Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16 Pranešimų: 1398
Tituliniame puslapyje spausdinamas S.Dariaus dienoraštis. Sukūriau šią temą, kad būtų galimybė komentuoti ir kai ką pasiaiškinti, nes dienoraštyje daug specifinės informacijos.
Apie šį dienoraštį Dariaus dukra N. Dariūtė-Maštarienė rašė:
Kruopščiai ruošdamasis skrydžiui per Atlantą, 1932 m. liepos 10 dieną Darius pradėjo rašyti dienoraštį. Nedidelėje tamsiai mėlynais viršeliais knygelėje "The Standard Diary. 1932. Publisched in U.S.A. by Standard Diary Company Cambridge, Mass." Darius iki 1933 m. liepos 13 dienos kasdien pasižymėdavo svarbiausius atliktus darbus. Jei žygis per Atlantą baigtųsi sėkmingai, ketino parašyti knygą. Todėl jam buvo svarbi kiekviena skrydžio detalė. Autentiškame Dariaus dienoraštyje pasitaiko rašybos ir skyrybos klaidų, net žemaičių tarmėje dabar nenaudojamų žodžių formų. Tačiau reikia nepamiršti, kad Darius iš Lietuvos išvažiavo būdamas 10-ties metų. 1920-1927 metais, gyvendamas Lietuvoje, Darius kiek geriau pramoko rašybos, o per paskutinius šešerius savo gyvenimo metus, tikriausiai vėl kiek primiršo. Tačiau dienoraštį Darius rašė tik sau, vakarais po įtemptos darbo dienos. Dariaus ranka prirašyti 368 dienoraščio puslapiai. Kai kurie jų sulaistyti sudužusios "Lituanikos" variklio tepalu, tragedijos rytą permerkti lietaus ir išblukinti laiko. Atskirų puslapių tekstas, rašytas skirtingu rašalu tiek išblukęs, kad 1983 metais, restauruojant Dariaus dienoraštį, neatkurtas. Dvidešimt devynerių dienų įrašai blogai ar labai blogai įskaitomi, o 6 dienų praktiškai visai išblukę. Įdėjau daug kruopštaus darbo ir 1987 m. man pavyko perskaityti išblukusį tekstą. Išnykusį raštą atkurti padėjo tai, kad aš gerai žinojau savo tėvo rašysenos ir jo naudotos kalbos savitumus, buvau gerai susipažinusi ir įsigilinusi į tai, apie ką jis rašė. Neperskaičiau tik pavienių žodžių.
Darius ir Girėnas : dokumentai, laiškai, atsiminimai / Nijolė Dariūtė-Maštarienė, Algirdas Gamziukas, Gytis Ramoška / Kaunas : Lietuvos technikos muziejus "Plieno sparnai", 1991. 62 psl.
Ir dar:
S.Darius dienoraštį rašė 1932 m. kalendoriuje "The Standard Diary" - knygelėje su tamsiai mėlynos drobės viršeliais. Dienoraštis pradėtas 1932 m. liepos 10 d. Tame pačiame kalendoriuje, tik knygelės pradžioje, jis rašė ir 1933 m. Autentišką S.Dariaus dienoraštį perrašiau ir išblukusį tekstą iššifravau aš, Dariaus duktė N.Dariūtė-Maštarienė, 1987 m. lapkričio 19-24 d. Kaune. Teksto netaisiau. Tikiuosi, skaitytojai bus atlaidūs mano tėvui ir nesistebės dažnai pasitaikančiomis kalbos klaidomis.
Darius ir Girėnas : memuarai / Nijolė Dariūtė-Maštarienė : Vilnius : Mintis, 1990. 271 psl.
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16 Pranešimų: 1398
Skaičiau žinutę ape lakūno Baltrūno ruošimasi skristi per Atlantiką dar šiais metais. Skelbiama Naujienose, kad jisai tikisi perskristi Atlantiką net per 7 valandas.
Va, čia tai tikras "blofas". Tikra laikraštinė "antis" tam, kad pakenktų Dariaus ir Girėno lėšų rinkimo vajui. Buvo paskelbta, kad tas Baltrūnas reigiasi skristi savom lėšom ir jokių rinkliavų nedaro. Taigi, kam tiems Dariui su Girėnu aukoti?
Tačiau to "Baltrūno" niekas nebuvo nei anksčiau girdėjęs, nei po to. Per 7 val. perskristi Atlantą??? Šiuolaikiniai laineriai iš Niujorko į Londoną maždaug tiek skrenda. O tada - 1932 metais!? Na, imkim kad ir patį trumpiausią atstumą nuo vieno kranto iki kito: nuo Niufaundlendo iki Airijos - 3050 km. Jei per 7 valandas - tai lėktuvo greitis turėtų būti ne mažiau kaip 435 km/val. Tais laikais lėktuvų, kurie išvystytų ir išlaikytų tokį kreiserinį greitį nebuvo...
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16 Pranešimų: 1398
Vakar dienos (rugpjūčio 8 d.) Dariaus dienoraštyje - apie nusivylimą Amerikos lietuvių spauda. Apie aviacijos šventę Čikagoje, kurioje dalyvavo maždaug 10000 žiūrovų, buvo menkai teaprašyta... Toks menkas spaudos palaikymas Dariui ir Girėnui kliudė surinkti pakankamai lėšų skrydžio pasirengimui.
JAV lietuvių spauda (kai kurie leidiniai) tikrai mėgo ,,įkasti" S.Dariui ir S.Girėnui. Straipsniai buvo provokuojantys ir įžeidžiantys, tai lakūnus ir stūmė kuo greičiau pradėti savo žygį, jei jie būtų išskridę bent dieną ankscčiau-nebūtų sutikę audros virš Europos... Deja, bet čia atsiskleidžia šioks toks mūsų tautiečių neigiamas bruožas.