Leonardas Peseckas




Leonardas Peseckas.
Karo lakūnas, aviacijos pulkininkas leitenantas
1899-1976



Algirdas Gamziukas


L. Peseckas gimė 1899 m. rugsėjo 15 d. Remeikių kaime, Vabalninko valsčiuje, Biržų apskrityje. Mokėsi Vilniaus realinėje gimnazijoje. 1919 m. sausio 21d. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, pateko į I-majį husarų eskadroną ir netrukus kovėsi su bolševikais prie Jiezno ir Alytaus. Kavalerijoje tarnavo neilgai- jau tų pačių metų balandžio 8d. priimtas į karo aviacijos mokyklą, kurią baigė 1919 m. gruodžio 16d. inžinerijos leitenanto laipsniu. 1920 m. keturis kartus žvalgu skrido į lenkų frontą. Netrukus paskirtas į mokomąją eskadrilę ir 1920 m. lapkričio 18d. savarankiškai išskrido lėktuvu Albatros B. II. Vėliau tarnavo 2-oje ir 1-oje eskadrilėse. 1924 m. birželio 2d. jam suteiktas karo lakūno vardas, o 1925 m. rugpjūčio 1d. paskirtas 4-tos(žvalgybinės) eskadrilės vadu. 1926 m. dalyvavo valstybės perversme. Buvo vienas iš 1927m. LAK steigėjų.
L. Peseckas neišvengė ir avarijų. 1923 m. vasario 16d. jo pilotuojamas lėktuvas Halb CL. IV susidūrė su J. Mikėno pilotuojamu Halb. CL. IV . Plačiausiai nuskambėjo gan sėkmingai pasibaigęs 1928 m. rugsėjo 21 d. įvykis. Pilotas L. Peseckas su žvalgu K. Šimkumi užsidegus lėktuvo varikliui, užlipo ant lėktuvo sparno ir nuplaniravo lėktuvą ir taip išgelbėjo savo bei žvalgo gyvybę. Lėktuvas Sopwith 1 ½ „Struter“ visiškai sudegė.


L.Peseckas Karo ligoninėje. 1928 rugsėjis


Po šio įvykio 1928m. spalio 9 d. specialiu Prezidento aktu kam, pirmajam Lietuvos aviacijoje, suteiktas aviacijos majoro laipsnis. Savu pagarbą drąsiam lakūnui išreiškė ir JAV prezidentas.
1933 m. liepos 27 d. paskirtas Zoknių įgulos viršininkų ,o 1934m. rugsėjo1d. 6-tos (tolimosios žvalgybos) eskadrilės vadu, 1935 rugsėjo 21 d.- I-mos(žvalgybos) grupės vadu. 1936 m. balandžio 9d. suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis. 1938m. rugpjūčio 24 d. paleistas į atsargą pačiam prašant. Į aviaciją trumpam sugrįžo 1939m. mobilizacijos metu.
Išėjęs į atsargą dirbo Prekybos, pramonės ir amatų rūmuose, sovietų okupacijos metais – Trikotažo treste, vokiečių okupacijos metais – audinių fabrike „Lima“ direktoriumi. 1944m. pasitraukė iš Lietuvos. Dirbo UNRRA (Jungtinių Tautų administracijos pabėgėliams remti) autogaražo vedėju DP stovykloje. Išrinktas sporto klubo „Kovas“ pirmininku. 1949m. persikelė į JAV. Detroite dirbo „Ford“ gamyklos darbininku. Įšėjęs į pensiją apsigyveno pas sūnų Vytautą - Čikagoje. Priklausė Lietuvių karo veteranų sąjungai „Ramovė“ , Kūrėjų – savanorių sąjungai, Amerikos lietuvių aeroklubui.
Mirė 1976 m. gegužės 29 d. Čikagoje, palaidotas Šv. Kazimiero lietuvių tautinėse kapinėse.
Iki 1935 metų atliko 1696 skridimus, skraidė 1162 valandas. Tarnybos reikalais lankėsi Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Čekoslovakijoje, SSSR, Italijoje, Anglijoje. Išbandė lėktuvus Letov Š-20 L „Šmolik“, Ansaldo A. 120, ANBO- IV, ANBO -41. Laikinai ėjo Karo aviacijos viršininko pareigas, buvo ‚Plieno sparnų“ garbės ženklo tarybos pirmininku, aviacijos karininkų garbės teismo nariu, aviacijos karininkų ramovės viršininku.


Apdovanojimai:

Garbės ženklas „Plieno sparnai“,
D.L.L Gedimino IV-to laipsnio ordinas,
Lietuvos nepriklausomybės 10-ties metų sukaktuvių jubiliejinis medalis,
Kūrėjų-savanorių medalis,
Latvijos avacijos pulko ženklas,
Estijos aviacijos garbės ženklas,
Čekoslovakijos lauko lakūno piloto garbės ženklas.

Kiti su L.Pesecku susiję straipsniai:

Ant degančio lėktuvo sparno


Straipsniai apie įspūdingą L.Pesecko ir žvalgoK.Šimkaus išsigelbėjimą skrendant lėktuvu Sopwith 1 ½ „Struter.

Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis