Simonas STANAITIS gimė 1898 10 27 Žemojoje Panemunėje, Šakių aps. Tėvai: Juozapas Stanaitis ir Barbora Šlekytė.

Baigė Vilkijos prad. m-klą.

1912 - 15 mokėsi ir baigė „Saulės“ d-jos mokytojų seminariją.

1918 baigė Vilkaviškio g-ją, evakuotą į Voronežą.

1918 05 grįžo į Lietuvą, gyveno Mikytų k., Lekėčių vls., Šakių aps.

1919 01 26 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į komendantūros kuopą.

1919 02 01 priimtas į Karo aviacijos mokyklą.

1919 07 21 paskirtas į instruktoriaus Ericho Kuligowskio grupę mokytis skraidyti.

1919 12 16 ją baigus (Karo mokyklos II laida, Karo aviacijos mokyklos I laida)suteiktas inžinerijos leitenanto laipsnis ir paskirtas Aviacijos dalinio adjutantu. Būdamas Karo aviacijos mokyklos lakūnas mokinys dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais Panevėžio, Utenos ir Daugpilio apylinkėse.

1920 10 04 – su V. Šenbergu bombardavo lenkų užimtą Varėnos gelež. stotį.

Nuo 1920 07 07 mokomosios eskadrilės adjutantas.

1920 10 12 skrido į Alytų atvežti žuvusio kovoje lakūno ltn. Juozo Kumpio kūną.

1920 11 20 paskirtas Linksmadvario lakūnų bazės komendantu.

1921 baigė aviacijos karininkų kursus.

1922 11 01 perkeltas į 2 oro eskadrilę, paskirtas Švietimo komisijos p-ku.

1923 07 01 – eskadrilės komandos v-ku.

1924 01 01 pakeltas į vyr. leitenantus.

1924 11 08 suteiktas karo lakūno vardas. Be tiesioginių pareigų kurį laiką buvo Karo technikos tiekimo skyriaus pirkinių dalies ekspertas, vėliau v-kas.

1928 02 16 pakeltas į kapitonus. Skraidė įvairių tipų kariniais lėktuvais, patyrė kelias sunkias avarijas.

1928 07 18 lėktuvo avarijoje sunkiai susižeidė.

1930 02 17 gydytojų komisijos sprendimu paleistas į dimisiją.

Nuo 1931 vadovavo Lietuvos karo invalidų s-gai, jos Vyčių brolijos narys, LŠS Kauno Vytauto Didžiojo rinktinės vadas. Dirbo firmos Studebeker atstovu Lietuvoje.

1931 išrinktas Lietuvos šachmatų rinktinės vadovu.

1933 su šachmatų rinktine dalyvavo Pasaulinėje šachmatų olimpiadoje Folkestone, Anglijoje, vėliau žaidė Rygoje, Prahoje, Varšuvoje.

1940 Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą dirbo Kauno centriniame telegrafe.

1941 06 14 suimtas, išvežtas į Sosvos lagerį Sevurllage, Serovo r., Sverdlovsko sr. Žmona 1941 ištremta į Altajaus kr.

1942 06 13 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 8 metams.

1951 perkeltas tremtyje Karagandos sr., Kazachijoje.

Nuo 1956 04 26 – Kokčetavo sr., Kazachijoje, dirbo tarybinio ūkio buhalteriu.

1959 - 75 grįžęs į Lietuvą dirbo Kauno 2 autotransporto kontoros dispečeriu.

1992 m. išleido atsiminimų knygą „Likimo vingiai“. Lietuvos aeroklubo garbės narys.

1993 suteiktas dim. plk. leitenanto laipsnis.

1994 09 24 mirė Kaune, palaidotas Romainių kapinėse.

Žmona – Valerija Dobkevičiūtė (1903-1979).