Propelerių kyžiai



Lietuvos karo lakūnų kapai, Kauno Karmelitų kapinėse, katalikų sklype.


Kauno miesto kapinių lankytojų dėmesį patraukdavo ištisa eilė vienodų kryžių, sudarytų iš dviejų sukryžiuotų propelerių. Tai tarnybos metu žuvusių Lietuvos karo lakūnų kapai.
Lietuvos karo aviacija susikūrė kartu su kariuomene, kovų už Nepriklausomybę metu. Į ją savanoriškai stojo įvairių tautybių jauni, drąsūs vyrai, pasiryžę už Lietuvą paaukoti savo gyvybę. Ir ne vienas paguldė galvą už Lietuvos laisvę. Kiti žuvo, siekdami technikos progreso. Pirmasis žuvo Lietuvos aviacijoje tarnavęs vokietis av. ltn. Fricas Šulcas 1919 09 28. Jis palaidotas Kauno kapinių evangelikų sklype. Vėliau kapinių stačiatikių sklype atgulė E.Vacetas, A.Kaputauskas, B.Kraucevičius, J.Dobkevičius.
Lietuvių katalikų lakūnų kapų eilė prasideda 1920 05 12 žuvusio av. ltn. Vytauto Raubos kapu. Netrukus šios eilės mediniai propelerių kryžiai buvo pakeisti pagamintais iš patvaresnių medžiagų. Propelerių kryžiai buvo pritvirtinti prie cementinių obeliskų, papuoštų Karo aviacijos emblema. Prie kiekvieno obelisko pritvirtintoje marmurinėje lentelėje nurodytas lakūno vardas, pavardė, gimimo ir mirties datos, paskutiniu metu užimamos pareigos, laipsnis ir pritvirtinta jo nuotrauka.
Bemaž visi lakūnai būdavo šarvojami karinio aerodromo angare. Galvūgalyje stovėdavo to tipo lėktuvas, su kuriuo skrendant įvyko katastrofa. Laidotuvių eisena iš Linksmadvario eidavo į kapines dabartinėmis S.Dariaus ir S.Girėno, Veiverių, Karaliaus Mindaugo (arba Vilniaus), Gedimino gatvėmis, Laisvės alėja, Vytauto prospektu. Karstas stovėdavo ant lėktuvo (dažniausiai - trumpojo Halb. CL IV) liemens, kurį stumdavo kareiviai. Aviacijos koplyčioje (Aukštojoje Fredoje) arba Įgulos bažnyčioje būdavo laikomos gedulingos Mišios. Laidotuvių metu viršum eisenos skrisdavo karinių lėktuvų trejetas.
Pačios iškilmingiausios laidotuvės buvo transatlantinių lakūnų S.Dariaus ir S.Girėno. Kaip rašė to meto spauda, jose dalyvavo apie 60 000 žmonių, procesiją visą kelią lydėjo devyni lėktuvai, laidotuvių eigą transliavo Kauno radiofonas.
Nuo 1928 m. žuvusieji lakūnai laidojami šiose kapinėse vienoje eilėje. Apie 1925 m. ant kapų pastatytus propelerių kryžius pakeitė standartiniai paminklai iš cemento ir metalo.
Nepriklausomybės metais lėktuvų katastrofose žuvo 37 lakūnai, kitomis aplinkybėmis mirė 8 karo lakūnai bei žvalgai. 1941 m. čia palaidotas pirmomis karo dienomis per bombardavimą žuvęs av. kpt. Albinas Bulvičius, vėliau - Rytų fronte žuvęs av. ltn. Bronius Norkus. Drauge su kitais 1941 metų birželio sukilėliais buvo palaidotas av. ltn. Jonas Dženkaitis. Kauno miesto kapinėse taip pat ilsėjosi civiliniai lakūnai Vladas Butkevičius, Vaclovas Juodis, Pranas Kvietkauskas, 1940 m. rudenį neaiškiomis aplinkybėmis žuvęs av. mjr. Juozas Namikas.
Naikinant kapines, dalis karo lakūnų kapų irgi buvo sunaikinta, kiti - perkelti į Eigulių, Panemunės, Senavos ir kitas kapines.

Algirdas GAMZIUKAS


Ištrauka iš knygos: sud. Jonas Voronavičius „Žuvome dėl tėvynės“ Kaunas: draugija „Lakūnų kapai“, 1995 m. 15-16 psl.

Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
P.Hiksa
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis
V.Rauba
J.Kumpis