuotas Mirono kabinetas (J. Tūbelis buvo išvykęs) ultimatumą priėmė. Nuo 1938 m. liepos 15 d. Kaune pradėjo leistis keleiviniai Lenkijos bandrovės LOT lėktuvai, skraidę maršrutu Varšuva - Vilnius - Kaunas - Ryga - Talinas - Helsinkis.

Lietuvos oro linijų keleivinis lėktuvas Percival Q.6. Turėti 2 šio modelio lėktuvai. Kauno aerodromas 1938 m.
1938 m. Orinio Susisiekimo Inspekcija per "Percival" firmos atstovą Kaune, karo lakūną, inžinierių Praną Hiksą užsakė du keleivinius lėktuvus Percival Q6. Šių lėktuvų statybai einant į pabaigą, Orinio Susisiekimo Inspekcija nutarė lėktuvus iš Anglijos parskraidinti, kad lėktuvų jgulos įgytų praktikos tolimesnių atstumų skridimuose. 1938 m. rugpjūčio mėnesį lėktuvų įgulos - lakūnai Jonas Dženkaitis ir Simas Mockūnas, inž. Zigmas Rimša, radistas A.Jankūnas ir mechanikas B.Požėra buvo išsiųstos į Angliją. Į Angliją išskrido visi, išskyrus S.Mockūną, kuris per Berlyną ir Hamburgą po savaitės taip pat pasiekė Londoną. Croydono aerodrome jį pasitiko anksčiau atvykę draugai, apsistoję privačiai Londone. Užsakytieji lėktuvai buvo statomi netoli Londono esančiame Lutone, kur buvo "Percival" firmos dirbtuvės, ir lietuviai kasdien važiuodavo ten traukiniu stebėti, kaip vyksta darbai.
1938 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos oro linijoms Didžiojoje Britanijoje įsigijus du šešiaviečius keleivinius lėktuvus Percival Q6, pradėtas susisiekimas pirmąja vietine oro linija Kaunas-Palanga-Kaunas. Nuo 1939 m. rudens šie lėktuvai skraidė iš Kauno į Rygą. Juos pilotavo aviacijos ats. ltn. Jonas Dženkaitis ir Simonas Mockūnas. Lietuvą užgrobus Sovietų sąjungai, minėti lėktuvai perduoti bendrovei ,,Aeroflot”.
PLAČIAU APIE LĖKTUVUS PERCIVAL Q.6 LIETUVOJE

Deruluft lėktuvas Junkers Ju 52/3m Kauno aerodrome, už jo - aerostoties pastatas, apie 1935 m.
1931 m buvo pastatyta pirmoji Lietuvoje civilinio oro susisiekimo stotis - 11x18x4,5 m dydžio mūrinis tinkuotas pastatas. Pietiniame jo fasade buvo trys įstiklintos durys, langai - visose pastato sienose, stogas - keturšlaitis, lėkštas. Šiame pastate buvo bufetas, muitinė, pasų kontrolė ir susisiekimo tvarkymo įstaigos. Jame nuolat dirbo du tarnautojai: viršininkas ir sargas.
PLAČIAU APIE SUSISIEKIMO AVIACIJĄ LIETUVOJE

Oficiali Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos delegacija su ministru Juozu Urbšiu išvyksta iš Kauno oro uosto į Maskvą tartis su Stalinu dėl Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės išsaugojimo. Kauno aerodromas 1939 spalio 7 d.
Oficialūs lydintieji asmenys, tarpe kurių buvęs UR ministras Valdemaras Čarneckis, ministeris pirmininkas, brigados generolas Jonas Černius ir krašto apsaugos ministras, brig. generolas Kazys Musteikis ir kt.
PLAČIAU APIE KARO AVIACIJOS LIKVIDACIJĄ

Lietuvos šaulių sąjungai perduotas lėktuvas Taylor „Cub” ruošiasi kilti. 1938.08.12. Tai buvo dvivietis mišrios konstrukcijos lėktuvas, turėjo 38 AG variklį.
PLAČIAU APIE LĖKTUVĄ TAYLOR "CUB" - "SAKALĄ"

Lėktuvo Taylor „Cub” perdavimo iškilmės Kauno aerodrome. P.Šaltenis (kairėje, su Bruklino Dariaus ir Girėno aeroklubo uniforma) ir Kariuomenės štabo viršininkas gen. J.Černius 1938 m. rugpjūčio 12 d.
1938 metų rugpjūčio 12 dieną Kauno Aleksoto aerodrome nusileido gelsvas, nedidelis dvivietis lėktuvėlis Taylor „Cub“. Iš jo išlipo gražia Bruklino Dariaus ir Girėno aeroklubo uniforma Amerikos lietuvis lakūnas Paulius Šaltenis ir Šaulių sąjungos aviacijos būrio vadas kapitonas Krasnickas. Aerodrome juos pasitiko Šaulių sąjungos vadas pulkininkas Saladžius, Kariuomenės štabo viršininkas gen. Jonas Černius, LAK pirmininkas profesorius Zigmas Žemaitis, karo aviacijos viršininko pavaduotojas pulkininkas Rapšys, spaudos atstovai, šauliai ir tūkstantinė minia.
PLAČIAU APIE PAULIŲ ŠALTENĮ

Šaulių sąjungos lėktuvas Klemm KL-35b ore Kauno aerodrome 1939 m.
Lietuvos šaulių sąjungai Vokietijoje buvo nupirktas lėktuvas Klemm Kl-35b, tinkamas mokymui ir aukštajam pilotažui. 1938 m. gruodžio 1 d. jį į Kauną parskraidino av. ltn. L.Lendraitis ir av. kpt. A.Krasnickas-Audronis. Lėktuvas šaulių pavadintas "Sakalas 2".
1939 m. pavasarį iš rikiuotės šaulių ir rėmėjų buvo surinkta apie 117 000 litų, už kuriuos nupirkti dar du lėktuvai Klemm Kl-35b. Jie kainavo po 70 000 litų. Juos į Kauną parskraidino av. ltn. J.Andriušis ir av. ltn. L.Lendraitis. Birželio 25 d., minint Šaulių sąjungos 20-ąsias įkūrimo metines, Kauno aerodrome abu šie lėktuvai buvo pakrikštyti "Sakalas 3" ir "Sakalas 4". Kaip ir kitiems "Sakalams" ant sparnų apatinių pusių ir ant posūkio vairų buvo nupiešti Šaulių sąjungos ženklai - balti Vyčio kryžiai raudoname skyde.
PLAČIAU APIE ŠAULIŲ SĄJUNGOS AVIACIJĄ

Krikštijami naujieji naikintuvai Dewoitine D-501L. Kauno aerodromas 1937 m.
Kapelioną lydi L.Peseckas ir J.Mikėnas
LAKŪNŲ BIOGRAFIJOS: LEONARDAS PESECKAS , JONAS MIKĖNAS

1937 m. 1-ji naikintuvų eskadrilė perginkluota naujais naikintuvais Dewoitine D-501L.
1934 m. gruodžio 11 d. Sudaryta sutartis su Prancūzijos firma ,,Societe Aeronatique Francaise” keturiolikai naikintuvų Dewoitine D.372 ir atsarginėms dalims (neskaitant ginkluotės) už 6 920 000 pranc.frankų. Tačiau juos pagaminus Lietuvos atstovai pastebėjo rimtų konstrukcinių ir kitų trūkumų. Po sudėtingų derybų susitarta pakeisti D.372 į 14 naikintuvų Dewoitine D-501L (gamykliniai numeriai 213-226). 1936-11-29 ir 1937-03-24 paženklinti tarnybiniais numeriais 601-614, jie atgabenti į Lietuvą. D-501L buvo ištisai metalinės konstrukcijos naikintuvas, varomas 690 AG skysčiu aušinamo variklio Hispano-Suiza H.S.76, ginkluotas 20 mm H.S. Patrankėle, kuri šaudė pro propelerio įvorę, bei dviem sparniniais kulkosvaidžiais. Galėjo pakilti į 8 km aukštį, išvystyti 360 km/ val. greitį. Dewoitine D-501L Nr.606 1937 m. spalio 16 d. Sudužo katastrofoje, o likusieji trylika sulaukė sovietinės okupacijos.
PLAČIAU APIE DEWOITINE D-501L

ANBO IV rikiuotė virš aerodromo 1934 m.
ANBO-IV – vienas geriausių Antano Gustaičio konstrukcijos lėktuvų, skirtas žvalgybai ir bombardavimui. Pirmą kartą išbandytas 1932 m. liepos 14 d. Nuo 1934 m. šis modernus ir gerai ginkluotas lėktuvas pakeitė visus pasenusius Lietuvos karinės aviacijos parko žvalgybos lėktuvus. 1937 metų pradžioje buvo išbandyta ANBO-IV modifikacija „ANBO-41“.
Lėktuvo liemuo ir sparnai buvo dengti drobe. Iš pradžių modelis buvo bandomas su P&W „Wasp C“ ir A.S. „Panther“ varikliais, tačiau pasirinktas anglų Bristol „Pegasus II“ variklis. 1934-1935 m. buvo pastatyta 14 lėktuvų, kurie buvo naudojami iki 1940 m.
PLAČIAU APIE ANBO-IV

Skrydžio aplink Europą dalyviai, iš kairės: žvalgas Romualdas Marcinkus, pilotas Jonas Liorentas, pilotas Antanas Gustaitis, žvalgas Juozas Namikas, pilotas Jonas Mikėnas ir mechanikas Kazys Rimkevičius. 1934 birželio 25d.
Legendinio Skrydžio aplink Europą trimis ANBO. 1934 m. birželio 25 - liepos 19 dienomis nuskrista 10 000 kilometrų, aplankyta 12 Europos valstybių.
Lėktuvai ANBO-IV Nr.61, Nr.62, Nr.63.
PLAČIAU APIE SKRYDĮ APLINK EUROPĄ

Į mokomąjį A.Gustaičio konstrukcijos ANBO-V pilamas kuras. Apie 1937 m.
A. Gustaičio konstrukcijos mokomieji lėktuvai ANBO-V buvo Lietuvos karinės aviacijos rekordininkai. Per devynerius eksploatacijos metus kiekvienas iš jų išskraidė po 1800-2000 valandų, pagal išskraidytas valandas smarkiai lenkdamas visų kitų tipų lėktuvus Lietuvoje. Kita svarbi ANBO-V savybė – labai patogi lakūnams mokiniams – buvo pastovumas. „Jei nežinai ką daryti - paleisk vairus - lėktuvas pats susitvarkys!“ – patardavo mokiniai lakūnai pradedantiesiems.
PLAČIAU APIE ANBO-V

Kariai vėdina parašiutus „Salvator”. Kaunas, 1932 m.
Pirmieji parašiutai Lietuvos karo aviacijai nupirkti 1928 metais Italijoje iš firmos "Salvator". Nuo 1929 m. įsakymu aviacijai nurodyta parašiutus naudoti kiekviename skrydyje. Viso iki 1940 metų parašiutai išgelbėjo 15 Karo aviacijos ir LAK lakūnų.
PLAČIAU APIE PARAŠIUTUS LIETUVOJE

Pastatai pietinėje aerodromo dalyje: 1929 m. pastatytas naikintuvų eskadrilių angaras (KAM trob. Nr.25), dešinėje žvalgybinės eskadrilės angaro (KAM trob. Nr.24) fragmentas 4-as deš.

Pastatai pietinėje aerodromo dalyje: centre 1931 m. pastatytas Meteorologijos ir Fotografijos tarnybų pastatas (KAM trob. Nr.26), dešiniau 1934 m. pastatytas Mokomosios grupės angaras (KAM trob. Nr.14) su priestatu, 4-as deš.

Mokomosios grupės angaras (KAM trob. Nr.14) pietinėje aerodromo dalyje buvusio dirižablio angaro vietoje 4-as deš.
PLAČIAU APIE AERODROMO PASTATUS

Aviac. ltn. Prano Kvietinsko katastrofa su lėktuvu FIAT CR.20 aerodromo pakraštyje 1935 m. Antrame plane kairiau: eskadrilų personalo pastatas (KAM trob. Nr.23), dešiniau naikintuvų eskadrilės angaras (KAM trob. Nr.25)
Karo lakūnas S.Baipšys prisimena: "Ltn.Kvietinskas pakilo numatytam uždaviniui. Pakilęs paskraidė kiek, lyg mėgindamas pikiruoti, ir vėl nusileido - nutūpė. Manėme, kad kas nors netvarkoje su lėktuvu. Bet užuot "patruliavęs" prie angarų, jis ir vėl pakilo. Tai buvo jo paskutinis pakilimas. Kai ltn. Kvietinskas pradėjo pikiruoti iš maždaug 1000 metrų į numatytą taikinį, mes su mjr. Mačiuika sekėme visą skridimo eigą. Lėktuvas ėjo normalia žemyn, kaip ir pritiko tokio uždavinio atveju, ir apie 300 metrų aukštyje, tik pradėjus lėktuvą išvesti iš pikiravimo pozicijos, pasipylė ore baltos skaros - skudurai, o lėktuvas užuot išsilyginęs, pakrypo kairėn pusėn ir nuėjo žemyn, čia pat už taikinio, jau "Maisto" bendrovės žemėje, kur pataikė į didelį griovį - kanalą. Žemė buvo sušalus, beveik be sniego. Smūgis buvo labai aštrus. Iškart buvo aišku, kad ltn. Kvietinsko jau nebėra. Ir kad tai buvo jo paskutinis skridimas."
P.KVIETINSKO BIOGRAFIJA

