a.a. av. vyr .ltn. Fricas Šulcas



1894†1919


a.a. karo lakūnas Šulcas Fricas gimė Klaipėdos krašte, Konatūdos kaime. Dalyvavo pirmajame pasauliniame kare. Pasibaigus karui Vokietijos kapituliacija Kaune liko būrelis vokiečių bedarbių karo lakūnų, priklaususių Flieger Abteilung Nr.425 būriui. Lietuvos kariuomenės vadovybė besikuriančiai Lietuvos karo aviacijos daliai sustiprinti pasamdė šiuos lakūnus. 1919 02 24 Fricas Šulcas priimtas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į Aviacijos dalį. Suteiktas vyr. leitenanto laipsnis (Vokietijos kariuomenėje turėjo puskarininkio laipsnį). Karo aviacijos mokykloje dėstė kursą apie variklius. 1919 03 03 su žvalgu karininku K. Fugelevičiumi atliko pirmąjį Lietuvos karo aviacijoje skridimą maršrutu Kaunas-Kaišiadorys-Vilnius. Dalyvavo ir pasižymėjo nepriklausomybės kovose prie Panevėžio ir Daugpilio. Balandžio 4 d. F.Šulcas su K.Fugalevičiumi, žvalgydami raudonarmiečių pozicijas tarp Jonavos ir Ukmergės, bei tarp Ukmergės ir Panevėžio, atakavo jas bombomis ir kulkosvaidžiais prie Siesikų, Pagirėliuose, Pagiriuose. Prie Panevėžio lėktuvas buvo smarkiai apšaudytas, Fugalevičius sužeistas į ranką, benzino bakas pramuštas šautuvo kulkos. Kulka nukirto ir benzino tekėjimo vamzdelį. Tačiau įgula, greitai nusileidusi, susitaisė lėktuvą ir parskrido į Kauną. 1919 m. gegužės 7 d. raporte gen.št. viršininkui buvo pranešta, jog Šulcas su Soltanu išskridę maršrutu Kaunas-Ukmergė -Subačius-Kupiškis -Virbališkis-Vabalninkai -Panevėžys -Kaunas. Virbališkyje pastebėjo iškastus apkasus ir žiemines, ant kurių išmetė keturias 10 svarų bombas. Aplink Vabalninką pastebėjo gurguolę iš 30 vežimų, ant kurios numetė tris 10 svarų ir vieną 25 svarų bombas. 1919 05 28 paskirtas į 1 aviacijos kovos būrį Utenoje, 07 21 - Karo aviacijos m-los II grupės instruktoriumi, mokė skraidyti mokinius lakūnus J. Kumpį, V Lisauską, S. Sabą, V. Šenbergą, M. Vaicekauską. Tiksliai nežinoma kiek atliko skrydžių į frontą.

Karo lakūnas kpt. Pranas Hiksa savo atsiminimuose apie F. Šulcą rašo:

„Lietuvos aviacijoje, be manęs, nebuvo nė vieno lietuvio lakūno, buvo keturi karo lakūnai vokiečiai: Roteris, Šulcas, Kulikovskis ir Šlezvigas. Antipatiški tipai. Roteris ir Šulcas taip pat turėjo mokinių grupes, bet savo žinias slėpė ir stengdavosi perduoti jų tik tiek, kiek buvo neišvengiama. Šulcas netrukus užsimušė, jo „Halberštetui" patekus į suktuką.“


Karo aviacijos karininkai ir tarnautojai katastrofos vietoje.


Mūsų lėktuvai keletą kartų puolė už Daugpilio iškeliamą pririšamą žvalgybinį aerostatą. Tačiau dėl to, jog LVG C VI tokiai užduočiai buvo per daug vangus, lakūnas Fricas Šulcas nutarė šiam reikalui panaudoti Kaune paliktą mažąjį ir vikrų dvivietį Halb CL IV. Rugsėjo pabaigoje jis grįžo į Kauną ir sumontavo ant Halb CL IV du piloto kulkosvaidžius. 1919 09 28 apie 6 val. ryto lėktuvu Halb CL IV (Borto nr. 9432) pakilo virš Aleksoto aerodromo išbandyti naujai sumontuotų priekinių kulkosvaidžių. Su juo skrido aviacijos mokyklos mokinys Julius Šalkauskas. Smigdamas žemyn ir šaudydamas į pastatytą taikinį, jis vėl "vėduokle" kildavo aukštyn ir apsisukęs smigdavo žemyn ir šaudydavo...Vieno tokio manevro metu lėktuvas nedideliame aukštyje darant staigų posūkį pateko į suktuką ir nukrito. Lėktuvas sudužo nepataisomai, taip Lietuvos karo aviacija neteko antrojo savo lėktuvo. Karo lakūnas vyr. ltn. Fricas Šulcas žuvo, lakūnas mokinys J. Šalkauskas sužeistas, bet liko gyvas. Žuvęs lakūnas palaidotas Kauno centrinėse kapinėse, 1958 jas naikinant kapas neišliko.


Pirmojo žuvusiojo Lietuvos karo lakūno vyr. ltn. Frico Šulco kapas Kauno kapinėse.

Literatūra:
S. Lukšys, R. Mintautas, J. Monkevičius „Palūžę sparnai“
Savaitraštis „Karys“ 1919 m.
Dienraštis „Lietuvos Aidas“ 1919 m. rugsėjis
Plieno Sparnai Nr.1 1992 m.
A. Gamziukas, G. Ramoška "Lietuvos karinė aviacija 1919-1940"
Plieno Sparnai Nr.2 1994 m.
„Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953” VII tomas.
Sparnai. 1969. Nr. 4. P. 24-26; 1970. Nr. 1. P. 24-25, Nr. 3. P. 36-37.

Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis