Antano Gustaičio medalis yra naujas visuomeninis apdovanojimas, globojamas Lietuvos aviacijos muziejaus, kurio įsteigimo data 2010 m. kovo 26. Beje, ši diena yra brigados generolo Karo aviacijos viršininko lėktuvų ANBO konstruktoriaus Antano Gustaičio gimtadienis. Medalio steigimas kartu buvo ir noras įamžinti šios įžymios asmenybės, ypatingai nusipelniusios Lietuvos aviacijai, atminimą.

Brig. gen. Antanas Gustaitis (1898-1941) dalyvavo Nepriklausomybės 1920 metų kovose, reikšmingai prisidėjo kuriant ir išvystant Karo aviaciją, konstruodamas pagarsėjusius savo lėktuvus ANBO, kurie buvo gaminami Kaune, Karo aviacijos dirbtuvėse ir sudarė didesnę pusę mūsų karinės aviacijos lėktuvų skaičiaus. 1928-1940 metais buvo Lietuvos aviacijos sąjūdžio pagrindinis rėmėjas, iniciatorius ir didžiausias autoritetas, visokeriopai talkindamas visuomeninei organizacijai - Lietuvos aeroklubui, ugdančiam lakūnus, sklandytojus, aviamodeliuotojus ir jaunuosius aviakonstruktorius – Sparnuotąją jaunąją Lietuvą. Nepritarė Lietuvos okupacijai bei įjungimui į Sovietų sąjungą. Jis buvo sovietų nužudytas Maskvoje 1941 m. spalio 16 d.

A. Gustaičio medalis Nr.1 įteiktas (tiksliau - išsiųstas) Vytautui Peseckui į Čikagą. Tačiau ne todėl, kad jis buvo šios idėjos sumanytojas ir mecenatas, skyręs lėšų medalių nukalimui. Architektas, buvęs sklandytojas ir lakūnas, Amerikos lietuvių aeroklubo (gyvavusio 1967-1977) pirmininkas Vytautas Peseckas – pasižymėjo įvairiapuse visuomenine veikla. Sutelkęs norinčius skraidyti lietuvius emigrantus, jis ne tik organizavo lakūnų kursus ir skraidymus, rengė žymių Lietuvos aviacinių datų ir asmenybių minėjimus, bet pasirūpino ir aviacijos atmintimi. Jis įsteigė aeroklubo metraštį „Plieno sparnai“, į kurį ragino rašyti praeities įspūdžius ir atsiminimus po įvairias šalis pasklidusius buvusius Lietuvos karo bei civilinius lakūnus. 1970-1973 metais buvo išleisti keturi „Plieno sparnų“ numeriai, kuriuose yra 22 autorių 45 stambesni straipsniai, kurie buvo godžiai skaitomi ir Lietuvoje (kai pavykdavo juos atgabenti). Nes tuomet, sovietinės okupacijos sąlygomis, Lietuvoje buvo draudžiama minėti ir Karo aviaciją, ir Lietuvos aeroklubą, o iki 1958 metų – net Dariaus ir Girėno žygį. Vėliau V. Peseckas redagavo Pasaulio lietuvių inžinierių ir architektų sąjungos žurnalą „Technikos žodis“, o 1990 m. kovo 11 atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, ėmėsi talkinti Lietuvos aviacinėms organizacijoms: rinko Amerikos lietuvių aukas Dariaus ir Girėno paminklui Kaune (kuris pastatytas 1993 metais), Aviatorių memorialui Kaune, atidengtam 2000 metais, visokeriopai rėmė Lietuvos aviacijos muziejų, A. Gustaičio Aviacijos institutą, aktyviai dalyvavo renkant lėšas Medininkų pilies atstatymui. Beje, jis 1993 metais pasiūlė steigti Lietuvoje Dariaus ir Girėno medalį ir jo idėja buvo įgyvendinta, tais pačiais metais įsteigus vyriausybinį apdovanojimą. 1991 metais Vytautas Peseckas išrinktas Lietuvos aeroklubo Garbės nariu.

Prieš pradėdami nominantų apdovanojimą A.Gustaičio medaliu, Lietuvos aviacijos muziejaus darbuotojai parodė Sauliaus Štulo sumontuotą videofilmą, kuriame V. Peseckas pasakoja apie savo gyvenimą ir veiklą, o jo pasakojimas paįvairintas istorinėmis fotografijomis.

