Paminklas Dariui ir Girėnui




Paminklo autorius Vytautas Mačiuika


DARIAUS IR GIRĖNO
MEMORIALINIS PAMINKLAS KAUNE



Viskas prasidėjo tada, kai Sniečkaus nurodymu buvo nušluotas nuo žemės paviršiaus Dariaus ir Girėno mauzoliejus, stovėjęs Kaune, miesto kapinėse prie Vytauto prospekto.
Kad nuramintų visuomenę, sovietų valdžia Aukštųjų Šančių karių kapinėse pastatė akmenj, kuriame buvo užrašyta: "Čia stovės paminklas Dariui ir Girėnui". Tai buvo svarbiausias impulsas, paraginęs mane imtis tokio atsakingo darbo - sukurti memorialini paminklą lakūnams - Atlanto nugalėtojams.

Tada dar buvau Vilniaus Dailės Instituto skulptūros fakulteto studentas. Pradėjau rinkti įvairią medžiagą, susijusią su Dariaus ir Girėno žygdarbiu. Dar kartą perskaičiau kpt. Jurgėlos knygą "Sparnuoti lietuviai Darius ir Girėnas". Bibliotekose ir Kauno Istoriniame muziejuje perskaičiau viską, ką radau: to meto spaudą, archyvinę medžiagą, Dariaus laiškus. Prašiau pagalbos iš savo motinos - A.Vaitelytės-Mačiuikienės, kuri gyveno Čikagoje, kad pagal galimybes surinktų nors fotokopijas apie Darių ir Girėną. Motina kreipėsi į lakūnų gimines, ir aš gavau iš JAV krūvą nuostabiausių nuotraukų.

Memorialinio paminklo klausimu tariausi su skulptūros katedros vedėju skulptorium Juozu Mikėnu, kuris pritarė mano užsibrėžtam tikslui - diplominiam darbui sukurti memorialinio paminklo Dariui ir Girėnui projektą ir iškalti iš granito skulptūrinę paminklo dalį. Tariausi su architektais V.Čekanausku ir V.Brėdikiu. Jie karštai palaikė mano idėją ir skatino nugalėti visus sunkumus, kurie iškilo, pajudinus "uždraustą temą".

Kad gaučiau giminių pritarimą, susisiekiau su Dariaus dukra Nijole Maštariene. Ji pritarė mano sumanymui. Iš jos gavau kelias vertingas Dariaus nuotraukas. Be to, išlipdžiau Dariūtės-Maštarienės portretą, kurj vėliau iškaliau iš marmuro (dabar šis marmurinis portretas yra Karo muziejuje Kaune). Nijolė Dariūtė-Maštarienė, mano prikalbinta, ryžtingai prisidėjo prie Dariaus ir Girėno palaikų suradimo ir tų palaikų palaidojimo Karių kapinėse (plačiau apie tai mano rašyta "Švytury" 1990 m. Nr.23 ir "Lietuvos ryte" 1993 m. liepos mėn. 17 d. numeryje).

Svarbiausia buvo surasti paminklo pagrindinę idėją. Kadangi iki šiol pastatyti paminklai Dariui ir Girėnui buvo arba architektūriniai (Soldine, Mauzoliejus Kaune), arba sukurti lakūnų profiliniai portretai (Puntuke, Čikagos paminkle), tai aš pasirinkau anfasinj portretų sprendimą. Tai buvo sudėtingesnis uždavinys, bet goreljefas leido plačiau atskleisti Dariaus ir Girėno individualius bruožus.

Pirmieji portretiniai eskizai patvirtino prof. Mikėno žodžius, kad ypatingai bus sunku "pagauti" Girėno veido bruožus. Pats Mikėnas buvo sukūręs profilinius lakūnų portretus, tai puikiai žinojo, kas manęs laukia. Dariaus veidą lipdžiau lengvai, bet Girėnas tapo "kietu riešutu".

1963 metais skulptūros katedra patvirtino mano diplominio darbo temą - "Dariaus ir Girėno memorialinis paminklas Kaune". Prasidėjo ilgas darbas. 1964 metais kovo mėn. baigiau molyje Dariaus ir Girėno goreljefinius portretus. Meno taryba leido liedinti iš gipso.

Pradėjau ieškoti granito. Pasitelkiau Dailės kombinato akmentašius brolius Ivanauskus. Su jais važinėjau po Lietuvą, apžiūrinėjau įvairius "puntukus", nes ne kiekvienas akmuo tiko - reikėjo rasti ir spalvą, ir "grūdą". Per stambus "grūdas" netiko.

Pagaliau Šalčininkų rajone užtikome į žemę prasmegusį akmenį, kurio tik viršūnė kyšojo virš rugiais apsėto lauko. Ivanauskai - seni "akmenų vilkai" - pasakė, kad žemėje yra 5/6 akmens masės. Man reikėjo mažiausiai dvidešimties tonų.

Susitarėme su kolūkio pirmininku, kad apmokėsiu už išraustą rugių plotą. Nusamdėme kelis kaimo vyrus, kurie atkasė akmenį. Tai buvo šešių metrų aukščio ir tiek pat pločio riedulys. Ivanauskai rankiniais pleištais perskėlė riedulį pusiau. Iš vienos pusės atskyrė "vidurį". Tai buvo penkių metrų ilgio ir dviejų metrų pločio gabalas, kurį reikėjo parsigabenti į Vilnių.

Iškilo autokrano problema. Nusamdyti 20 tonų pajėgumo autokraną be statybos ministro parašo Lietuvoje tuo metu buvo neįmanoma. Bet ministras, sužinojęs, kad autokranas reikalingas Dariaus ir Girėno paminklui, leidimą davė. Nusamdžiau ir sunkiasvorius du sunkvežimius. Kada keliant pagrindinį bloką trūko autokrano trosai, vairuotojas-kranininkas uždėjo dvigubus trosus, tuo pažeisdamas mašinos eksploatacijos taisykles.

Bet dėl Dariaus ir Girėno tai padarė, ir blokas buvo pakrautas į sunkvežimio priekabą. Po įvairių nuotykių granitas buvo atvežtas į Vilnių, ir prasidėjo kalimas.

Ivanauskai "ėjo juodai" rankiniais kaltais, o aš "švariai" su ypatingai atsparaus metalo kaltais. Darbas truko tris mėnesius ir dvylika dienų. Dirbome nuo 5 valandos ryto iki 11 valandos vakaro. Tai tikrai buvo fanatiškas darbas. Taip sakė mano profesoriai. Pirmą kartą Dailės Instituto istorijoje buvo ginamas diplominis darbas ne iš molio ar gipso, bet patvarios medžiagos - granito.

Iškaltas granitinis "sparnas" su Dariaus ir Girėno goreljefiniais portretais buvo pastatytas ant granitinio pjedestalo Dailės Instituto skverelyje prie Maironio gatvės. Granitinių lakūnų galvų pasižiūrėti rinkosi šimtai vilniečių...

Kada Sniečkus davė leidimą projektuoti memorialinį paminklą Dariui ir Girėnui, aš su architektais Algimantu ir Vytautu Nasvyčiais padarėme galutinį paminklo projektą ir puikų maketą, kuris LKP CK rūmuose prastovėjo beveik du metus.

Tik 1967 metais projektas buvo "suderintas" ir pradėtas įgyvendinti. Visus darbus atliko Kauno kelių valdybos meistrai. Tarp galingų šimtamečių ąžuolų, ant Dariaus ir Girėno kapo iškilo paminklas iš granito, kuris buvo iškilmingai atidengtas 1968 metų liepos 17 dieną, švenčiant "LITUANIKOS" skrydžio 35 metines.

Poliruoto granito plokštėse iškaltas toks mano sukurtas tekstas:

DARIUS IR GIRĖNAS LITUANIKOS SKRYDŽIU NUGALĖJĘ ATLANTĄ ŽUVO NEPASIEKĘ TĖVYNĖS 1933. VII. 17.


Galvoju, kad pastatydamas memorialinį paminklą Dariui ir Girėnui, pratęsiau legendą apie nemirtingą transatlantinių lakūnų žygdarbį, kuris tuometinėje Lietuvoje buvo visokeriopai slopinamas.

Šaltinis: LAM Metraštis "Plieno Sparnai" Nr.3 1995m.

Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
P.Hiksa
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis
V.Rauba
J.Kumpis