Apie galimybę pralįsti pro tarpą tarp bakų ir stogo, skaičiau, o ne pats išmasčiau (gaila, kad neprisimenu kur). Ten dar buvo paminėta galimybė kišeniniu peiliuku prapjauti liemens drobinę dangą. Vaterliniją galima gana tiksliai apskaičiuoti. Svoris žinomas, tūris žinomas. Bet kad lėktuvas plūduriuos nosimi žemyn, tai tikrai. Manau, tai tikrai buvo žinoma ir ruošiantis skrydžiui.
Reikia rašyt Mitų Griovėjams, kad ištirtų Lituanikos nusileidimo ant vandens galimybes . O jei rimtai, tai man įdomu kokia būtų lakūnų būklė po tokio nusileidimo į vandenį, ar jų "sėdynės" turėjo kokius nors saugos diržus? Nes jeigu ne, tai manau, kad smūgis į prietaisų lentą - neišvengiamas. O po gero smūgio, gali ir nebespėti palikt kabinos laiku.
Žinau tiek, kad liemens apačioje buvo užtrauktukas, kuriuo buvo galima atidaryti "Lituanicos" "pilvą". Ten lakūnai laikė įvairius daiktus, todėl ar išvis ten buvo įmanoma pralįsti? Juk ten buvo ir pašto maišai(jei neklystu) ir kitkas.
Gerbiamieji, o Jūs manote, kad ta drobinė "Lituanica" apkala "ant garbės žodžio" laikėsi? Manau, kad buvo kažkokie išilginiai stringeriai, kurie gana puikiai matosi nuotraukose be apkalos. Ir tarpas tarp jų tikrai nebuvo 30 cm - daugiausiai 10 - 15. Ir per tokį tarpą normalus žmogus tikrai nepralys. O pagaminti tie stringeriai buvo , tikriausiai, iš aliuminio arba plieno vamzdelių (tingiu dabar ieškoti, bet, manau, kad ir šiame tinklalapyje buvo apie konstrukciją ir medžiagas rašyta). O tokio dalyko ne tik kišeniniu, bet ir geru virtuviniu peiliu neperpjausi ar užtrauktuku atitrauksi. Kiek žinoma, viską, be ko galima buvo apsieiti, lakūnai iš lėktuvo prieš skrydį išėmė - net ir sėdynių minkštas dalis. Tai kad, greičiausiai, ir diržų neliko - nelabai patogu bus prisisegti. Ir Paulius , manyčiau, visiškai teisus - ne kas po nusileidimo be diržų iš lakūnų būtų likę - tai ir galvas sukti nėra prasmės.
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16 Pranešimų: 1398
Juozas rašė ...
Apie galimybę pralįsti pro tarpą tarp bakų ir stogo, skaičiau, o ne pats išmasčiau (gaila, kad neprisimenu kur). Ten dar buvo paminėta galimybė kišeniniu peiliuku prapjauti liemens drobinę dangą.
Tada galiu pasufleruoti kur. Reiktų atsiversti šios temos pirmą puslapį, žinutė „Lituanikos“ tūpimas vandenyne. Čia mano pamąstymai ir spėliojimai prieš du metus - versija, taip sakant. Nesu nei istorikas, nei aviacijos ekspertas ar superžinovas. Todėl tokie pamąstymai negali būti priimami už šimtaprocentinę tiesą. Rašiau tam, kad sukelti diskusiją. Tada nepavyko, o štai dabar, po dviejų metų diskusija sukasi.
Dėl galimybės išsigelbėti tupiant į jūrą tai mano nuomonė tokia pat skeptiška kaip ir Pauliaus, JG52 ar Pruncės. T.y. čia pavaizduotas variantas yra pats optimistiškiausias, pats idealiausias. Realybėje, tikriausiai būtų daug blogiau: kapotavimas, sparnų lūžimas, kabinos langų išdužimas, lėktuvo panirimas ir tt. O jau po to, kai lėktuvas ar jo nuolaužos bakų keliamosios jėgos veikiami iškiltų į paviršių, vargu ar būtų kam gelbėtis. Nors Sky76v nuoroda apie Byrdo atvejį, rodo, kad būna ir laimingų atvejų.
Kiras rašė: ...T.y. čia pavaizduotas variantas yra pats optimistiškiausias, pats idealiausias. Realybėje, tikriausiai būtų daug blogiau: kapotavimas, sparnų lūžimas, kabinos langų išdužimas, lėktuvo panirimas ir tt. O jau po to, kai lėktuvas ar jo nuolaužos bakų keliamosios jėgos veikiami iškiltų į paviršių, vargu ar būtų kam gelbėtis.
Būtent. Kaip jau esu minėjęs anksčiau, būtina įvertinti, kad lakūnai buvo neprisisegę. O ir veiksmas ne virš ežero ar upės vandenų. Taip kad prie idealiai susiklostančių aplinkybių reikėtų pridėti ir šias: štilis; švelnus nusileidimas be traumų (būnant neprisisegus).
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16 Pranešimų: 1398
JG52 rašė ...
prie idealiai susiklostančių aplinkybių reikėtų pridėti ir šias: štilis; švelnus nusileidimas be traumų (būnant neprisisegus).
Nusileidimo į vandenį atveju, dar yra tokia sunkinanti aplinkybė - tikslus aukščio įvertinimas. Virš vandens kartais būna, kad 5 m aukštį lakūnas gali priimti kaip 50 m. O tada avarija garantuota.
Kiras rašė .... Nusileidimo į vandenį atveju, dar yra tokia sunkinanti aplinkybė - tikslus aukščio įvertinimas.
Su sąlyga, kad matomumas geras ar iš viso jis yra (ne naktį, esant pakenčiamam orui ir pan.). Tampa aišku, kad dedamųjų sėkmingai nusileisti ant vandes - aiškiai daugoka, švelniai tariant. Dar reikia kad jos visos susidėtų vienu metu. Bet... stebūklų būna (kaip kad pasisekė čekų stiuardesei, vienai išgyvenusiai per keleivinio lėktuvo katastrofą). O sėkmingą nusileidimą ant vandens ir išgyvenimą aš prilyginčiau stebūklui.
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16 Pranešimų: 1398
Gali pasirodyti, jog bereikalinga kalbėti apie tai "kas būtų buvę, jei to nebuvo".
Šis diskusijos posūkis atsirado dėl to, kad:
Didžiuosiuose benzino bakuose, įtaisytuose lėktuvo liemenyje, buvo specialus mechanizmas, tam tikras vožtuvas, per kurį galima greitai (per 55 sek.) išleisti benziną. Tai leistų, nusileidus vandenyne, kurį laiką plūduriuoti. Nijolė Dariūtė Maštarienė, Darius ir Girėnas, V., 1991, psl. 108
Kilo noras įsivaizduoti, kaip šitas vožtuvas galėtų išgelbėtų lakūnus.
Tačiau apie tą vožtuvą V.Kensgaila yra išreiškęs ir kitokią nuomonę:
„Jie buvo įsirengę tokį mechanizmą: pasukus rankenėlę atsidaro dangtis, degalai išbėga, tada dangtis uždaromas ir bakai gali būti naudojami kaip plūdurai. Tačiau ši įranga, mano nuomone, negalėjo kelti pasitikėjimo: ji galėjo nuo vibracijos pradėti leisti benziną lauk. Taigi degalų galėjo pritrūkti ne dėl S.Dariaus ir S.Girėno kaltės,“- sakė V.Kensgaila.
Apie tai 2007 metais rašė I.Kontrimavičiūtė straipsnyje „Lituanicos“ istorijoje – naujos versijos" bei 2008 metais A.Srėbaliūtė straipsnyje„Lituanicos“ žūtis apaugo naujomis versijomis".
Taigi, pagal V.Kensgailos versiją galėjo būti taip, kad vožtuvas-gelbėtojas galėjo tapti vožtuvu-žudiku.
Jus cia daug sakot, "kam jie ėmėsi ta papildomą kurą skardfinėse?" Nepamirškim to fakto, kad Lituancios pakilimas, buvo sunkus, o didieji kuro bakai - įmontuoti už pilotų nugaros. (Beveik liemens viduryje). Kadangi, kuro paimta i didžiuosius bakus buvo daug, ir jo svoris aiškiai viršijo lėktuvo variklio svorį, paimto tepalo ir pačių lakūnų, bei jų daiktų svorį, tai buvo i galą, už didžiojo bako sukrautas paskaičiuotas kuro kiekis skardiniuose induose, kad palaikyti tolygu VISĄ liemens svorį, nes buvo bijomasi, kad lėktuvas gali knebtelėti nosim i pakilimo taka, kai pakilimo metu, ims keltis lektuvo uodega nuo žemės. O sparnuose bakai tam, manau, kad palaikytu pusiausvyrą ir nebūtų rizikos, kad lektuvas gali verstis ant kurio sparno. Del plūduriavimo galimybės, manau kad vargu ar imanoma, nes jei tokia galimybe ir būtų, reikia neatmesti galimybės, kad virš Atlanto nebūtų išnaudooję kuro, tai butų jį išleidę iš didžiojo bako, o lėktuvo sparnuose, kuras butų buvęs paliktas, kad palaikyti pusiausvyrą ant vandens... Na čia tik prielaida mano. O kaip iš ties sunku ir pasakyti.
. 
