Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16 Pranešimų: 1398
Oi jojoi, Robitt!
Atrodo, kad neatidžiai skaitei ankstesnes temas. O ir aviacijoje, matyt, nelabai nutuoki. Dabar neturiu laiko, bet po savaitės galėsiu paaškinti, kur tu klysti.
Kadangi, kuro paimta i didžiuosius bakus buvo daug, ir jo svoris aiškiai viršijo lėktuvo variklio svorį, paimto tepalo ir pačių lakūnų, bei jų daiktų svorį, tai buvo i galą, už didžiojo bako sukrautas paskaičiuotas kuro kiekis skardiniuose induose, kad palaikyti tolygu VISĄ liemens svorį,
Bet tos papildomos skardinės tikrai negalėjo būti sukrautos už pagrindinio kuro bako. Jis buvo toks platus, kad užėmė VISĄ LIEMENS PLOTĮ ir apie jokį tų skardinių ištraukimą iš už to bako skrydžio metu net kalbėti neįmanoma. Ten vos ranką į tarpą galėjai įkišti, bet jos ilgis tikrai nebūtų 2 - 3 metrai. O ir skardinės buvo platesnės. Jos, kiek žinoma, buvo sukrautos ant tų pagrindinių kuro bakų viršaus ir buvo išnaudotos pirmiausia bei tuščios skardinės pro langelį išmestos į Atlanto platybes. Tai kur tie tolygaus liemens apkrovos paskaičiavimai? Kiek žinoma, tos skardinės buvo paimtos paskutiniu momentu impulsyviai. Dėl to vėliau atsirado ir svarstymai: "Gal ir radiją galėjo pasiimti - gal pakilę ir su ja būtų"... "Gal" nereiškia "Pakilę".
"... paskutiniu momentu impulsyviai". Chm, drįstu abejoti. Kiek žinau, skardinės reikiamų išmatavimų buvo gautos iš rėmėjų (nemokamai?) ir tikrai viską įvertinus, tame tarpe - svorį. Taigi - ne paskutiniu momentu ir ne impulsyviai, kaip rodoma filme. Per didelis "grajus" impulsyviai tempt vidun keliasdešimt/kelis šimtus kg. O dėl tokių skardinių ar pagr. bakų atitinkamo padidinimo tikslingumo - jau buvo diskutuota.
"JG52" - gal galima būtų sužinoti tų skardinių matmenis ir tarpo tarp pagrindinių bakų ir "Lituanica" išorinės sienos plotį? Taip pat Dariaus ir Girėno rankų ilgį - ar jos buvo ilgesnės už 2 - 2,5 m (o gal ir daugiau). Nes pagrindinio bako ilgis tikrai buvo ne mažesnia už 2 - 2,5 m, tarp bako ir išorinės sienos buvo ne daugiau, kaip 10 - 15 cv. Tai apie kokį kuro skardinių sukrovimą už pagrindinio bako galima kalbėti? Kam jas ten krauti, jei negalėsi panaudoti? Be to, jokių liukų ar durų galinėje "Lituanica" dalyje kaip ir nėra. Tai kaip jas ten sukrauti? O dar didesnė prodlema - kaip jas skrydžio metu paimti. Tai, kad sudužusioje "Lituanica" nerasta nė vienos iš tų skardinių, kaip tik ir rodo, kad jos buvo panaudotos laipsniškai, išnaudojant kurą pagrindibniuose bakuose, o taros atsikratyta paprasčiausiai - išmetant pro langą. Kaip, Jūsų nuomone, buvo paimamas kuras iš šio lėktuvo kuro bakų? Aš tai įsivauizduoju gana tiksliai (tai ne viename straipsnyje buvo aprašyta, atsiminimuose - taip pat). Bet ar tai žinote Jūs, kurie bandote "prakišti" kuro trūkumo versiją? Iš rėmėjų nieko nebuvo gauta nemokamai - už viską sumokėjo Skrydžio rėmimo fondas. Taigi, tikriausiai, ir tas papildomas kuras apmokėtas iš to paties fondo lėšų.