Pirmasis serijinis ANBO-41. 1937m. sausis.
1935 m. firma „Bristol“ modernizavo savuosius „Pegasus“ variklius ir jų galia, išlikus tai pačiai masei ir matmenims, išaugo 300 AG. A. Gustaitis suskubo nupirkti patobulintą variklį ir 1935 m. lapkritį Bristol „Pegasus“ XI jau buvo įsigytas. 1936 m. pradžioje naujasis variklis buvo išbandytas uždėjus jį ant lėktuvo ANBO–IV M nr.70. Horizontaliam greičiui padidėjus tik maždaug 40 km/h, tapo aišku, jog norint pasiekti didesnį greitį reikia perprojektuoti ANBO–IV aerodinaminę schemą. Tai padarius gimė nauja A.Gustaičio konstrukcija – ANBO–41.
PLAČIAU APIE ANBO-41

Dvimotoris Karo aviacijos De Havilland 89 M "Dragon Rapide"
Lietuvos karo aviacija 1936 metais Anglijoje De Havilland Ltd. aviacijos koncerne užsakė du lėktuvus De Havilland DH-89A Dragon Rapide.
Lėktuvai į Lietuvą atskraidinti 1937 metais. Jie bazavosi Šiaulių Zoknių aerodrome 3-oje eskadrilėje ir buvo naudojami ryšiui, transportui ir fotografavimui iš oro.
PLAČIAU APIE DE HAVILLAND-89M "DRAGON RAPIDE"

Virtualią parodą "Kauno aerodromui 100 metų" užbaigiame paskutiniąja A.Gustaičio konstrukcija - ANBO-VIII Kauno aerodrome 1939 metais
Prasidėjus Europoje antrąjam pasauliniam karui, susirūpinta Lietuvos kariuomenės perginklavimu. Anglijoje ir Prancūzijoje pirkti pakankamai modernūs naikintuvai Dewoitine D 501, Gloster „Gladiator“, Morane-Saulnier 406 (pastarieji dėl karo veiksmų Lietuvos nepasiekė),
Tuo tarpu bombonešių grupėje buvo skraidoma su Ansaldo A. 120 ir ANBO-41, kurie savo techninėmis charakteristikomis nebeprilygo kaimyninių valstybių analogiškos paskirties lėktuvams. Buvo nuspręsta šias eskadriles perginkluoti A. Gustaičio sukonstruotais lengvaisiais bombonešiais ANBO-VIII. Šio lėktuvo prototipas, pradėtas statyti 1938 m. gegužės 5 d., pirmą kartą pakilo 1939 m. rugsėjo 5 d.
ANBO-VIII mišrios konstrukcijos dvivietis žemasparnis monoplanas su neįtraukiama važiuokle. Lėktuvo ilgis -9,5 m, sparnų ilgis – 13,5m, tuščio masė -2300 kg, startinė masė – 3700 kg. Maksimalus greitis – 411 km/h, skridimo nuotolis -800 km. Lėktuvas ginkluotas 4 sparniniais, į priekį šaudančiais kulkosvaidžiais (nejudančiais, valdomais piloto) ir vienu šaulio kulkosvaidžiu. Tarp piloto ir šaulio kabinų įstatytas bombolaidis, kuriame tilpo 12 po 50kg bombų arba 48 po 12,5 kg, arba 192 po 3 kg. Po sparnais buvo tvirtinimo mazgai keturiems bombų laikikliams.
PLAČIAU APIE ANBO-VIII

Parodą parengė Nerijus Korbutas, VšĮ Plieno Sparnai, 2015