Paspauskite jei norite padidinti

Po to Lietuvos aviacijos muziejaus direktorius Remigijus Jankauskas įteikė A. Gustaičio medalius: Jonui Balčiūnui – Lietuvos aviacijos istorikų patriarchui, Algiui Lapinskui, 1999-2008 metais vadovavusiam Lietuvos aviacijos muziejui ir daug nuveikusiam jį renovuojant bei plečiant jo veiklą, Vladui Kensgailai – įžymiam konstruktoriui, jaunųjų konstruktorių globėjui, Šilutės aviacijos sporto klubo įkūrėjui ir aviacinės atminties puoselėtojui, Aleksandrui Jonušui – ilgamečiui Kauno aeroklubo viršininkui, žymių Lietuvos sklandytojų ugdytojui, akrobatinio skraidymo Lietuvoje atgaivinimo iniciatoriui, perdavusiam Lietuvos aviacijos muziejui keletą sklandytuvų, plk. Stasiui Murzai – Lietuvos karinės aviacijos kūrėjui, buvusiam KOP vado pirmajam pavaduotojui, reikšmingai prisidėjusiam praturtinat Lietuvos aviacijos muziejų keletu lėktuvų ir kitais eksponatais, prof. Jonui Stankūnui – A. Gustaičio aviacijos instituto kūrėjui ir direktoriui dosniai bendradarbiaujančiam su Lietuvos aviacijos muziejumi, plk. Zenonui Vegelevičiui – kūrusiam Lietuvos karines oro pajėgas ir joms sėkmingai vadovavusiam, Eugenijui Raubickui – išugdžiusiam daug akrobatinio skraidymo meistrų, reikšmingai prisidėjusiam formuojant Lietuvos aviacijos muziejaus ekspoziciją ir sėkmingai vadovaujančiam žymiausio Lietuvos aerodromo – Dariaus ir Girėno aerodromo – renovacijai, Vilmai Jankienei – vienintelio aviacinio periodinio leidinio Lietuvoje „Aviacijos pasaulis“ nenuilstančiai vadovei ir Jonui Čepui – kolekcininkui, jau trejetą dešimtmečių rengiančiam parodas apie Dariaus ir Girėno žygį, apie F. Vaitkaus skrydį, o pastaruoju metu kuriančiam videofilmus apie šias garsias asmenybes.

Paspauskite jei norite padidinti

Antano Gustaičio medalį – visuomeninio lygmens apdovanojimą globoja Lietuvos aviacijos muziejus. Medalio mecenatas – Lietuvos aeroklubo garbės narys Vytautas Peseckas.
Brigados generolas inžinierius Antanas Gustaitis (1898-1941) buvo ne tik lėktuvų ANBO konstruktorius ir Lietuvos karo aviacijos viršininkas. A. Gustaitis dalyvavo Nepriklausomybės kovose, aktyviai veikė kuriant ir išvystant Karo aviaciją. 1928-1940 metais buvo Lietuvos aviacijos sąjūdžio pagrindinis rėmėjas, iniciatorius ir didžiausias autoritetas, visokeriopai talkindamas visuomeninei organizacijai - Lietuvos aeroklubui, ugdančiam lakūnus, sklandytojus, aviamodeliuotojus ir jaunuosius aviakonstruktorius – Sparnuotąją jaunąją Lietuvą. Nepritarė Lietuvos okupacijai bei įjungimui į Sovietų sąjungą – nužudytas Maskvoje 1941 m. spalio 16 d.

A. Gustaičio medalis įsteigtas 2010 m. pagerbti didžiojo Lietuvos aviatoriaus atminimą ir pažymėti asmenis, nusipelniusius ugdant Lietuvos aviaciją – ypač jos atmintį. Juo apdovanojami ir kitų valstybių piliečiai, nusipelnę Lietuvos aviacijai.
A. Gustaičio medalis, nukaltas pagal G. Ramoškos projektą, yra tonuoto žalvario, apskritas, 53 mm skersmens. Priekinėje medalio pusėje (averse) pavaizduotas A. Gustaičio veidas (anfas) su lakūno šalmu ir akiniais ant kaktos, pakraščiu einančioje tamsesnėje juostelėje tarp dviejų briaunų – užrašai: viršuje – BRIGADOS GENEROLAS ANTANAS GUSTAITIS 1898-1941, apačioje – LĖKTUVŲ ANBO KŪRĖJAS. Tarp šių užrašų – Vyčio kryžiai. Kitoje medalio pusėje (reverse) pavaizduotas lėktuvas ANBO-VIII, o pakraščiu einančioje tamsesnėje juostoje tarp dviejų briaunų užrašyti visų Gustaičio sukurtų lėktuvų tipų pavadinimai: ANBO-I, ANBO-II, ANBO-III, ANBO-IV, ANBO-V, ANBO-41, ANBO-51, ANBO-VIII ir apačioje, prie vidinės briaunos, smulkesnėmis raidėmis – medalio mecenato pavardė – V. Peseckas. Ant medalių briaunos iškalti jų eilės numeriai. Medalis įteikiamas ruda oda trauktame aplanke – įdėtas dešiniojo atvarto nišoje, o kairiajame – medalio pažymėjimas su Lietuvos aviacijos muziejaus direktoriaus ir medalių saugotojo G. Ramoškos parašais.
Gustaičio medaliu apdovanojama per jo gimtadienį (kovo 26 d.) arba kitomis progomis Lietuvos aviacijos muziejuje. Medalius įteikia Lietuvos aviacijos muziejaus direktorius.