Dariaus ir Girėno mauzoliejus




Arch. Aidas Rimša

1 .Istorinė apžvalga

1934 m. spalio 3 d. Lietuvos aeroklubo posėdyje buvo nutarta sarkofagus su balzamuotais lakūnų palaikais laikinai pastatyti katedros požemyje, o vėliau perkelti į Prisikėlimo bažnyčios specialiai įrengtą kriptą. Dėl drėgmės katedros rūsių teko atsisakyti, o Prisikėlimo bažnyčia dar buvo statoma, todėl nuspręsta miesto kapinėse (prie Vytauto pr.) statyti laikiną rūsį-mauzoliejų.

Architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis su savo grupe mauzoliejų suprojektavo veltui. Ant išlikusių brėžinių yra arch. V.Landsbergio, A.Šalkausko, stud. techniko Z.Staškūno parašai. Vienas parašas neiššifruotas. Datos ant brėžinių nuo 1934.XI.28 iki 1935.IX.28 rodo, kad projektavimo darbai tęsėsi apie 10 mėn.

Mauzoliejaus statybos darbus vykdė statybos technikas Edmundas Kranauskas, akmens darbus akmentašys Pranas Skromanas iš Šeduvos. Lietuvos aeroklubui ši statyba kainavo 32 468 Lt.

Arch. V.Landsbergis Dariaus ir Girėno statybos komitetui 1936.1X25 įteikė mauzoliejaus baigtų darbų aktą ir 11 raktų (F81, A1.B190, L64).

Daugiau negu metus mauzoliejus stovėjo tuščias. Lakūnų palaikai iš V.D. universiteto medicinos fakulteto rūmų koplyčios į mauzoliejų buvo perkelti tik 1937 m. lapkričio 1 d. Mauzoliejaus lankymas prasidėjo lapkričio 2 d (LVMA F81, A1, B190, L66).

Bet po 3-jų metų prireikė pakartotino balzamavimo, todėl iš mauzoliejaus jie buvo vėl grąžinti į medicinos fakultetą. E.Jasiūno knygoje „Darius-Girėnas 1933-1983“ (Čikaga, 1984) rašoma, kad tai įvyko 1940 m. kovo mėn., gi N.Dariūtė-Maštarienė savo knygoje „Darius ir Girėnas“ (Vilnius, 1990) teigia, jog tai buvo 1940 m. gruodžio 17d.

Išvežti lakūnų palaikai su sarkofagais čia daugiau nesugrįžo.

Apie 1962 metus (iš tikrųjų 1959 m. - N.K. pastaba), likviduojant kapines, mauzoliejus sugriautas.

Išliko truputis žinių apie mauzoliejaus eksploataciją. Žinoma, kad 1937 m. kovo 6 d. LAK gen.sekretoriaus lakūno J.Pyragiaus kvietimu arch. V.Landsbergis lankėsi dar tuščiame mauzoliejuje ir nustatė, kad jis netinkamai prižiūrimas - užpustytas, o per ventiliacines angas ir pro sarkofagų nuleidimo šachtos dangtį (jis dar buvo nehermetizuotas) nuo įpustyto sniego vietomis yra vandens. Rūsys buvo elektros krosnelėmis šildomas (temp +8°C), bet nevėdinamas. Patarta mauzoliejų išvalyti, išvėdinti ir tinkamai prižiūrėti. (LVMA F81, A1.B190, L56).

Išlikęs dar vienas dokumentas 1938.VI.25 d. akto juodraštis. Jame išdėstyta dėl ko vanduo prasiskverbia per kriptos viršutinio apšvietimo liuką, ir nurodyta, kaip šį defektą pašalinti. Aktas pasirašytas architektų V.Landsbergio ir A.Šalkausko. (LVMA F8' A1.B189, L15).

2.Architektūrinis sprendimas

Beveik visas mauzoliejus buvo po žeme tik centrinė jo dalis truputį iškilusi virš žemės paviršiaus. Mauzoliejus apskrito plano, sudarytas lyg iš 2-jų vienas į kitą sunertų cilindrų tarp kurių yra dveji laiptai į laidojimo kriptą ir dvi pagalbinės patalpos - viena šildymui, kita - vėdinimui. Pagrindinį mauzoliejaus tūrį (vidinį „cilindrą“) užėmė laidojimo kripta.

ANTŽEMINĖ MAUZOLIEJAUS DALIS. Virš žemės paviršiaus matoma pagrindinė mauzoliejaus dalis - tai apskritas 0,6 m aukščio ir apie 7,2 m skersmens plokščiu viršumi statinys, padengtas tašyto pilko granito plokštėmis. Ant jo, šiaurės rytų pusėje, lenkta 1,0 m aukščio pilko granito, orientuoto į pietvakarius sienelė, kurios viduryje kyla dvigubas pilko granito kryžius. Kryžiaus aukštis virš sienelės 1,90 m, o bendras nuo žemės - apie 3,50 m.

Sienelėje bronzinis užrašas:
17

DARIUS VII GIRĖNAS

1933

Raidės apie 20 cm aukščio.
Mauzoliejaus viršus grįstas pilko granito (apie 15x15 cm dydžio) gabalų mozaika, centre metalinėmis grotelėmis dengtas švieslangis.

Įėjimas į mauzoliejų buvo iš šiaurės rytų pusės. Į jį vedė 1,6 m pločio plūkto žvyro gelžbetonio sijelėmis tvirtintomis briaunomis, 8 pakopų laiptai. Jų apačioje - aikštelė, kurios gale išoriniai mauzoliejaus vartai.

POŽEMINĖ MAUZOLIEJAUS DALIS. Pagrindinė mauzoliejaus dalis įrengta požeme ir yra apie 9 m skersmens (išorė). Ji įgilinta iki 4,60 m (pamatinės plokštės - banketės apačia).

Antžeminė dalis baigėsi išoriniais mauzoliejaus vartais. Už šių vartų buvo nedidelis prieangis, iš kurio žemyn, abipus kameros, leidosi dveji vidiniai lenkti 16 pakopų teraco laiptai. Jais nusileidžiama į 3,9 m gylį. Iš apatinės dešiniųjų laiptų aikštelės, sukant kairėn, patenkama į laidojimo kriptą, o einant tiesiai - į apskritą 1,0 m skersmens šildymo kamerą, kurioje, projekto preliminarinės sąmatos duomenimis, turėjo būti žibalinė krosnelė, bet statybos eigoje buvo įrengtas elektrinis šildymas.

Kairiaisiais laiptais iš laidojimo kriptos kylama viršun. Šių laiptų apatinėje aikštelėje yra įėjimas į apvalią 1,0 m skersmens vėdinimo kamerą. Projekto preliminarinės sąmatos duomenimis joje turėjo būti ventiliacijos įrenginys. Koks tai įrenginys - duomenų nėra.

LAIDOJIMO KRIPTA. Apskrita, kupolo pavidalo, kurio vidus 6,20 m, aukštis 3,90 m. Grindys nuo žemės paviršiaus 3,90 m gylyje. Kupolo viršuje, centre, dvigubo matinio stiklo 1,0 m skersmens švieslangis. Kriptos šiaurės rytų pusėje - metalinėmis durimis uždara anga, jungianti kriptą su sarkofagų nuleidimo šachta.

Šios durys kriptoje pridengtos altorėliu. Diametraliai priešingoje pusėje (pietvakarių) -pusapvalė niša gėlėms. Nišos spindulys 1,40 m, aukštis 2,40 m. Kriptos viduryje - pakyla sarkofagams.

SARKOFAGŲ NULEIDIMO ŠACHTA. Ji yra apatinėje išorės laiptų aikštelėje. Šachtos matmenys: ilgis 2,5 m, plotis 1,0 m, gylis 2,54 m. Sienos - plytų. Jos viršus dengtas gelžbetonio plokštėmis, užpiltas asfaltu ir padengtas teraco plytelėmis. Šachtos apačioje - apšiltintos metalinės durys į laidojimo kriptą.

MAUZOLIEJAUS VARTAI. Mauzoliejus turėjo trejus metalinius arkinius grotinius vartus. Vieni jų - išorės - suveriami 1,70 m pločio ir 2,27 m aukščio, puošti skrendančiomis gervėmis. Kiti dveji - vidiniai (laidojimo kriptos) • 1,05 m pločio ir 2,40 m aukščio puošti stilizuota egle, jaunu mėnuliu ir smilkstančiu dūmeliu. Visi vartai projektuoti inž. Algirdo Šalkausko.

Už išorės vartų esančiam prieangy, prieš vidinius lenktuosius laiptus, dar yra dvejos aklinos durys, kurios izoliuoja mauzoliejaus erdvę nuo išorės. Šios durys 4 cm storio, su spynom ir rankenom. Rėmas „U“ profilio, išorinės pusės skarda 3 mm, o vidinės - 1,5 mm storio. Tarpas užpildytas termoizoliacine medžiaga.

3.Konstrukcija

Mauzoliejus - požeminis statinys. Jo sienos, kupolas, laidojimo šachta - plytų mūras. Pagrindas (banketė) ir perdengimo plokštė - monolitinis gelžbetonis.

Po žeme esančios išorės sienos - 1,5 plytos storio mūras su pusės plytos hidroizoliacijos apmūrijimu (iš viso apie 0,5 m storio). Laidojimo kriptos kupolas mūrytas per plytą. Kupolo viršus dengtas toliu, o ant jo klota 15 cm storio molio-šiaudų šiluminė izoliacija. Laidojimo kriptos vidaus temperatūra žiemą, pagal projektą, turėjo būti +5°C. (Kaip minėta, 1937.111.6 d. patikrinimo metu rasta +8°C).

HIDROIZOLIACIJA. Didelis dėmesys buvo skirtas hidroizoliacijai. Darant pamatinę plokštę, prieš tai duobės dugne buvo išlietas 12 cm paruošiamasis sluoksnis, o ant jo karštu gudronu priklijuotas asfaltoidas (ruberoidas), virš kurio lietas gelžbetonio pagrindas mauzoliejui. Asfaltoido kraštai užlenkti į viršų ir sujungti su 3 mm storio asfaltoido sluoksniu, priklijuotu gudronu prie mauzoliejaus sienų.

Hidroizoliacijos apsaugai, siena apmūryta puse plytos. Taip izoliuota ir sarkofagų nuleidimo šachta. Antžeminė mauzoliejaus dalis - horizontalioji gelžbetonio plokštė („stogas“) irgi izoliuota asfaltoidu. Vidaus sienos tinkuotos specialiu drėgmės nepraleidžiančiu tinku („biber“). Vanduo nuo išorės laiptų apatinės aikštelės nukanalizuotas į specialiai iškastą šulinį. (F81.A1.B188, L6).

Statybos metu, apsaugai nuo kritulių, virš mauzoliejaus buvo specialiai pastatytas medinis pastatas, kuris vėliau, baigus statybą, nugriautas.

4. Architekto nuomonė

Su gerb. V.Žemkalniu kalbėjausi ir jo mintis užrašiau 1992.IX.17d. Kačerginėje. Jis pasakė:


„Apie šio mauzoliejaus atstatymą buvusiose kapinėse negali būti jokios kalbos. Imituoti tai kas buvo, nereikia. Tai mano generalinė pažiūra. Reikia sukurti ką nors nauja, bet sukurti taip, kad negraudintų žmonių kurie ateis į tą parką. Jie ateis poilsio, bet ne į kapus. Toje vietoje, kurioje buvo mauzoliejus, galima įrengti gulsčią granito lentą ir trumpai parašyti, kad čia buvęs Dariaus ir Girėno mauzoliejus, pastatytas tokiais tai metais, bolševikų nugriautas tokiais tai metais. Priėjimui prie lentos numatyti taką.

Aš manau, tuos lakūnus, kurie buvo palaidoti prie Dariaus ir Girėno mauzoliejaus galima atžymėti toje pačioje lentoje, kad čia, greta būta ir lakūnų kapų, o pavardžių žymėti nereikia.

Jei darysit gyvatvores konfesijų riboms žymėti, tai primins kapus. To daryti nereikia. Nereikia minėti, kad čia kapai, kapai, kapai. Užtenka tų kapų. Tai aš taip galvoju.“

5. Išvados ir pasiūlymai

Naikinant kapines tikriausiai buvo nugriauta tik antžeminė mauzoliejaus dalis. Tai, kas po žeme - turėtų būti išlikę. Reikia atlikti archeologinius tyrimus ir įsitikinti, o tuo pačiu nustatyti tikslią mauzoliejaus buvimo vietą. Pasitarus su projekto autoriumi arch. V.Žemkalniu prieita nuomonės, kad mauzoliejų atstatyti netikslinga - reikia pažymėti tik jo buvimo vielą.

Siūlau plotą, kur buvo mauzoliejus, užsėti žole, o joje pagal buvusį jo kontūrą išdėstyti apskritimu 24 akmens plokštes. Buvusio įėjimo vietoje padėti granito plokštę su užrašu:

„DARIAUS IR GIRĖNO MAUZOLIEJAUS VIETA. MAUZOLIEJUS BUVO PASTATYTAS 1937 m., BOLŠEVIKŲ SUNAIKINTAS 1962 m.“

Arba:

„DARIAUS IR GIRĖNO MAUZOLIEJAUS. PASTATYTO 1937 m., BOLŠEVIKŲ SUNAIKINTO 1962 m., VIETA. GRETA BŪTA IR LIETUVOS KARO LAKŪNŲ KAPŲ“


* * *


Aprašant mauzoliejų naudotasi architekto Vytauto Žemkalnio Dariaus ir Girėno mauzoliejaus išlikusiais brėžiniais (Vilnius, Meno archyvas, F. 81 Ap.1 B.696).



Šaltinis: Plieno Sparnai Nr.3 1995 m. Kaunas
El.publikavimui parengė: N.Korbutas 2010.07.13





















Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
P.Hiksa
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis
V.Rauba
J.Kumpis