1932 metais Petrašiūnuose, netoli Kauno, pirmuosius startus atliko mokomasis sklandytuvas T-1. Tai buvo aparatas, pastatytas Kauno Aukštesniosios technikos mokyklos auklėtinių. Kartu su kitais aviacijos būrelio nariais entuziastais, vėliau Lietuvoje išgarsėjusiais sklandytojais Bronium Oškiniu, Viktoru Ašmensku, oro krikštą Petrašiūnuose gavo ir Antanas Paknys, paskuis pats sukūręs keletą originalios konstrukcijos sklandytuvų.

Antanas Paknys gimė 1910 m. rugsėjo 9 d. Rokiškio apskrityje. Berniukas augo kaip ir visi to meto kaimo vaikai ir net nesvajojo apie aviaciją. Skrendantį lėktuvą A.Paknys pamatė tik 1929 metais, kai įstojo į Kauno Aukštesniosios technikos mokyklos elektrotechnikos skyrių. Aviacija galutinai užvaldė jaunuolį. A.Paknys vienas pirmųjų įstojo į mokykloje įsteigtą aviacijos būrelį ir kartu su kitais būrelio nariais ėmėsi statyti sklandytuvą T-1. 1933 m., sėkmingai baigęs mokyklą ir turėdamas nemažą sklandymo stažą, A.Paknys dirbo Lietuvos aeroklubo Nidos sklandymo mokykloje instruktoriumi. 1939 m., kai Klaipėdos kraštą užgrobė hitlerininkai, pamėgtą darbą jis tęsė Vilniaus Aukštagirio sklandymo mokykloje, kur, kaip ir Nidoje, išugdė gausų būrį sklandytojų.

Dirbdamas Nidoje, A.Paknys vienas pirmųjų Lietuvoje išlaikė C klasės sklandytojo egzaminus. Kai Lietuvos aeroklube buvo sukomplektuota lėktuvinio skraidymo grupė, jis 1934 m. gavo civilinio lakūno pažymėjimą ir nemažai skraidė Lietuvos aeroklubo sportiniais lėktuvais.

Aukštagirio sklandymo mokykloje A.Paknys dirbo iki karo. Užėjus karo audroms, ryšius su sportine aviacija teko nutraukti. Pokario metais A.Paknys dirbo Kauno šiluminėje elektrinėje inžinieriumi. Prieš keletą metų aviacijos sporto veteranas išėjo į užtarnautą poilsį. Nepaisant solidžios metų naštos, jis su tokia pat jaunatviška energija domisi respublikos aviacijos sporto entuziastų pasiekimais, savo patarimais aktyviai padeda jiems.

Kai Eksperimentinėje sportinė aviacijos gamykloje Prienuose buvo pradėta plastmasinio sklandytuvo BK-7 „Lietuva“ statyba, šalia savo jaunystės draugo, šio bemotorio aparato konstruktoriaus Balio Karvelio nuoširdžiai darbavosi ir Antanas Paknys. Jo didžiulis patyrimas, darbščios rankos labai pravertė. Tai buvo tarsi antrasis A.Paknio grįžimas prie sklandytuvų statybos, kurią jis pradėjo bemaž prieš keturis dešimtmečius.

1936 m. į orą pakilo Antano Paknio sukonstruotas labai vykęs lavinimosi sklandytuvas „Uodas“ (P-1). Tai nedidelių išmatavimų (sparnų ilgis 11 m, plotas 16,5 m2) aparatas. Turėjo jis aerodinaminę kokybę 16.


Tų pat metų lapkričio 15 d. Nidoje buvo išbandytas pirmasis lietuviškos konstrukcijos dvivietis sklandytuvas PAGY, kurį A.Paknys sukonstravo su kitu pasižymėjusiu sklandytoju ir konstruktoriumi Alfredu Gysu. PAGY-1 buvo palyginti sunkus aparatas (jo skridimo svoris 385 kg), tačiau turėjo geras skraidymo charakteristikas. Nepaisant 19,25kg įkrovimo į sparno kvadratinį metrą, šio sklandytuvo aerodinaminė kokybė siekė 20. Pirmas juo A.Paknys, tuo pačiu ir pirmasis Lietuvoje pakildamas į padangę dviviečiu sklandytuvu.

Sekančiais, 1937 m. A.Pakniui bendradarbiaujant buvo sukurtas vienvietis motorizuotas sklandytuvas „Termikas“. Tai buvo pusiau originalios konstrukcijos aparatas, kurio bazę sudarė vokiškas sklandytuvas „Grunau Babby“. Siekiant sumažinti įkrovimą, buvo pailginti sparnai ir padaryti kai kurie kiti pakeitimai. Tačiau šį sklandytuvą ištiko nesėkmė – pirmųjų startų metu buvo perkaitintas variklis. Po remonto, vietoje projektinių 1500 metrų, sklandytuvas su varikliu tepajėgė pakilti tik iki 100 m aukščio. Vėliau variklis buvo nuimtas, ir „Termikas“ pradėtas naudoti tik skriejimams.
A.Paknio kaip konstruktoriaus veiklos viršūnė buvo 1937 m. sukurtas tobulų formų sklandytuvas „Nerija“ (P-3), skirtas terminiams skriejimams. Pagal konstrukcinį sprendimą (laisvai nešantys sparnai, dengta ir erdvi piloto kabina), „Nerija“ buvo tobulas, modernus aparatas. Jo gana ilgi (11,5 m) sparnai turėjo tik 13,6 m2 plotą, gerai parinktą profilį ir aptakią formą. Su „Nerija“ buvo daug ir sėkmingai skraidoma.

Po „Nerijos“ sukūrimo, neturėdamas sąlygų, A.Paknys dirbo tik pedagoginį darbą sklandymo mokyklose. Tačiau jo pradėtą ir puoselėtą sklandytuvų kūrimą sėkmingai tęsė kiti lietuvių aviakonstruktoriai.