Na, pirmiausia, siūlau nesikarščiuoti su metrais ir milimetrais. Antra. Iš kur nuomonė, jog pristigo kuro? Kas šią nuomonę (šioje diskusijoje) propogavo? Dabar - iš esmės. Papildomas kuras buvo paimtas tikintis pakelti papildomą svorį. Juk ir "indėnui"aišku, kad didesnės talpos kuro bakas atstotų "n" skardinių paėmus paskirai. Kolega, negi neaišku?
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16 Pranešimų: 1398
Visai neblogai vėl įsibangavo diskusija. Yra įdomių minčių. Tik dabar padiskutuoti nelabai turiu galimybių. Bibliotekoj prišokus 15-20 min. prie kompiuterio, ne kažin ką padiskutuosi. Bet prižadu, kai grįšiu iš sanatorijos, atsakysiu į visus klausimus.
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16 Pranešimų: 1398
Robitt rašė ...
didieji kuro bakai - įmontuoti už pilotų nugaros. (Beveik liemens viduryje). Kadangi, kuro paimta i didžiuosius bakus buvo daug, ir jo svoris aiškiai viršijo lėktuvo variklio svorį, paimto tepalo ir pačių lakūnų, bei jų daiktų svorį, tai buvo i galą, už didžiojo bako sukrautas paskaičiuotas kuro kiekis skardiniuose induose, kad palaikyti tolygu VISĄ liemens svorį, nes buvo bijomasi, kad lėktuvas gali knebtelėti nosim i pakilimo taka, kai pakilimo metu, ims keltis lektuvo uodega nuo žemės.
Kad papildomas benzinas (510 litrų) buvo sukrautas ne už pagrindinių bakų, o ant jų - jau atsakė Pruncė. Iš už bakų tų skardinių skrydžio metu nebūtų buvę galima paimti. Dėl aerodinamikos. Didieji liemens bakai praktiškai buvo svorio centre, na šiek tiek už jo, link uodegos. Todėl sukrovus dar apie 400 kg už bakų - lėktuvo centruotė pasidarytų užpakalinė. O tai yra labai blogai - lėktuvas dėl užpakalinės centruotės tampa nestabilus, būna linkęs virsti į suktuką. O pakilimo metu kaip tik būtų sunku atkelti lėktuvo uodegą.
Robitt rašė ...
O sparnuose bakai tam, manau, kad palaikytu pusiausvyrą ir nebūtų rizikos, kad lektuvas gali verstis ant kurio sparno.
Kaip tik yra priešingai. Kuo benzino bakai sparnuose didesni, ir kuo jie toliau yra nuo liemens - tuo lėktuvo skersinis stabilumas mažesnis. Ir skersinis pavaldumas blogesnis. Pvz. dėl šoninio vėjo gūsio gali neužtekti eleronų atstatyti posvyriui. Arba tas atstatymas į pusiausvyros padėtį bus ilgas ir vangus. Todėl visų lėktuvų bakai sparnuose įrengiami kuo arčiau liemens, kaip sakoma "pažastyse". Tačiau Darius ir Girėnas, ruošdami "Lituaniką" turėjo daryti kompromisą - jiems reikėjo sutalpinti labai daug benzino.
Robitt rašė ...
Del plūduriavimo galimybės, manau kad vargu ar imanoma,
Visiškai įmanoma. Paskaičiuojam. Išleidus benziną iš pagrindinių bakų ir uždarius vožtuvus (ši operacija būtų buvus atliekama dar ore), susidaro 1530 litrų uždara ertmė, kuri išvystytų vandenyje 1530 kG keliamąją jėgą. "Lituanikos" svoris su lakūnais, pašto maišu ir keletu instrumentų apie 1400 kg. Taigi lėktuvas nepaskęstų - fizika. Ankstesnė diskusija buvo dėl galimybės sėkmingai nutūpti ant vandens. Neaišku kaip lėktuvas elgtųsi palietęs vandenį tūpimo metu: ar iš pradžių nirtų, verstųsi, ar lūžtų sparnai, ratai ir t.t. Po to, viskam nurimus, lėktuvas tikrai iškiltų į paviršių ir plūduriuotų.
Robitt rašė ...
reikia neatmesti galimybės, kad virš Atlanto nebūtų išnaudooję kuro, tai butų jį išleidę iš didžiojo bako, o lėktuvo sparnuose, kuras butų buvęs paliktas, kad palaikyti pusiausvyrą ant vandens...
