„LITUANIKOS“ SKRYDIS. Katastrofa


Gintautas Kačergius

„Lituanikos“ skrydis. Katastrofa



1933 liepos 17 naktį 0:36 val. prie Kuhdammo kaimo Lituanika įsirėžė į mišką. Apie 1,3 km į pietryčius nuo Kuhdammo (dabar Pščelnikas – Pszczselnik) kaimo centro, 8 km į pietvakarius-pietus nuo Zoldino (Soldin, dabar Mysliborz).

Vokietijos tyrėjų, oro policijos karininkų Hatendorfo ir Baumerto katastrofos aprašymas:
Iš rastų katastrofos vietoje pėdsakų galima nustatyti, kad lėktuvas darydamas dideliu greičiu plokščią posūkį kairėn kliuvo kairiuoju sparnu už maždaug 14 m aukščio pušies viršūnės, ir toliau besisukdamas kairėn dėl įvykusio staigaus sustabdymo lėktuvas nukrito pryšakiu žemyn. Prie pirmo pušies palietimo kairiuoju sparnu, galas sparno buvo nuplėštas, o per 25 metrus motoras sudavė 10 m aukštyje į 12 m aukščio pušį; tolimesnis sukimasis kairėn pasibaigė ir prasidėjo paskutinė kritimo fazė. Per 50 m nuo šitos pušies lėktuvas susidavė į žemę išmušdamas apie 30 cm gilumo duobę. Visai sutriuškintas lėktuvo liemuo gulėjo apie 15 m pusiau kairėj ir priekyje nuo susidavimo vietos ir buvo atsirėmęs į storą medį. Motoras buvo išplėštas ir gulėjo apie 8-10 m nuo lėktuvo laužo. [Vokiečių PRANEŠIMAS1].


Paspaudus paveikslėlį - pasididins

Kapitonas Vladas Morkus, vienas iš komisijos dėl Lituanikos žuvimo priežasčių narių, liepos 18 dieną katastrofos vietoje nubraižė lėktuvo kritimo schemą [Gražina Sviderskytė / „Dingę” Lituanicos katastrofos tyrimo Akto priedai // Naujasis židinys-Aidai, 2012 / 7].



V.Morkaus schema neblogai sutampa su vokiečių aprašymu. Pirmoji pušis kabinta kairiu sparnu; atstumas nuo pušies nukirstos motoru (antrosios) iki duobės – 50 m; per šį 50 metrų pažymėtos dar keturios nulaužtos pušys.

Dar viena svarbi V.Morkaus pažymėta detalė: Lėktuvo puolimo kampas nuo viršūnės medžių iki žemės per visą 80 m tolygus.

Tačiau ši schema nėra visiškai tiksli – neatitinka mastelis. Lėktuvo nuolaužos yra per daug didelės, lyginant su kritimo trajektorijos distancija.

Schemą šiek tiek perdarius, gavosi toks vaizdas.


Paspaudus paveikslėlį - pasididins

Kas pakeista? Visų pirma pasukta taip, kad šiaurė būtų viršuje. Dėl to schemą nagrinėti yra patogiau, į ją galima žiūrėti kaip į planą. Pridėti du masteliai: vienas – kritimo trajektorijai, kitas – lėktuvo nuolaužoms. Taip pat vaizdumo dėlei įdėtas Lituanikos siluetas pagal kritimo trajektorijos mastelį.

Pagal tokią katastrofos situaciją buvo nustatyta, kad lėktuvas į mišką įsirėžė dideliu greičiu. Vokiečių PRANEŠIME: Skridimo greitis buvęs labai didelis, nes per paskutinius kritimo 50m 4 storos pušys smūgio vietoje visai lygiai nulaužtos.

AKTE2: Katastrofa įvyko lėktuvui užkabinus medžių viršūnes lekiant pilnu greitumu. Tą galima spręsti iš nelaimės vietos apžiūrėjimo duomenų ir iš lėktuvo liekanų.

Tokių lėktuvų avarijų metu dažnai kyla gaisras. Lituanikos katastrofos metu gaisras nekilo. Kodėl? Kad kiltų gaisras turi būti benzino garų (t.y. išsitaškiusio benzino) ir ugnies židinys. Lituanikos avarijos metu benzino nebuvo tose vietose, kur galėjo buti ugnies židiniai. Ugnies židiniais per avariją gali būti:
- magnetos – dar varikliui nesustojus, jos duoda kibirkštis žvakių uždegimui,
- įkaitę variklio išmetimo kolektoriai,
- kibirkštys metalinėms dalims kertantis į grunto žvirgždo akmenėlius.

Lituanikos avarijos metu benzinas iš liemens bakų jau seniai buvo išnaudotas ir tie bakai buvo tušti. O sparnų bakai, kuriuose benzino dar buvo, atitrūko nuo lėktuvo kartu su sparnais, kai lėktuvas dar krito traiškydamas pušis. Taip sakant, benzinas atsiskyrė nuo lėktuvo liemens ir pavojingiausios detalės – variklio.

Ir dar. Lėktuvo sparnai sugėrė pušų spygliuose buvusį vandenį, nes prieš katastrofą buvo praėjęs lietus. Taigi lūžtant sparnams, jei ir galėjo būti kokia nors kibirkštėlė, tai ją užgesino vandens lašai.

Vokiečių PRANEŠIME teigiama, kad gaisras nekilo dėl to, jog buvo mažai benzino: Jei benzino bakuose būtų buvę daugiau benzino, tai tikrai lėktuvas prie smūgio būtų užsidegęs.

O kiek benzino galėjo būti likę Lituanikos katastrofos metu? Pabandykim paanalizuoti ir paskaičiuoti.

Vokiečiai savo PRANEŠIME teigia, kad: Viename benzino bake buvo apie 10-15 litrų benzino, o kiti bakai buvo tušti. Tačiau tokios avarijos metu, kai lėktuvo sparnai buvo sutriuškinti į gabalus, benzino bakai išsimėtę per keletą metrų nuo liemens, patys bakai prakiurdinti, o vienas jų visiškai perplėštas, tai benzinas galėjo išsilieti ir išsitaškyti. Apie tai kalbama AKTE: jeigu benzino po katastrofos ir visai nebūtų rasta, tai iš to visvien negalima būtų daryti išvados, kad benzino trūko, nes plyšus benzino bakams, aišku benzinas gali ištekėti iki lašui.

Dar AKTE apie benzino suvartojimą yra toks teiginys: skridimo laikas nuo pakilimo iki katastrofos 37 v. 11 min., todėl benzino turėjo normaliai pakakti dar 7 val. su virš; prileidžiant kad eikvojimas benzino ir buvo kiek didesnis negu numatyta, vistik neįtikėtina, kad galėtų įvykti tokia stambi klaida, tuo labiau, kad benzinas buvo sutalpintas atskiruose bakuose ir lakūnai lengvai galėjo pastebėti ar jo suvartojimas vyksta normaliai. (Pabraukta G.K.)

S.Darius buvo pasiruošęs benzino sąnaudų grafiką visam skrydžiui.


Iš šio grafiko nesunku paskaičiuoti, kad po 37 val. ir 11 min. skridimo būtų buvę sunaudota 664 galonai benzino – tai 2513 litrų. Taigi Lituanikos bakuose katastrofos metu dar turėjo būti likę apie 430 litrų benzino.

Dabar pabandykim paskaičiuoti prileidžiant, kad eikvojimas benzino ir buvo kiek didesnis negu numatyta.

Gaunasi tokie duomenys:
Jei bendras benzino pereikvojimas viso skrydžio metu būtų buvęs 3%, tai likutis katastrofos valandai būtų 355 litrai, jei pereikvojimas 4% – likutis 330 ltr, jei pereikvojimas 5% – likutis 305 ltr, jei pereikvojimas 10% – likutis 180 ltr.
Jeigu katastrofos metu „Lituanikos bakuose būtų telikę tik 30 litrų benzino, tai pereikvojimas būtų turėjęs sudaryti apie 16%. Tai labai daug. Logiškai sunku būtų paaiškinti tokį didelį pereikvojimą.

Todėl peršasi išvada, kad katastrofos metu Lituanikos bakuose buvo pakankamai daug benzino (gali būti, kad apie 300 ltr) ir didžioji dalis išsiliejo bei išsitaškė avarijos metu, lėktuvui krentant ir lūžtant. O kita dalis ištekėjo iš prakiurusių bakų vėliau. O likučiai, kurie neišbėgo ir kuriuos surado vokiečių tyrėjai, tesudarė apie 10-15 ltr.

Nuotraukose, darytose katastrofos vietoje, lėktuvo padėtis yra dvejopa. Vienur Lituanikos liemuo guli ant dešinio šono, kairysis ratas viršuje. Išlikusi kairioji stabilizatoriaus pusė pakrypusi į dešinę (dėl sulaužyto ir pasisukusio liemens).


F1 Vaizdas iš kairės pusės
Paspaudus paveikslėlį - pasididins


F2 Vaizdas iš galo
Paspaudus paveikslėlį - pasididins


F3 Vaizdas iš galo iš arčiau
Paspaudus paveikslėlį - pasididins


F4 Vaizdas iš dešinės nuo uodegos, priekyje motoras
Paspaudus paveikslėlį - pasididins


F5 Vaizdas iš dešinės nuo priekinės lėktuvo dalies
Paspaudus paveikslėlį - pasididins

Kitose nuotraukose matyti, kad lėktuvo liemuo atverstas ir guli ant pilvo, abu važiuoklės ratai ant žemės, kairysis stabilizatorius – kairėje pusėje pakilęs įstrižai į viršų. Tos nuotraukos yra darytos vėliau po lėktuvo atvertimo. O atversti lėktuvą nuo dešinio šono reikėjo tam, kad būtų galima ištraukti S.Girėno kūną, kuris buvo prispaustas dešinėje kabinos pusėje.


F6 Vaizdas iš dešinės lėktuvą atvertus
Paspaudus paveikslėlį - pasididins


F7 Vaizdas iš dešinės nuo priekio lėktuvą stvertus
Paspaudus paveikslėlį - pasididins


F8 Vaizdas į uodegą, priekyje sparnų nuolaužų krūva
Paspaudus paveikslėlį - pasididins


F9 Vaizdas iš kairės lėktuvą atvertus
Paspaudus paveikslėlį - pasididins

Įvairiapusiai šių nuotraukų vaizdai paskatino susieti šituos vaizdus su V.Morkaus schema ir atkurti galimas fotografavimo vietas bei kryptis. Kai kurias pušis, matomas nuotraukose, taip pat buvo pabandyta „įstatyti“ į katastrofos schemą. Jos nuotraukose sunumeruotos.
Gavosi toks vaizdas.


Katastrofos schema
Paspaudus paveikslėlį - pasididins

Čia jau vienas mastelis – kritimo trajektorija ištempta. Yra antra situacija – „po atvertimo“, t.y. padėtis po lėktuvo nuolaužų išjudinimo.

Štai toks gavosi Lituanikos katastrofos vaizdas.
Žinoma, nereikia tikėtis iš tokios schemos didelio tikslumo. Gali būti, kad suklysta „įstatant“ pušis, matomas nuotraukose. Galbūt fotografavimo vietos kokį metrą kitą neatitinka buvusios realybės, gal fotografavimo kampas truputį netoks. Tačiau daugmaž visaapimantį bendrą vaizdą susidaryti galima.
_____________________
1 Brandenburgo provincijos ir Berlyno oberprezidento PRANEŠIMAS, prieiga per internetą:
http://www.plienosparnai.lt/page.php?1381
Originalas LCVA, f. 383, ap. 7, b. 1471, l. 25, 26, 27, 28.

2 AKTAS dėl Lituanicos žuvimo priežasčių. Prieiga per internetą:
http://www.plienosparnai.lt/page.php?636
Originalas LCVA, f. 383, ap. 7, b. 1471, l. 48, 49, 50, 51, 52, 53, 54.


2018-07


* * * * *


EITI į dokumentų sąvadą > > > LITUANIKOS katastrofos priežasčių tyrimas

EITI į sekantį ciklo straipsnį > > > LITUANIKOS katastrofos priežastys

GRĮŽTI į straipsnių ciklą > > > LITUANIKOS SKRYDIS


* * * * *



Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis