Lietuvos aeroklubas 1934 metais Anglijoje užsakė malūnsparnį Cierva C-30A. Įvaldyti šį nepaprastą skraidantį aparatą buvo patikėta aviacijos majorui Jeronimui Garoliui, kuris 1935 metų balandžio mėnesį Londono Air Park Teltheng aerodrome baigė permokymo kursą.
Firmoje The Cierva Autogiro Company Limited pagamintą malūnsparnį mūsų pilotas į Kauną atskraidino tų pačių metų gegužės mėnesį, ir 23 dieną Aleksoto aerodrome jis buvo oficialiai pristatytas. Reprezentacijos ceremonijoje dalyvavo LAK Garbės pirmininkas, Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona, LAK vadovybė, vyriausybės ir spaudos atstovai, civiliniai ir karo lakūnai.
Supažindinęs svečius su malūnsparnio konstrukcija ir paaiškinęs skridimo principus J.Garolis vėliau jį demonstravo ore. Kai kurie garbingi svečiai malūnsparniu buvo paskraidinti.
Nuo tada lietuviška registracija LY-LAS žymėtas malūnsparnis tapo neatskiriama aviacijos švenčių atrakcija.
1935 m. rugsėjo mėn. LAK surengė istorinį oro traukinio (lėktuvo ir sklandytuvo) bei mūsų malūnsparnio perskridimą per Pabaltijo sostines. Rugsėjo 15 d. C-30A buvo demonstruotas Taline vykusioje aviacijos šventėje ir susilaukė ypatingo dėmesio. Mat tarpukario laikotarpiu tarp Pabaltijo šalių malūnsparnį turėjo tik Lietuva.
Nemažai dėmesio patraukė ir apsilankymas Suomijos sostinėje Helsinkyje. J. Garolis visus sužavėjo, kartu su vienu vietos žurnalistu malūnsparniu nusileidęs centriniame miesto stadione ir iš jo pakilęs.
Grįžtant namo mūsų malūnsparnio lakūnai ilgesnį laiką užtruko Rygoje. Čia Latvijos KOP pageidavimu C-30A buvo demonstruojamas vietos lakūnams. Nemažas skaičius KOP ir aizsargų pilotų malūnsparnį išbandė ore.
Eksploatuojant malūnsparnį Kaune juo buvo apmokyti kiti civiliniai lakūnai.
Prasidėjus Lietuvos okupacijai malūnsparnis C-30A kartu su kita aeroklubo technika buvo atskraidintas į Aukštagirio sklandymo mokyklos aerodromą. Vėliau vokiečiai jį pervežė į Kirtimų aerodromą ir čia Luftwaffe lakūnai patys išmoko juo skraidyti. Sykį, papūtus stipriam vėjo gūsiui, buvo sulaužytas ir išmestas į laužą.
MALŪNSPARNIO KONSTRUKCIJA
Ispanų inžinierius ir konstruktorius Juan de la Cierva 1920 metais pagamino visiškai naują skraidantį aparatą, pavadino jį „autogiro" (autožiru) ir atliko juo pirmuosius bandymus. Išryškėjo, kad malūnsparnis turėjo daug trūkumų ir toliau buvo tobulinamas.
Ieškodamas paramos konstruktorius 1923 metais persikėlė į Angliją ir čia kartu su kitomis aviacijos firmomis tęsė tyrinėjimus. Vėliau įkūrė savą firmą The Cierva Autogiro Company Limited. 1929 metais savo konstrukcijos malūnsparniu C-19 perskrido Lamanšo sąsiaurį. 1930 metais išbandė Cierva C-30, kuris konstruktoriui atnešė didelę šlovę.
Malūnsparnis nuo jau tuo metu plačiai įsigalėjusių lėktuvų skyrėsi tuo,
kad vietoj sparnų jo keliamąją jėgą sudaro viršuje besisukantis propeleris - rotorius, kuris be papildomos jėgos autorotacijoje sukasi nuo oro srauto pasipriešinimo.
Praktiškai analogišku principu veikia ir vėjo malūnai. Tik skirtumas tas, kad malūno mentės turi didelį neigiamą kampą ir sukimo momentu atsiradusią jėgą perduoda girnoms. O autožiro mentės turi teigiamą kampą ir mažą pasipriešinimą.
Malūnsparnis juda į prieki traukiamas (kitokios schemos - stumiamas) propelerio, o per skridimą malūnsparnio mentys gauna skirtingo greičio oro srautą. Taip susidaro skirtinga keliamoji jėga. Kad malūnsparnis nevirstų ant šono, rotoriaus centre įrengta jų atakos kampo keitimo sistema. Be to, malūnsparnio stabilizatoriaus dešinė pusė turėjo normalų sparno profilį, o kairėje pusėje buvo simetriškas profilis. Tad skrendant susidarydavo skirtinga keliamoji jėga ir tokiu būdu išsilaikydavo malūnsparnio šoninis pastovumas.
Malūnsparnis Cierva C-30 dvivietis, su trijų menčių nešančiu rotoriumi skraidantis aparatas. Rotoriaus mentys buvo su plieninio vamzdžio lonžeronu ir medinėmis nerviūromis. Nosytė dengta medine klijuote, toliau aptraukta drobe. Rotoriaus menčių galuose joms išbalansuoti buvo įtaisyti trimeriai.
Liemuo suvirintas iš plieninių vamzdelių, dengtas celonu (nitrolaku) impregnuota drobe. Tik priekinė liemens dalis dengia duraliuminio skarda. Priekinė piloto sėdynė buvo tarp rotorių remiamų spyrių, o krėslo liemens kairėje pusėje buvo atlenkiama plokštelė įlipti.
Uodegos plokštumos sutvirtintos spyriais. Stabilizatorius buvo su dviem lonžeronais ir medinėmis nerviūromis. Kilio pabaigoje - nedidelis posūkio vairas. Uodegos plokštumos dengtos drobe.
Važiuoklės ratai plačiai išskėsti su hidropneumatiniais amortizatoriais. Uodegos ratukas veikė kartu su pedalais.
Malūnsparnyje Cierva C-30A buvo žvaigždinis septynių cilindrų oru aušinamas 140 AJ variklis Amstrong Siddeley Genet Major. Propeleris - pastovaus žingsnio, dvimentis, medinis.
105 litrų talpos benzino bakas buvo įtaisytas viršutinėje liemens dalyje tarp variklio ir priekinės pilotų kabinos. Tepalo bakas - jo apačioje.
Mūsų malūnsparnio C-30A liemuo buvo dažytas mėlynai, raidės LY-LAS baltos. Rotoriaus mentys - duraliuminio spalvos.
Techniniai lėktuvo duomenys
Malūnsparnio CIERVA Avro C-30A fotoalbumas
Fotografija: Lietuvos Aviacijos Muziejus