Vokiečiai Lietuvos Karo Aviacijoje



Aviacijos dalies karininkai ir dalį inspektuojantis gen. Slabaševičius 1919 m.


Pradžia

1919m. sausio 30 d. prie inžinerijos kuopai įsteigtai aviacijos kuopai trūko specialistų. Tebuvo žinomi tik keli lietuviai aviatoriai. Prieš perkant lėktuvus buvo pasirūpinta personalu, iš Kauno aerodrome stovėjusio vokiečių aviacijos dalinio Flieger Abteilung 425 (F.A. 425). Vasario 15 dieną buvo pasamdyta 10 specialistų, iš kurių penki buvo lakūnai: Fricas Šulcas, Haris Roteris, Erichas Kulikovskis, Rudolfas Frendepolis, Richardas Kemeris ir penki motoristai: Albrechtas, Zifertas, Volhartas, Žilinskas, Ruminskas. Jiems buvo mokama po 1500 auksinų per mėnesį ir 50 auksinų už išskraidytą valandą. Be to visi puskarininkiai buvo pakelti į leitenanto laipsnį. Už kelių savaičių pasamdytas vienas lakūnas Veinšenkas ir trys žvalgai: Lechneris, Švezigas, P. Ditrichas. Vasario 27 dieną į Kauną atgabenti pirmieji aštuoni LVG.C.VI. Kovo pradžioje lėktuvai išmėginami ore ir lėktuvų įgulos, kuriuose lakūnų buvo vokietis, o žvalgu lietuvis, pradėjo kovinę veiklą. 1919 m. kovo 3 d. įvykdytas pirmasis žvalgybinis skridimas Kaunas-Kaišiadorys- Vilnius ir atgal. Lėktuvu skrido F. Šulcas ir K. Fugalevičius. Nuo kovo 12 d. aviacijos dalis tapo atskiru koviniu vienetu, jos vadu paskirtas jūrų inžinierius, karininkas Petras Petronis.

Vokiečių skrydžiai į frontą

Už 1919 m. kovo 3 d. atliktą skridimą buvo pareikšta padėka: „Karininkui-skrajotojui Šulcui Fricui ir karininkui-skrajotojui, pildančiam pareigas viršininko Aviacijos mokyklos Konstantui Fugalevičiui už pasisėkmingą skrajojimą ant m. Vilniaus, nufotografavimą ir išmetimą proklamacijų išreiškiu padėkos žodį.“ Apie šį skrydį Konstantinas Fugalevičius rašė:
„Skridimo aukštis – 2500 metrų; laikas – 2 valandos. Geležinkelio ruože Kaunas-Vilnius jokio judėjimo nepastebėta. Nufotografuota Kaišiadorių ir Vilniaus stotys ir Vilniaus miestas trijose plokštelėse. Vilniuje iš 900 metrų aukščio išmesta 1,5 pūdo(A.P. apie 24 kg) proklamacijų. Vilnius daro išmirusio miesto įspūdį: gatvėse ir paligatviuose judėjimo beveik nėra.
Pastaba – motoras su benzolu blogai dirba ir todėl tolimesni skridimai yra pavojingi. Ties Vilnium motoras porą kartų šaudė ir mažnio apsisukimus. Lėktuvas sureguliuotas gerai. Priedas – barograma.“
Kad samdytiems vokiečių lakūnams vadovavimas būtų labiau autoritetingas , nuo 1919 m. vasario 1 dienos aviacijos inspektoriumi pasamdytas švedų majoras Olle Dahlbeck(1884-1930), prieš tai vadovavęs švedų jūrų aviacijai.
Balandžio 4 dieną F. Šulcas su K. Fugalevičiumi, žvalgydami raudonarmiečių pozicijas tarp Jonavos ir Ukmergės, bei tarp Ukmergės ir Panevėžio, atakavo jas bombomis ir kulkosvaidžiais prie Siesikų, Pagirėliuose, Pagiriuose. Žvalgas Fugalevičius buvo sužeistas į ranką.
1919 m. gegužės 7 dieną Šulcas su Soltanu skrido maršrutu Kaunas – Ukmergė – Subačius – Kupiškis – Virbališkis – Vabalninkai – Panevėžys – Kaunas. Virbalyje išmestos keturios 10 svarų bombos, Vabalninke išmestos trys 10 svarų ir viena 25 svarų bomba.
Gegužės 10 d. Erichas Kulikovskis su Zigmu Knystautu ant Kupiškio stoties numetė 2 bombas, o ant Panevėžio – vieną.
Gegužės 17 d. Kėdainių aerodrome buvo sutelkti 4 lėktuvai ir visos lėktuvų aptarnavimui reikalingos atsargos. Aviacijos būriui vadovavo majoras Dahlbeckas.Gegužės 18 d. lietuvių lėktuvai atakavo Panevėžį septynis kartus, gegužės 19 d. – Panevėžį ir geležinkelį iki Kupiškio – penkis kartus, gegužės 20 d. lėktuvai atakavo besitraukiančius raudonarmiečius. Gegužės 21 dieną lėktuvai subombordavo Subačiaus geležinkelio stotį.
1919 m. gegužės 28 dieną suformuotas 1-mas orlaivių kovos būrys. Tą pačią dieną LVG. C. VI kurį pilotavo lakūnas Kulikovskis(žvalgas Petras Petronis) užsidegė variklis, o nusileidus sudegė ir visas lėktuvas. Birželio 13 dieną kovos būrys įsikūrė Utenos lauko aerodrome. Kovos būrio vadu paskirtas kar. E. Šalkauskas, o vėliau mjr. O. Dahlbeckas.
Birželio 14-15d. kovos būrys atakavo bolševikus Zarasų- Šukštų apylinkėse. Nuo rugpjūčio 30 d. kovos būrys žvalgydavo Daugpilio miestą ir jo apylinkes.
Rugsėjį, kovos būrio lėktuvai kelis sykius puolė už Daugpilio iškeliamą žvalgybinį aerostatą. Šiam tikslui, LVG.C. VI netiko. Taigi, lakūnas Fricas Šulcas grįžo į Kauną, ant Halb. CL. IV. sumontavo du priekinius kulkosvaidžius.

Tarnybos pabaiga

Rugsėjo 28d. nusprendė juos išbandyti, į žvalgo kabiną įsisodino mokinį žvalgą Julių Šalkauską, pilotas manevravo neaukštai šaudydamas į taikinį. Vienas iš posukių baigėsi suktuku. Lakūnas žuvo, o mokinys žvalgas išliko gyvas. Fricas Šulcas - pirmoji Karo Aviacijos auka.
Spalio 28d. vyr. ltn. Harris Rotteris į LVG. C. VI. kabiną įsisodino mokinį-lakūną Šakmaną ir išskrido bandyti lėktuvą. Ore, Rotteris suvaidino variklio gedimą(išjungęs variklio magnetą) ir lėktuvas nutūpė Vilijampolės lankoj. Šakmanui ėmus tikrinti karbiuratorių iš miško įšėjo du civiliai ir juos lydintis kareivis. Vokietis nutaikė pistoletus į kareivį ir Šakmaną ,o du internuotus turkus susodino į žvalgo vietą ir išskrido. Tą pačią dieną iš Tilžės Rotteris pranešė ,kad galima atsiimti lėktuvą, bet reikia atvežti jo daiktus ,bei algą priklausančią iki tos dienos. Tą naktį visi vokiečiai buvo tardomi, o netrukus(lapkričio 15d.) paleisti iš Lietuvos kariuomenės.
Vėliau, 1920 m. vasario 25d. pasamdytas iš Ragainės kilęs vokietis Otto Rahnas. Vokietis Karo Aviacijoje ėjo instruktoriaus pareigas. Iš Karo Aviacijos Otto Rahnas atleistas 1921 m. balandžio 8d.

Įvairūs atsiminimai apie Karo Avacijoje tarnavusius vokiečius


Karo lakūnas, aviacijos kapitonas Pranas Hiksa: „Lietuvos aviacijoje, be manęs, nebuvo nė vieno lietuvio lakūno, buvo keturi karo lakūnai vokiečiai: Roteris, Šulcas, Kulikovskis ir Šlezvigas. Antipatiški tipai. Roteris ir Šulcas taip pat turėjo mokinių grupes, bet savo žinias slėpė ir stengdavosi perduoti jų tik tiek, kiek buvo neišvengiama. Šulcas netrukus užsimušė, jo „Halberštetui" patekus į suktuką.“

Karo lakūnas, aviacijos pulkininkas leitenantas Leonardas Peseckas: "Dar vakar su Roteriu praleidom mokykloj draugišką vakarą. jis mums papasakojo savo nuotykius virš Prancūzijos. Kaip numuštas patekęs į Kretos salos belaisvių stovyklą ir jam pasisekę pasprukti. Roteris buvo geras ir prityręs lakūnas, apdovanotas keliais kaizerio geležiniais kryžiais, labai gerbiamas kitų vokiečių aviatorių."

Karo lakūnas, aviacijos pulkininkas leitenantas Leonardas Peseckas: Mano instruktoriumi buvo Erichas Kulikovskis, jau nebejaunas, nedidelio ūgio, visada kažkoks susikaupęs ir labai atsargus vokietis lakūnas - puskarininkis, prieš tai atlikęs kelioliką skridimų į bolševikų frontą. Skridę su juo pasakodavo, kad Kulikovskis visada stengdavosi pavojingas vietas apskristi kaip galima iš toliau, labai vengė susitikti ore su bolševikų lėktuvais, o jei būdavo įsakymas apšaudyti lėktuvo kulkosvaidžiais žemės taikinius, tai šitai atlikdavo iš labai aukštai, mažai rūpindamasis taiklumu ir atakos rezultatais. Trumpai tariant, tai buvo tipiškas samdomas pilotas, kuriam už visa kitą brangesnė savo galva."



Vokiečių karo lakūnai tarnavę Karo Aviacijoje


FotografijaTrumpas aprašymas
P. DITRICHAS
( ?-? )

Karo lakūnas, aviacijos vyr. leitenantas Paulius Ditrichas Karo Aviacijoje tarnavo 1919.05.28 iki 1919.11.15



R.FRENDEPOLIS
( ?-?)

Rudolfas Frendepolis - karo lakūnas tarnavęs Lietuvos Karo Aviacijoje.


E.KULIKOVSKIS
( ?-?)

Karo lakūnas, aviacijos vyr. leitenantas Erichas Kulikovskis Karo Aviacijoje tarnavo nuo 1919.03.15 iki 1919.11.15



R.KEMERIS
( ?-?)

Richardas Kemeris - vokiečių karo lakūnas tarnavęs Lietuvos Karo Aviacijoje.


H. LECHNERIS
( ?-? )

Hermanas Lechneris - vokiečių karo lakūnas tarnavęs Lietuvos Karo Aviacijoje.


O.RAHNAS
( ?-?)

Karo lakūnas, aviacijos vyr. leitenantas Otto Rahnas Karo Aviacijoje tarnavo nuo 1920.02.25 iki 1921.04.08


H.ROTTERIS
( ?-?)

Karo lakūnas, aviacijos vyr. leitenantas Haris Rotteris Karo Aviacijoje tarnavo nuo 1919.03.15 iki 1919.11.15. Vėliau dirbo pilotu "Deruluft" firmoje.


A.ŠVEZIGAS
( ?-?)

Adolfas Švezigas - vokiečių karo lakūnas tarnavęs Karo Aviacijoje. Aviacijos dalyje tarnavo nuo 1919.07.10.


F.ŠULCAS
( 1894-1919)

Fricas Šulcas - vokiečių karo lakūnas tarnavęs Karo Aviacijoje. Aviacijos dalyje tarnavo nuo 1919.03.15. 1919.09.28 žuvo aviakatastrofoje.


A.VEINŠEKAS
( ?-?)

Albertas Veinšekas - vokiečių karo lakūnas tarnavęs Karo Aviacijoje. Aviacijos mokykloje dėstė variklių kursą. Iš kariuomenės atleistas 1919.11.15



Literatūros šaltiniai:


1. Gytis Ramoška, "Lietuvos karo aviacija Nepriklausomybės karuose", Plieno sparnai nr.2, Kaunas 1994
2. Algimantas Liekis, "Lietuvos Karo Aviacija 1919-1940", Vilnius 1999
3. Leonardas Peseckas "Karo lakūno pasakojimai", Kaunas 1992
4. „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953” III, V, VI, VII, VIII tomai.
5. Jonas Mikėnas, "Gyvenimo skrydis", Kaunas 1994


Straipsnį sudarė: Pijus Poškus 2010 03 12

Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis