Vyr .ltn. Frico Šulco žūtis




~1894 †1919


Fricas Šulcas , tikroji pavardė Friedrich Schulz - vokiečių karo lakūnas, vyr. leitenantas gimęs kažkur Mažojoje Lietuvoje, apie 1894 metus. Vokietijai kapituliavus, o Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, su būriu kitų kolegų iš Flieger Abteilung Nr.425 būrio liko be darbo, o besikuriančioje Lietuvos aviacijoje nesant visiškai jokių specialistų - 1919 m. vasario 24 d. sykiu su dar keletu vokiečių lakūnų priimtas į Lietuvos Kariuomenės Aviacijos dalį.

Karo aviacijos mokykloje dėstė kursą apie variklius. 1919 m. kovo 3 d. su žvalgu karininku Konstantinu Fugalevičiumi atliko pirmąjį Lietuvos karo aviacijoje žvalgybinį skridimą maršrutu Kaunas-Kaišiadorys-Vilnius. Dalyvavo ir pasižymėjo nepriklausomybės kovose prie Panevėžio ir Daugpilio. 1919 m. gegužės 28 d. paskirtas į 1 aviacijos kovos būrį Utenoje.

1919 m. liepos 21 d. paskirtas Karo aviacijos mokyklos mokinių lakūnų II-osios grupės instruktoriumi, kurią sudarė: Antanas Babilius, Juozas Kumpis, Vladas Lišauskas, Vsevolodas Šenbergas, Severinas Sabas ir Mykolas Vaicekauskas. Savarankiškai skraidyti parengė J. Kumpį, kuris pirmąjam savarankiškam skrydžiui mokomuoju lėktuvu Albatros B.II pakilo 1919 m. rugsėjo 2 d., o jo instruktorius Fricas Šulcas tą patį rugsėjį pakilo savo paskutiniąjam...

1919 m. rugsėjį kovos būrys lėktuvais LVG C.VI keletą kartų mėgino pulti prie Daugpilio iškeliamą žvalgybinį aerostatą, tačiau, nors tuo metu tikrai modernus, bet skirtas žvalgybai ir bombardavimui. LVG C.VI pasirodė šiam tikslui nelabai tikęs, todėl F.Šulcas grįžo į Kauną su tikslu ant lengvesnio ir vikresnio Halb CL.IV sumontuoti kulkosvaidžius.

1919 m. rugsėjo 28 d. buvo sekmadienis. Rytas aerodrome prasidėjo įprastai, Aviacijos mokyklos vado J.M.Laurinaičio įsakymu aerodrome sargybą ėjo Leonas Virbickas, angarus saugojo Vylius Elisonas, Kazys Graužinis ir Tomas Sereika prižiūrimi Stasio Tumo. Aviacijos mokykloje budėjo Henrikas Bezumavičius, tvarkėsi ir virtuvės darbus dirbo Simonas Stanaitis, Vsevolodas Šenbergas, Vincas Švitrys, kiti užsiėmė savais darbais. Apie 10 val. 30 min. karo lakūnas, av. mokyklos instruktorius Fricas Šulcas į žvalgo vietą įsisodinęs Aviacijos mokyklos mokinį Julių Šalkauską kilo išbandyti ant atakos lėktuvo Halberstadt CL.IV Nr.9432/18 naujai sumontuotus ginklus. Bandymus atlikinėjo šiaurinėje Kauno aerodromo dalyje: pikiravo priekiniais kulkosvaidžiais šaudydamas į žemėje pastatytą taikinį, vėl kilo, vėl pikiravo ir šaudė. Vieno staigaus posūkio metu, nedideliame aukštyje pateko į suktuką ir rėžėsi į žemę maždaug 100 metrų pietryčių kryptimi nuo angaro ir ginklinės - fotolaboratorijos pastato, visai šalia lentinio lėktuvų ridenimo tako vedusio iš dirižablio angaro į šiaurinę aerodromo dalį.

Lėktuvo pilotas vyr. ltn. Fricas Šulcas žuvo vietoje, lakūnas mokinys Julius Šalkauskas sužeistas. Pagal tai, kad į aviacijos mokyklą iš ligoninės J.Šalkauskas grįžo vos po 2 savaičių, spalio 13 d., o nuo lapkričio 4 d. jau pilnai ėjo savo pareigas - sužeidimai nebuvo labai rimti. Lėktuvas sulaužytas nepataisomai.
Tai buvo didžiulis žmogiškasis ir materialusis praradimas, kupinoje nepriteklių, dar tik pirmuosius žingsnius žengiančioje Lietuvos aviacijoje...

Ta 1919 m. rugsėjo 28 d. jaunučiams Aviacijos mokyklos mokiniams, būsimiesiems karo lakūnams ir žvalgams tikriausiai įsirėžė atmintin visam gyvenimui. Nežinome ką išgyveno kiekvienas jų matydamas žuvusį pilotą ir duženų krūva virtusią kovos mašiną, tačiau neabejotinai jie suprato, kad Aviacija tai ne tik graži uniforma, nuotykiai bei skrydžio žavesys, bet ir patys tikriausi pavojai ir visai šalia tykanti mirtis...

Karo lakūnas Fricas Šulcas buvo pašarvotas Karo aviacijos angare Linksmadvaryje, o 1919 m. spalio 1 d. iškilmingai palaidotas Kauno kapinių šiaurinėje dalyje buvusiame evangelikų sklype. Ant pirmosios Lietuvos karo aviacijos aukos kapo pastatytas kryžius iš dviejų sukryžiuotų propelerių.

Tokių propelerių kryžių iki sovietinės okupacijos 1940 metais Kauno ir visos Lietuvos kapinėse iškilo dar keturios dešimtys....



• Halberstadt CL.IV - vokiškas, Halberstädter Flugzeugwerke, G.m.b.H. gamybos dvivietis atakos lėktuvas varomas 6 cilindrų Mercedes D.III variklio. Tokių lėktuvų Lietuvos karinė aviacija buvo įsigijusi net 13, tačiau per trejetą metų visi jie buvo nurašyti po gausių avarijų ir katastrofų. Lėktuvai buvo vadinami "skraidančiais karstais". Lėktuvo kuriuo žuvo F.Šulcas numeris 9432/18 kas reiškia kad tai 9432-asis gamintojo gaminys, o pagamintas šis orlaivis 1918 metais.

• Suktukas - labai aiškiai šią daugiausiai gyvybių nusinešusią aviacinę situaciją aprašė J.Dovydaitis knygoje „Būk taikus, debesie“ : "Suktukas. Kaip suprantamas šis žodis aviacijoje? Lėktuvas, sklandytuvas, skraidyklė negali skristi ir laikytis ore esant mažesniam greičiui, negu nustatytas minimalus tam skraidymo aparatui. Sparnai nustoja keliamosios jėgos, nebeneša, lėktuvas kniumba priekiu žemyn. O jeigu kilstelėja savo nosį per daug aukštyn ir sparnai viršija kritinį atakos kampą būdami pasvirę arba dėl netikslių judesių vairais gauna ir sukimosi impulsą, prasideda suktukas. Nuo sparnų atitrūksta oro srautas, skraidantis aparatas, nuleidęs nosį beveik statmenai, gręžiasi žemyn mažu spinduliu sukdamas ratus. Po kelių vijų suktukas nusistovi. Jeigu nieko nedarysi, ši karuselė nesibaigs iki žemės..."



SUSIJĘ:
FRICO ŠULCO BIOGRAFIJA
PIJUS POŠKUS - VOKIEČIAI LIETUVOS KARO AVIACIJOJE


Nerijus Korbutas 2019 09 28


FRICAS ŠULCAS FOTOGRAFIJOSE, DOKUMENTUOSE




Aviacijos dalies dokumentų fragmentas
Dokumente pažymimas vokiečių karininkų skrajotojų Frico Šulco, Ericho Kulikausko, Hario Rotterio ir Ericho Šulco priėmimas į Aviacijos dalį.
(LCVA)
• • • • • • • • • • • •




Aviacijos dalies karininkai 1919 m. rugsėjo mėn.
Sėdi iš kairės: B.Martinaitis, O.Dalhbekas, inspektuojantis Aviacijos dalį gen. V.Slabaševičius bei karininkai E.Adamkavičius ir E.Šalkauskas. Stovi iš kairės: F.Šulcas, H.Rotteris, P.Soltanas, J.Grigiškis, P.Hiksa, V.Živatovas, Z.Knystautas, Lechneris, Švezigas, Veišenkas, P.Jancevičius, Ditrichas. Viršuje iš kairės: S.Jakštys, E.Kuligovskis, E.Šulcas.
(Lietuvos aviacijos muziejus)
• • • • • • • • • • • •




Aviacijos dalies karininkai ir svečiai prie lėktuvo LVG C.VI Kauno aerodrome 1919 m.
Iš kairės: X, V.Živatovas, E.Kuligovskis, F.Šulcas, X, O.Dalhbekas, X, P.Petronis, X.
(Lietuvos aviacijos muziejus)
• • • • • • • • • • • •



Halberstadt CL.IV cepelino angare 1919 m.
Aviacijos mokyklos mokiniai cepelino angare prie atakos lėktuvo Halberstadt CL.IV, kokiu ir žuvo F.Šulcas
(Lietuvos aviacijos muziejus)
• • • • • • • • • • • •



Sudužęs atakos lėktuvas Halberstadt CL.IV Nr.9432/18
1919 m. rugsėjo 28 d., Kauno aerodromas.
(Lietuvos aviacijos muziejus)
• • • • • • • • • • • •




Sudužęs atakos lėktuvas Halberstadt CL.IV Nr.9432/18
1919 m. rugsėjo 28 d., Kauno aerodromas.
(Lietuvos aviacijos muziejus)
• • • • • • • • • • • •




Prie sudužusio lėktuvo Halberstadt CL.IV Nr.9432
Iš kairės: av. mokyklos mokiniai: Leonas Virbickas, X, Stasys Tumas, Leonas Sliužinskas.
1919 m. rugsėjo 28 d., Kauno aerodromas.
(Lietuvos aviacijos muziejus)
• • • • • • • • • • • •



Prie sudužusio lėktuvo Halberstadt CL.IV Nr.9432
Iš kairės: automobilyje 3 asmenys iš Amerikos karinės misijos Baltijos valstybėse, toliau centre Aviacijos dalies vadas Petras Petronis, Av. mokyklos viršininkas Jonas Martynas Laurinaitis, kar. Zigmantas Knystautas, X, Henrikas Bezumavičius.
1919 m. rugsėjo 28 d., Kauno aerodromas.
(Lietuvos aviacijos muziejus)
• • • • • • • • • • • •



Prie sudužusio lėktuvo Halberstadt CL.IV Nr.9432
Iš kairės: av. mokyklos mok. Leonas Virbickas, Amerikos karinės misijos Baltijos valstybėse atstovas, Av. mokyklos viršininkas Jonas Martynas Laurinaitis, kar. Zigmantas Knystautas, Aviacijos dalies vadas Petras Petronis, likę du taip pat iš Amerikos karinės misijos Baltijos valstybėse.
1919 m. rugsėjo 28 d., Kauno aerodromas.
(Lietuvos aviacijos muziejus)
• • • • • • • • • • • •




Prie sudužusio lėktuvo Halberstadt CL.IV Nr.9432
Iš kairės: av. mokyklos mok. Leonas Virbickas, Av. mokyklos viršininkas Jonas Martynas Laurinaitis, kar. Zigmantas Knystautas, Aviacijos dalies vadas Petras Petronis, 3 dešinėje iš Amerikos karinės misijos Baltijos valstybėse.
(Lietuvos aviacijos muziejus)
• • • • • • • • • • • •



Karo lakūno F.Šulco laidotuvių eisena Kęstučio gatvėje
1919 m. spalio 1 d., Kaunas
(Lietuvos aviacijos muziejus)
• • • • • • • • • • • •




Karo lakūno F.Šulco laidotuvių eisena ties Soboru
1919 m. spalio 1 d., Kaunas
(Lietuvos aviacijos muziejus)
• • • • • • • • • • • •




Karo lakūno F.Šulco laidotuvės
1919 m. spalio 1 d. Kauno centrinės kapinės, evangelikų sklypas.
(Lietuvos aviacijos muziejus)
• • • • • • • • • • • •




Karo lakūno Frico Šulco kapas
Palaidotas Kauno centrinėse kapinėse, šiaurinėje kapinių dalyje buvusiame evangelikų sklype. Naikinant kapines 1958 m. palaikai liko neperkelti.
(Lietuvos aviacijos muziejus)
• • • • • • • • • • • •




Aviacijos mokyklos dokumentų fragmentas 1919 m.
Dokumente rašoma: "Rugsėjo 28 d. 10 ½ val. mokyklos instruktorius kar. pilotas Šulcas Pranas lakstydamas apar. Halbersteter užsimušė. Spalių 1 d. mokykla dalyvavo jo iškilmingose laidotuvėse. Ant jo kapo nuo mokyklos uždėti du vainikai: "Narsiam arui - nuliūdusi II mokinių pilotų grupė" ir "Drąsiajam lakūnui - Karo aviacijos mokykla""
(LCVA)
• • • • • • • • • • • •




Karo aviacijos mokyklos viršininko J.M. Laurinaičio tekstas F.Šulcui atminti
(Kariškių žodis 1919 m. Nr. 21)
• • • • • • • • • • • •


Turintys bet kokios papildomos informacijos apie šį, ar kitus vokiečius karo lakūnus Lietuvos karinėje aviacijoje - susisiekite:
n.korbutas@gmail.com

Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis