Juozas Kraucevičius.




Karo lakūnas. Aviacijos dalies viršininkas.
Aviacijos generolas leitenantas.

1879 - 1964


1879 03 31 Sprakšių k., Linkuvos vls., Šiaulių aps. gimė Juozas Kraucevičius.

1896 baigė mokytojų seminariją ir išlaikė realinės m-los egzaminus. Studijavo Sankt Peterburgo politechnikos institute.

1898 savanoriu įstojo į Rusijos kariuomenę, paskirtas į 113 pėst. pulką.

1901 08 05 baigė Vilniaus karo m-lą, suteiktas paporučikio laipsnis, paskirtas į 179 Ust Dvinsko pulką.

1901 10 26 pakeltas į poručikus, paskirtas 2 bataliono adjutantu. Prasidėjus Rusijos – Japonijos karui su 36 pėst. Oriolo pulku dalyvavo kautynėse prie Mukdano, Mandžūrijoje.

1906 02 17 vėl paskirtas 179 Ust Dvinsko pulko kuopos vadu.

1908 09 20 paskiriamas žvalgų komandos vadu.

1909 09 20 pakeltas į Štabskapitonas.

1913 baigė Gen. štabo Oro laivyno skyriaus aviacijos karininkų m-lą, paskirtas pulko 17 aviacijos eskadrilės vadu.

1914 08 20 sužeistas. Atliko 60 kovinių skrydžių.

1915 06 18 už kovinius nuopelnus pakeltas į papulkininkius.

1915 10 25 paskirtas Šiaurės vakarų fronto 5 aviacijos diviziono vadu.

1916 12 11 pakeltas į pulkininkus ir 1916 12 20 paskirtas šio fronto aviacijos inspektoriumi. Po bolševikų perversmo iš kariuomenės pasitraukė, trumpai mokytojavo Kaukaze.

1917 12 savanoriu įstojo į Denikino baltagvardiečių armiją, paskirtas aviacijos inspektoriumi ir aviacijos bazės v-ku.

1919 01 24 Denikino įsakymu pakeltas į generolus majorus. Bolševikams sutriuškinus Denikino armiją grįžo į Lietuvą.

1920 06 12 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas karininku į Aviacijos dalį.

1920 07 10 paskirtas eiti Aviacijos dalies vado pareigas.

1920 09 01 suteiktas inžinerijos generolo leitenanto laipsnis.

1921 05 29 patvirtintas Oro laivyno vadu. Per trumpą laiką pertvarkė Lietuvos aviaciją, sėkmingai dalyvavusią nepriklausomybės kovose su lenkais, pats skraidė į frontą.

1921 05 29 – 1922 02 11 ėjo kariuomenės vado pareigas.

1927 01 27 pačiam prašant paleistas į aviacijos karininkų atsargą.

Nuo 1929 dirbo Čekoslovakijos „Škoda“ firmos atstovu Lietuvoje, kur gyveno iki 1942. Artėjant frontui vėl išvyko į Čekoslovakiją.

1945 05 12 Prahoje suimtas, uždarytas į Nova Vekos filtracijos stovyklą, paskui išgabentas į Dresdeną, vėliau į Vieną.

Nuo 1945 06 15 buvo kalinamas lageryje.

1945 09 28 paleistas ir mobilizuotas į RA 1 atsargos diviziją.

1945 12 12 paleistas grįžo į Lietuvą, įsidarbino Vyr. mėsos pramonės v-boje inžinieriumi.

1946 03 02 NKVD suimtas Kaune, kalintas ir žiauriai tardytas Kaune bei Vilniuje.

1946 08 20 LSSR VRM Karo tribunolo nuteistas 10 metų lagerio ir 5 metams tremties.

1947 01 17 išvežtas į Karlagą, vėliau Pesčianlagą, Karagandos sr.

1954 11 22 paleistas, grįžo į Kauną.

1964 03 04 mirė Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

1990 03 20 LR Aukščiausiojo Teismo reabilituotas.

Žmona – Nadiežda Laškievič, duktė – Emilija Vrubliauskienė (1929).


Apdovanotas:
II rūšies Vyties kryžiaus 1 laipsnio ordinu (1922),
Čekoslovakijos Baltojo liūto 3 laipsnio ordinu su kardais (1926),
Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio medaliu (1929);
Rusijos kariuomenėje – Šv. Anos 2,3 ir 4 laipsnio,
Šv. Stanislovo 2 ir 3 laipsnio,
Šv. Vladimiro 4 laipsnio su kardais ir kaspinu,
Šv. Anos 4 laipsnio ordinu su įrašu „Už drąsą“.


Literatūra:
„Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953“ IV tomas.


Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
P.Hiksa
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis
V.Rauba
J.Kumpis