• • • • •

Stepono Dariaus tėvo mįslė nedavė ramybės ilgus metus. Gausioje literatūroje ir internete įvairiai prirašyta, bet nieko konkretaus ir dažnai skirtingai. Nedaug naudos ir iš daugybės Dariaus dokumentų Lietuvos ir Amerikos archyvuose. Tiesa, viename Kauno regioniniame valstybės archyve saugomame dokumente – 1920 m. Dariui išduotame tapatybės pažymėjime nurodyta labai konkreti informacija – tėvas gimęs Mažeikiuose, 1852 m. liepos 19 d. Kaip vėliau teko įsitikinti – informacija klaidinga, veikiausiai Darius tikrų duomenų neturėjo, o įrašyti kažką vis tiek reikėjo.



Į klausimą negalėjo atsakyti ir istorikai, aviacijos tyrinėtojai ir bet kas, kas lyg ir galėtų žinoti. Įdomią, bet nežinia kieno sugalvotą versiją turi LAM S.Dariaus tėviškės padalinio atstovai, anot jų - Dariaus tėvo tikroji pavardė Darašius, o Jucevičiaus pavardę jis pasiėmė pradėjęs tarnauti dvare pas Oginskius, Rietave. Jų manymu, Dariaus tėvas Jucevičiaus pavardę pasiėmė pagal motinos mergautinę pavardę Jucevičiūtė, nes Jucevičiai buvo bajorų kilmės, o Darašiai – ne. Įdomi pasaka, bet tik pasaka. Dar įdomu tai, kad nuo Dariaus tėviškės iki Judrėnų bažnyčios viso labo vos geri 3 kilometrai, tad tikrai nesudėtinga būtų buvę patikrinti bent jau tėvų santuoką... Panašios versijos laikosi ir vėliau Latvijoje atrasti Dariaus tėvo brolio palikuonys. Matyt informacija iš to paties šaltinio.

Įprastai daug informacijos galima sužinoti iš įvairių bažnytinių metrikų – santuokos, vaikų gimimų ir pnš., bet ir čia apie konkretesnę tėvo kilmę nepavyko nieko sužinoti.

S.Dariaus tėvai Jonas Jucevičius ir Augustina Vaišvilaitė susituokė Judrėnų bažnyčioje 1885 m. vasario 3 d. Santuokos metrikoje apie jaunikį įrašyta, kad tai 29 metų amžiaus, ankščiau nevedęs bajoras Jonas Jucevičius, bajorų Romualdo Jucevičiaus ir Juzefos Budzevičiūtės (tikroji pavardė Budreckaitė, nežinia kas įvėlė klaidą, bažnyčios raštininkas ar Dariaus tėvas diktuodamas) sūnus iš Rietavo, Rietavo parapijos.

1886 m. rugsėjo 26 d. Rubiškėje gimus pirmajam sūnui Boleslovui, tėvai gimimo metrikoje įrašyti kaip Kauno miestelėnai. Taip pat įrašyta ir 1889 m. balandžio 15 d. gimus dukrai Melanijai. 1890 m. gegužės 2 d. gimus Aurelijai pažymėta, kad tėvai bajorai, nenurodant iš kur. 1892 m. birželio 3 d. gimus Julijonai - tėvai bajorai, vaikas gimė Rubiškės km. Kvėdarnos parapijoje. 1896 m. sausio 8 d. gimus Steponui, vėl įrašoma, kad tėvai kilę iš Kauno miestelėnų. 1897 m. sausio 27 d. gimus Konstancijai tėvai gimimo metrikoje įrašyti kaip Telšių miestelėnai.

Jonui Jucevičiui 1904 m. vasario 10 d. mirus, Judrėnų bažnytinėse knygose liko įrašas, kad tai 49 metų Telšių miestelėnas iš Rubiškės.

Visa ta informacija nenuvedė niekur, nes tai, kad nurodoma jog yra Kauno ar kitos vietovės miestelėnas dar nereiškia jog iš ten kilęs. Pagal tuometinį carinės Rusijos luominį suskirstymą - miestelėnas, tai bajorystės nepasitvirtinęs buvęs bajoras, prirašytas pvz. prie Kauno, o gyvenantis bet kurioje tuometinės gubernijos vietoje.

Pagal santuokos ir mirties metrikas ir įrašą ant antkapio Judrėnų kapinėse gimimo data buvo bemaž aiški – apie 1854-56 metus. O vietą teko surasti. Ir taip prasidėjo ilga kelionė per bažnytines knygas, kol galop įdėjus begalę valandų darbo ir peržiūrėjus keletą šimtų Telšių Vyskupystės bažnyčių gimimo knygų radau atsakymą į ilgai kamavusį klausimą. Atradimas dar nereiškė, kad vienas du ir istorija parašyta, užstrigau dar ne sykį, lygiai taip pat dar liko ir neatsakytų klausimų, bet pradžia buvo. Kviečiu paskaityti!






Jonas Jucevičius gimė 1855 m. gegužės 15 d. Zakarkiškėje, Skaudvilės parapijoje. Pakrikštytas sekančią dieną Skaudvilės bažnyčioje. Šiandien Zakarkiškė – mažas, keleto sodybų kaimelis 4 kilometrai nuo Skaudvilės, apie 6 kilometrai nuo Kryžkalnio link Tauragės, dešinėje kelio pusėje. Anuomet būta Zakarkiškės dvaro, kurio pastatai nugriauti sovietmečiu, o išlikęs tik plūkto molio ir lauko akmenų tvartas. Tikėtina, kad tame dvare gyveno ir dirbo Jono tėvai.

Jono tėvai – bajorai Romualdas Laurynas Jucevičius ir Juozapota Barbora Budreckaitė.

Jonas Jucevičius 1885 m. vasario 3 d. ir Judrėnų bažnyčioje vedė vienturtę bajorų Liudviko ir Julijos Šlepavičiūtės Vaišvilų dukterį Augustiną. Gausioje istoriografijoje rašoma, kad Augustina iš savo motinos paveldėjo apie 60 ha ūkį, o Jonas Jucevičius į Rubiškę atėjo užkuriu, prieš tai dirbęs girininku pas Rietavo grafą Bogdaną Oginskį. Jokių dokumentų liudijančių apie tarnybą pas Oginskius rasti nepavyko, tačiau gan artimą ryšį liudija tai, kad 1886 m. rugsėjo 26 d. gimus vyriausiajam Jono ir Augustinos Jucevičių vaikiui Boleslovui, jo krikšto tėvais buvo kunigaikštis Bogdanas Oginskis su žmona Marija.


Begyvenant Rubiškėje šeima susilaukė 6 vaikų, iš kurių užaugo keturi. Apie visus Jucevičių vaikus buvo rašyta, bei jų gimimo metrikos skelbtos 3-oje S.Dariaus giminių dalyje.



Mirė Jonas Jucevičius nuo žarnyno ligos 1904 m. vasario 10 d., būdamas vos 49 metų, palikęs našle 38 metų Augustiną su keturiais vaikais, iš kurių tik Boleslovas turėjo 18 metų, o kiti, Aurelija – 14, Steponas – 8, o jaunėlė Konstancija vos 7.



Palaidotas Judrėnų kapinėse, kape, kuriame 1891 m. jau buvo palaidota Augustinos motina Julija, 1909 m. atgulė jos tėvas Liudvikas, o 1935 m. ir pati Augustina. Šeimos gyvenimas po Jono Jucevičiaus mirties aprašytas 1-ojoje S.Dariaus giminės dalyje.



Romualdas Jucevičius Juozapotą Budreckaitę vedė 1849 m. lapkričio 6 d. Nemakščių bažnyčioje. Santuokos metrikoje pažymėta, kad jaunasis 22 metų bajoras iš Mockaičių bajorkaimio, Skaudvilės parapijos. Jaunoji – 18 metų bajoraitė iš Kalnučių bajorkaimio, Nemakščių parapijoje.
Kalnučių žemėlapiuose atsekti nepavyko, o štai Mockaičiai - pusiaukelėje tarp Skaudvilės ir Upynos.



Jonas nebuvo pirmasis ar vienintelis Romualdo ir Juozapotos Jucevičių sūnus.

Kiek pavyko rasti bažnytinėse knygose, tai pirmasis šeimoje gimęs vaikas -
Vincenta Jucevičiūtė, gimusi 1852 m. vasario 11 d, tačiau, naujagimė netrukus, 1852 m. balandžio 4 d. - mirė. Palaidota Nemakščių kapinėse.



Po metų, 1853 m. birželio 22 d. Gedgaudiškėje, Skaudvilės parapijoje gimė sūnus - Bronislovas Jucevičius. Jis, kaip ir Vincenta mirė mažas, būdamas vos 6 metų, 1859 m. rugpjūčio 13 d. Palaidotas Viduklės kapinėse.



1855 m. gegužės 15 d. Zakarkiškėje gimė Stepono Dariaus tėvas Jonas.

Dar po 6 metų, 1861 m. lapkričio 15 d. Vailabų kaime, Viduklės parapijoje gimė Stanislovas Jucevičius.



Prie Stanislovo dar grįšime, bet prieš tai - trumpai apie Jono Jucevičiaus tėvus ir senelius.



Romualdas Laurynas Jucevičius gimė 1828 m. rugsėjo 14 d. Žakaimėje, Girdiškės parapjijoje. Pakrikštytas Girdiškės bažnyčioje.
Tėvai bajorai Feliksas Erikas Jucevičius g. apie 1802 m. ir Rozalija Juškevičiūtė g. apie 1785 m. Susituokė Girdiškės bažnyčioje 1827 m. vasario 14 d. Santuokos metrikoje nurodyta jog abu iš Laurinaičių, Girdiškės parapijos.



Romualdo Jucevičiaus tėvas Feliksas mirė netrukus po Romualdo gimimo – 1835 m. spalio 25 d. Motina Rozalija Juškevičiūtė mirė 1857 m. vasario 27 d. Abu palaidoti Girdiškės kapinėse. Bažnytinės knygos nerodė kitų vaikų gimimų, o Felikso Jucevičiaus mirties metrika patvirtino – Romualdas buvo vienintelis vaikas šeimoje.





Užaugo su motina jos brolio Stepono Juškevičiaus šeimoje Pavėriuose, tarp Kryžkalnio ir Bijotų.



Jono Jucevičiaus motina Juozapota Budreckaitė g. 1830 m. rugsėjo 18 d. Nemakščiuose. Jos tėvai bajorai Motiejus Budreckas gimęs apie 1790 m. - miręs 1850 m. sausio 5 d. ir Gertrūda Butavičiūtė gimusi apie 1801 m. - mirusi 1861 m. sausio 21 d. Abu palaidoti Nemakščių kapinėse.

Paskutinį kartą Romualdo ir Juozapotos Jucevičių pėdsaką tuose kraštuose pavyko aptikti 1865 m. Viduklės parapijiečių sąrašuose. Nurodyta, kad šeimoje be tėvų dar būta 3 sūnų – būsimojo Dariaus tėvo Jono, Stanislovo ir Pranciškaus. Apie pastarąjį nepavyko aptikti jokių žinių, nei gimimo, nei mirties.



Išnykus Romualdo šeimos pėdsakams vėl prasidėjo ilgos paieškos. Jei Jono Jucevičiaus gimimo atveju reikėjo ieškoti konkretaus gimimo, gana konkrečiame laikotarpyje, tai šiuo atveju paieška priminė šaudymą į dangų tamsią naktį, tikintis į kažką pataikyti. Nebuvo jokių užuominų, neveikė jokia paieškų metodika, o tai, kad šeima per tokį trumpą laiką iki tol pakeitė tiek gyvenamųjų vietų - bylojo, jog buvo laisvai migruojantys bajorai, neturintys nuosavos žemės, veikiausiai metų iš metų besinuomąvę dvarelius ir pastoviai keitę gyvenamąją vietą.



Jie galėjo būti bet kur.

Gavus informacijos apie, galimai, su Dariumi giminystės ryšiais susijusius Jucevičius Latvijoje – paieškos persikėlė ten. Pavyko atrasti, jog Jono Jucevičiaus brolis Stanislovas nuo XIX a. pabaigos dirbo geležinkeliečiu Stende traukinių stotyje, joje ir gyveno. Ten, bei kitose Latvijos vietose susilaukė būrio vaikų. Buvo vedęs Apoloniją Linkevičiūtę. Prasidėjus I pasauliniam karui pasitraukė į Rževą Rusijoje, jo palikuonių Latvijoje teigimu ten ir liko. To fakto patikrinti nepavyko, tačiau bent dalis jo vaikų tikrai grįžo į Latviją ir plačiai pasklido. Vienas sūnų – Viktoras prasidėjus II pasauliniam karui, su gausia šeima emigravo į Ameriką, kitas sūnus Aleksandras su žmona latve šeimą sukūrė Mažeikiuose, taip pat dirbo geležinkeliečiu, vėliau gyveno Linkuvoje, Pasvalyje ir t.t.



Latviškuose dokumentuose susijusiuose su Stanislovu dar sušmėžavo tokie vardai kaip Petras Jucevičius, Marija Jucevičiūtė kurie lyg ir Romualdo vaikai, bet to patvirtinti nepavyko. Latvijoje gyvenantys Jucevičių giminaičiai mini ir vieną Romualdo dukterį, kuri emigravo į JAV, ten turėjo vaistinę ar pnš., bet nežino jos vardo. Apie Dariaus senelio palikuonis Latvijoje ir Lietuvoje prisirinko nemažai informacijos, bet ne visa ji tiksli, o ir šio darbo tema nėra surasti ir surašyti visus įmanomus gimines, tad grįžkime prie Romualdo.

Ar prasidėjęs spartus geležinkelio tiesimas tuometinės carinės Rusijos vakarinėje dalyje galėjo kažkaip įtakoti ir Jono Jucevičiaus tėvo migracijos kelius?

Aiškių įrodymų nebuvo, bet nuojauta kuždėjo, kad užuot badžius į žemėlapį ir tikrinus visas bažnyčias vis tolstančiu spinduliu nuo Viduklės – reikia „eiti“ pagal geležinkelius.

Teko prisiminti, tą 1920 m. Dariui išduotą dokumentą, kuriame įrašyta jog tėvas gimęs Mažeikiuose. Gal to vietovardžio Darius ir nenurašė nuo lubų, nes jei Jonas Jucevičius ten ir negimė, bet jei jo tėvas ten dirbo, tai visai tikėtina jog ten užaugo. Kaip tik tuoj po „dingimo“ iš Viduklės, 1869 m. pro Mažeikius pradėta tiesti Liepojos–Romnų geležinkelio linija. O tai, kad dalis šeimos pasirinko geležinkeliečių profesiją, labai tikėtina, kad ta kryptimi juos nukreipė tėvas.

Mažeikiuose Romualdo Jucevičiaus pėdsakų neužtikau, neužtikau ir tuomet tarp lietuvių populiariuose Liepojos, Jelgavos ir kituose Latvijos miestuose, tačiau to ruožo abipus Šventosios upelio, kurį dabar vadiname pasieniu - paleisti nesinorėjo. Ir dar po kurio laiko pasirodė rezultatai.

Romualdo gyvenime, nuo to paskutinio įrašo 1865 m. Viduklės parapijiečių sąrašuose, buvo praėję net 26 metai, kuomet jis, Kauno miestelėnas, 63 metų našlys iš Juodeikių kaimo, 1891 m. lapkričio 26 d. Lenkimų bažnyčioje vedė 28 metų Kotryną Kungytę iš gretimo Žemytės kaimo.



Taip prasidėjo nauja istorija.

Per tą ketvirtį amžiaus jis, tikėtina, dar susilaukė vaikų, palaidojo pirmąją žmoną, kažkur gyveno, kažką dirbo, bet į tuos klausimus atsakymų rasti kol kas nepavyko. Gal kada nors.

Naujoji šeima netrukus pasipildė dviem atžalomis. 1893 m. gegužės 15 d. gimė Zofija, o po poros metų, 1895 m. birželio 26 d. – Ona. Abi pakrikštytos Lenkimų bažnyčioje.





Zofija Jucevičiūtė 1918 m. liepos 7 d. Lenkimų bažnyčioje ištekėjo už Dominyko Riepšo. Gyvenimą nugyveno Juodeikių kaime, susilaukė 6 vaikų, tai Ona, Dominykas, Valerija, Irena, Vytautas, Elžbieta. Mirė 1972 m. Palaidota Lenkimų kapinėse.



Ona Jucevičiūtė, toje pačioje Lenkimų bažnyčioje ištekėjo 1923 m. birželio 5 d. Jos išrinktasis – Jurgis Bieliauskas. Kaip ir sesuo Zofija, gyveno Juodeikių kaime. Turėjo 4 vaikus. Tai Jurgis, Emilija, Zofija, Justinas. Mirė 1966 m. Palaidota Lenkimų kapinėse.



Tiksli Romualdo Jucevičiaus mirties data dar nustatinėjama, tačiau, jau žinoma, kad mirė laikotarpyje tarp jaunėlės dukters Onos gimimo 1895 ir 1917 metų. Palaidotas Lenkimuose.



Panašu, kad antroji Stepono Dariaus senelio žmona Kotryna likusi našle daugiau neištekėjo. Mirė 1940 m. gruodžio 17 d. Amžinojo poilsio atgulė šalia vyro Romualdo. Vėliau, šalia tėvų palaidotos ir abi dukterys su šeimomis.





Nuo pirmosios „S.Dariaus giminės“ dalies vis atsirasdavo ir kaupėsi naujos informacijos, kuri likdavo neįdėta ir nepaskelbta. Tikėtina, ir po šios, jau 4-ios „giminių“ dalies atsiras naujų žinių, pataisymų, papildymų, o ir apskritai šis genealoginis tyrimas nėra sustabdytas ir užbaigtas, tad neišvengiamai visa ši 4-ių dalių medžiaga susisteminus, pataisius klaideles, praplėtus naujais faktais turėtų atsirasti ir kitokiu formatu, nei tik straipsniai šiame portale. Nes plačiau aprašyti tikrai yra ką. Tiek latviškąją pusę, tiek antrosios Romualdo Jucevičiaus šeimos įdomius ir sudėtingus likimus, tiek ir Dariaus brolių bei seserų gyvenimus ir t.t.

Na, o tai kas buvo Darašius?

Tokio niekada ir nebuvo. Šitą „antį“ paleido Petras Jurgėla savo knygoje „Sparnuoti lietuviai Darius ir Girėnas“, išleistoje dar 1935 m. Čikagoje. Joje jis aprašo savo pokalbį su Steponu Dariumi 1933 m. kovo mėn., apie tai, iš kur ir kaip, iš Jucevičiaus atsirado Darius. Jurgėlos teigimu, Darius jam papasakojęs apie tėvo dvigubą pavardę Jucevičius – Darašius. O ar tai P.Jurgėlos išmonė, siekiant „užkišti“ biografijos skylę, kuri tikrai skaitytojui buvo įdomi ar tai Dariaus paties sugalvota versija – kas beatsakys?

Atliktas tyrimas parodė, kad nei Dariaus tėvas, nei senelis, nei prosenelis neturėjo jokios dvigubos pavardės, tik tą vienintelę – Jucevičių. Darašių pavardė apskritai gana reta, Žemaitijoje ji vienur kitur išlenda, bet tų Darašių kuriuos surinkau, susieti su Jucevičiais, nei per tiesioginius Dariaus protėvius, nei per jų antrąsias puses ar kitus gimines nepavyko.

Į šį klausimą tikslaus atsakymo niekada ir nebus. Ar pasirinkti šį gražų vardą Steponą įkvėpė garsusis Persijos valdovas Darijus ? Sakykim, kad taip

• • • • • • • • • • • •

Turintys pastabų, pataisymų, komentarų ar papildomos informacijos - susisiekite el. paštu