Romualdas Marcinkus gimė 1907m. liepos 22d. Jurbarke, policininko Prano Marcinkaus ir Honoratos Kroazės-Marcinkienės šeimoje. Trečio dešimtmečio pradžioje Romualdas persikėlė į Kauną, kur baigė vokiškos aukštesniosios realinės mokyklos šešias klases. Gimnazijoje susidomėjo futbolu: žaidė vokiečių, lenkų futbolo komandose. 1926m. rugsėjo 10d. įvykdęs visus stojimo reikalavimus buvo priimtas į Karo mokyklą, o 1927m. R. Marcinkus įstojo į Kauno LFLS (Lietuvos Fizinio Lavinimo Sąjunga). 1927m. liepos 27d. pirmą kartą debiutavo tarptautinėse futbolo varžybose Rygoje, varžybų metu pelnė įvartį. 1928m. buvo apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu ir iškilmingai prisiekė tarnauti ir ginti Lietuvą. 1929m. spalio 6d. sėkmingai baigė Pirmojo Lietuvos Prezidento Karo mokyklos XI laidą, suteiktas pėstininkų leitenanto laipsnis ir paskirtas į 5-ąjį pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Kęstučio pulką, mokomosios kuopos jaun. karininku. 1930m. Romualdas Marcinkus žaisdamas Lietuvos rinktinėje iškovojo Pabaltijo futbolo turnyro taurę. Tais pačias metais R. Marcinkus buvo komandiruotas į Vytauto Didžiojo karininkų kursų Aviacijos skyrių. 1931m. sausio 1d. pagal Karininkų laipsnių įstatymą leitenanto laipsnis pakeistas į jaun. leitenanto laipsnį.

Aviacijos karininko karjerą pradėjo 1932m. gegužės 14d. baigęs Vytauto Didžiojo karininkų kursų Aviacijos skyrių III laidą, po baigimo iš kart buvo perkeltas į Karo aviaciją, suteiktas II eilės karo lakūno vardas ir paskirtas į 2 eskadrilę. Dar besimokydamas Vytauto Didžiojo karininkų kursuose atliko pirmąjį savarankišką skrydį su Pirmojo Pasaulinio karo lėktuvu Albatros C.III, kuris baigėsi nesėkmingai: pilotui nepavyko tinkamai nutupdyti lėktuvo. Tais pačias metai jis tapo jau antrą kartą Lietuvos futbolo čempionu – LFLS ketvirtą sykį laimėjo šalies „pirmojo meisterio“ titulą su komandos kapitonu R. Marcinkumi priešakyje. Aviacijos viršininko iš 2 eskadrilės buvo komandiruotas į Mokomąją eskadrilę tobulinti įgūdžių. Romualdo instruktoriumi paskirtas kpt. Klemensas Martinkus, kuris Karo aviacijoje buvo atlikęs daugiausia bandomųjų ir parodomųjų šuolių su parašiutu ir pirmasis 1933m. pademonstravo uždelstą šuolį. Romas tapo jo pasekėju, parašiutizmo instruktoriumi, išgarsėjo kaip parodomųjų šuolių meistras. 1933m. kovo 17d. Lietuvos Respublikos Prezidento aktu Nr.310 Romualdas Marcinkus buvo pakeltas į leitenantus, o 1933m. birželio 17d. Kauno prisikėlimo bažnyčioje vedė savo gero draugo LFLS futbolo komandos puolėjo Antano Lingio seserį Aleksandrą Lingytę, taip pat perspektyvią sportininkę – LFLS ir Lietuvos moterų krepšinio rinktinė žaidėją. 1934m. Romualdo Marcinkaus karo piloto karjeroje tapo patys įspūdingiausi: 1934m. sausio 1d. išbuvęs ore reikiamą kiekį valandų (vidutiniškai 90 valandų per metus) ir įgavus pilotažo patirties Marcinkui buvo suteiktas I eilės karo lakūno vardas ir paskirtas į 2 eskadrilę karo lakūnu, o vasario 9d. Romualdas paskirtas į Aviacijos mokyklą oro žvalgu. Už sėkmingas tarptautines varžybas su Latvija ir Suomija 1934m. balandžio 22 dieną LKŽS (Lietuvos kamuolio žaidimo sąjunga) Marcinkų apdovanojo specialiu prizu.

1934m. aviacijos viršininkas plk. ltn. inžinierius Antanas Gustaitis organizuoja ANBO IV reprezentacinės eskadrilės skrydį aplink Europą, aplankat 12 valstybių sostines. Tačiau 1934m. birželio 7-osios naktis sujaukė visus planus, dėl nepavykusio valstybės perversmas iš skrydžio dalyvių gretų turėjo pasitraukti kpt. Vladas Morkus ir mjr. Jeronimas Garolis, taip Romualdui Marcinkui atsivėrė galimybė dalyvauti šiame istoriniame skrydyje: jis buvo pakviestas būti kpt. Jono Liorento pilotuojamo lėktuvo oro žvalgu. Birželio 25d. 10 valandą ryte plk. ltn. A. Gustaičio vadovaujama eskadrilė pakilo iš Kauno ir pasuko šiaurės kryptimi. Įveikę daugiau nei devynių tūkstančių kilometrų maršrutą, aplenkę 16 Europos sostinių ir didmiesčių liepos 19-ąją sėkmingai pasiekė Kauno aerodromą. R. Marcinkus už nepriekaištingai atliktą jam pavestą darbą buvo apdovanotas Krašto apsaugos ministro padėka ir 5 laipsnio D.L.K. Gedimino ordinu „už nuopelnus Lietuvos valstybei“, taip pat Čekoslovakijos, Italijos ir Prancūzijos apdovanojimais.

Po šio legendinio skrydžio R. Marcinkus 1934m. rugpjūčio 29d. paskiriamas Aviacijos sporto ir Fizinio lavinimo skyriaus vadovu, laikinai vadovavo aviacijos puskarininkių klasei, tuo pat metu trumpam komandiruojamas į Mokamąją eskadrilę, ypatingai pasižymėjo, kaip fizinio rengimo specialistas. 1935m. antrą kartą su Lietuvos futbolo rinktine R. Marcinkus iškovojo Pabaltijo turnyro taurę. Už iškovotą pergalę padėką pareiškė pats aviacijos viršininkas plk. A. Gustaitis. Tais pačias metai tarnyboje seka pakilimas: 1935m. rugsėjo 02d. Romualdas Marcinkus paskiriamas Aviacijos mokyklos adjutantu, tačiau atestacijos lape pastebima, jog Marcinkus labiau atsidavęs sportui nei karo tarnybai. 1936m. liepos 23d. Respublikos Prezidento aktu Nr. 973 Romualdui Marcinkui suteikiamas Karo aviacijos kapitono laipsnis. Tačiau tais pačias metais sušlubuoja sveikata, organizmas išvargintas nuolatinių įtemtų treniruočių ir varžybų, todėl net 4 mėnesiu Romualdas praleido besigydydamas. 1936m. palieka LFLS futbolo komandą ir pereina į Šančių „Kovą“ su kuriuo tapo jau trečiąjį kartą Lietuvos čempionu, po trumpos pertraukos 1937grįžo į Kauno LFLS nors didelių laimėjimų jau nepasiekė, o 1938m. gegužės 17d. futbolo mačo metu tarp Lietuvos-Latvijos Rygoje R. Marcinkus patyrė sunkią dešiniojo kelio traumą, po jos gydėsi Karo ligoninėje Kaune, vėliau buvo operuotas Anglijoje, gydėsi Vokietijoje, Čekoslovakijoje, po šios traumos į aktyvųjį sportą nebegrįžo. R. Marcinkus buvo vienas geriausių vidurio saugų Baltijos šalyse, kelis kartus jis buvo išrinktas į Pabaltijo geriausių futbolininkų vienuolikes. Marcinkus keturis sezonus buvo žaidžiantis rinktinės treneris, net 30 kartų buvo išrinktas rinktinės kapitonu ir net 41 kartą atstovavo Lietuvai tarptautinėse varžybose.

1937m. balandžio 2d. R. Marcinkų paskyrė Karo aviacijos fizinio lavinimo instruktoriumi. Po naujojo paskyrimo Romualdas daugiau dėmesio skyrė tarnybai, dalyvavo šaudymo pratybose Palangoje, kuriose pasirodė puikiai. Tarnybos atestacijos lape be silpnokos sveikatos minima, jog R. Marcinkus daugiau dėmesio skiria tarnybai, tačiau nėra išskirtinių gabumų lakūnas. 1939m. birželio 18d. Marcinkus Aviacijos šventės metu pademonstravo įspūdingą uždelstą šuolį su parašiutu, tai buvo visos šventės kulminacija. O 1939m. rugpjūčio 7d. Romualdą Marcinkų apdovanojo Lietuvos aviacijos garbės ženklu – „Plieno Sparnai“. Paradoksalu, tačiau po paskatinimo seka bausmė – 1939m. rugsėjo 28d. Karo aviacijos viršininkas brig. gen. A. Gustaitis nubaudžia 5 parų areštu namuose, už blogą internuoto vokiečių karininko saugojimą ir priežiūrą. Jau kitą dieną po bausmės 1939m. rugsėjo 29d. R. Marcinkus pateikė prašymą Prezidentui, dėl išleidimo į atsargą. Tų pačių metų 7d. kpt. R. Marcinkus išleidžiamas į atsargą pačiam prašant. Taip staiga pats nutraukia savo 7 metus kurtą ir puoselėtą karo aviacijos lakūno karjerą.

Po staigaus pasitraukimo iš karo tarnybos R. Marcinkus staiga ir paslaptingai pasitraukė ir iš Lietuvos. Per Latviją, Švediją nuvyko į Paryžių. Galimas daiktas, jog Marcinkus planavo savanoriu įstoti į Suomijos kariuomenę, kovojančią Žiemos kare prieš SSRS, bet nespėjo. Iš čia, kovo viduryje pasiekė Paryžių ir iškart padavė prašymą priimti į Prancūzijos karinės pajėgas. Po ilgo ir varginančio laukimo 1940m. gegužės 25d. Prancūzijos Prezidento dekretu buvo priimtas į Prancūzijos kariuomenę pėstininku, vėliau pervestas į Prancūzijos karo aviaciją. R. Marcinkus paskiriamas į Šatoru aviacijos bazę, iš ten perkeliamas į Tarbo aviacijos bazę. Čia atlieka pirmąjį savarankišką skrydį kaip Prancūzijos karo aviacijos lakūnas su mokomuoju biplanu Romano R-82. Tačiau jau birželio 19 dieną su kitais svetimašaliais kariais Marcinkus buvo priverstas trauktis į Alžyrą. 1940m. birželio 25d. R. Marcinkus pilnutėliu laivu iš uosto Pro Vendres išplaukė Alžyro link. Vokietijai spaudžiant Prancūzijos valdžią demobilizuoti savo kariuomenę 1940m. rugpjūčio 12d. R. Marcinkus iš Prancūzijos kariuomenės buvo paleistas. Čia Romualdas nusprendė tęsti savo žygį ir įgyvendinti norą kariauti, susiradęs bendraminčių nusprendė stoti savanoriu į Didžiosios Britanijos kariuomenę. Po didelių nesėkmių ir nuolatinio vokiečių persekiojimo Romualdas Marcinkus iš Alžyro traukiniu pervažiavo į Maroką, o iš ten 1940m. rudenį pateko į laisvąjį miestą Tanžerą, iš čia pasiekė Gibraltarą ir atkeliavo į Didžiąją Britaniją. 1940m. lapkričio 5d. padavė prašymą priimti į Karališkąsias Oro Pajėgas (ang. RAF- Royal Air Force), kuris sėkmingai buvo patenkintas 1940 gruodžio 24d. suteikiant jaun. leitenanto laipsnį (ang. Pilot Officer) ir priimant į RAF`ą.

Jau 1941m. sausio 1d. R. Marcinkus pradėjo treniruotis tinkamai valdyti vienvietį naikintuvą Hurricane (liet.Uraganas). 1941m. gegužės 1d. sėkmingai baigus apmokymus, buvo paskirtas į legendinę 1 eskadrilę. Joje buvo suformuotas specialus dalinys naktiniams reidams virš Lamanšo. Šią sudėtingą užduotis buvo pavesta taip pat ir Marcinkui. 1941m. birželio 20d. Romualdui buvo itin sėkminga, kaip raporte rašoma jis atakavo priešo lėktuvą, paleidus pora serijų iš kulkosvaidžio vokiečių Liuftvafės naikintuvas ME.109F sprogo ore. 1941m. pabaigoje R. Marcinkus buvo pakeltas į vyr. ltn. (ang. Flight Officer), o vėliau, jau nelaisvėje, suteiktas kapitono (ang. Flight Lieutenant). Romualdas Marcinkus dešimt kartų kilo pagal skubaus pakilimo signalą, dalyvavo oro erdvės valymuose, lėktuvų grupių kautynėse ir dvikovose, patruliavo virš Lamanšo, lydėjo bombonešius ir pan.

1942m. vasario 12d. Lamanšo sąsiauryje vokiečiai vykdė operaciją „Cerberis“ , žvalgybai pranešus apie šią operaciją į oro mūšį pakilo ir R. Marcinkus. Šis mūšis buvo lemtingas. Romualdo Marcinkaus pilotuojamas naikintuvas buvo pašautas ir nevaldomas nukrito į Lamanšo sąsiaurį, lakūnas įrašytas į dingusių be žinios sąrašą, o 1942m. vasario pabaigoje paskelbtas karo belaisviu.

Pirmasis R. Marcinkaus sustojimas buvo Durchganslager der Luftwaffe – Tranzitinė Liuftvafės stovykla. Čia gydėsi patirtas traumas, taip pat buvo tardomas vokiečių. 1942m. birželio mėnesio pradžioje Marcinkus buvo perkeltas į Stalag Luft III – Karo belaisvių nuolatinę Liuftvafės stovyklą Nr. 3. Štai čia R. Marcinkus įsitraukė į slaptą organizaciją „X“. Pradžioje ėjo kalbos patarėjo pareigas, buvo svarbi Padirbinėjimo departamento figūra, puikus patarėjas žvalgybos klausimas. Pasak amžininkų Marcinkus perskaitęs ir išanalizavęs laikraščių nuotrupas sugebėdavo pateikti tikslią informaciją ir nušviesti tikrąją padėtį. Už tai buvo labai vertinamas organizacijos šulų. Vienas didžiausių R. Marcinkaus nuopelnų buvo sudarytas tikslus Reicho geležinkelių grafikas, kuriuo pasinaudojo Didžiojo pabėgimo dalyviai. Pačiam pabėgimui įgyvendinti buvo kasami trys tuneliai po žeme. Tačiau tik vienu tuneliu pavyko pasinaudoti per pabėgimą. Ir štai 1944m. kovas pabėgimui viskas paruošta: pasiūti drabužiai, pagaminti pasai, kelionės dokumentai ir žemėlapiai, sukauptos pinigų atsargos. 1944m. kovo 24 naktį Stalag Luft III paskelbtas aliarmas, po galutinio patikrinimo nustatyta, jog iš stovyklos pabėgo 76 karininkai jų tarpe ir R. Marcinkus Jau po paros didžioji dalis pabėgėlių buvo sugauti, sėkmingai pasprukti nepavyko ir Romualdui: jau 1944m. kovo 26d. su trimis likimo draugais buvo sulaikytas Pilos stotyje. Pabėgimas sukėlė didelį atgarsį ir pasipiktinimą Reicho valdžioje. Penkios dešimtys pabėgėlių buvo nubausti mirties bausme už pabėgimą, 1944m. kovo 29d. miške prie Prucės miestelio bausmė įvykdyta ir kpt. Romualdui Marcinkui. Palaidotas Žaganės kapinių memoriale pabėgėliams, vėliau urna su palaikais perlaidota Britų karių kapinėse Poznanėje, Lenkijoje.

Apdovanotas:
DLK Gedimino 5 laipsnio ordinu (1935), Lietuvos Nepriklausomybės medaliu (1928), „Plieno sparnų“ garbės ženklu (1939), Čekoslovakijos Baltojo liūto 5 laipsnio ordinu su kardais (1935) ir Karo lakūno žvalgo garbės ženklu (1934), Italijos Karūnos 5 laipsnio ordinu (1935), Prancūzijos karo lakūno specialiuoju ženklu (1934), Didžiosios Britanijos 1939-1945 žvaigžde, 1939-1945 karo medaliu ir Europos aviacijos žvaigžde (už karo metų žygdarbius, įteikti artimiesiems 2001, po mirties).