Jurgis Dobkevičius




1900 - 1926


Lietuvos aviacijos kūrimosi istorijoje, svarus, talentingo lakūno, konstruktoriaus Jurgio Dobkevičiaus indėlis.
Gimęs devyniolikto ir dvidešimto amžių sandūroje, per trumpą savo gyvenimą jis sugebėjo sukurti ir pastatyti tris unikalius lėktuvus Dobi-I, Dobi-II, Dobi-Ill, kurie savo aerodinaminėmis savybėmis gerokai pralenkė kitus to meto lėktuvus.

Gimęs 1900 m. kovo 23 d. Petrograde ir baigęs pradinę mokyklą, Jurgis vėliau mokėsi Vyborgo komercinėje mokykloje. Jo jaunystės laikais Petrogradas buvo Rusijos aviacijos lopšys, ir Jurgis turėjo galimybę pamatyti naujausius technikos laimėjimus.
Aukso medaliu baigęs komercinę mokyklą, J. Dobkevičius 1917 m. įstojo į Petrogrado politechnikos institutą. Studijavo laivų statybos fakultete ir mokėsi naujai organizuotuose oreivystės kursuose. Tačiau dėl karo jis buvo priverstas mesti mokslą ir po revoliucijos mokėsi Baku aviatechnikos mokykloje. 1918 m. atliko praktiką hidroplanų bazėje, kur gavo pirmąjį oro krikštą.
Jurgio tėvas Jonas Dobkevičius (1866– 1934), Petrograde baigęs Gamtos–matematikos fakultetą, čia ir gyveno.
Pirmojo pasaulinio karo metais jis vadovavo prancūzų automobilių ir lėktuvų gamybos įmonei.
1919 m. nusprendė grižti į išsilaisvinusią iš Rusijos imperijos Lietuvą. Beje, tikroji jo tėvo ir šeimos narių pavardė buvo Daukus.
Tik Jonas Petrograde kažkodėl pasikeitė gražią lietuvišką pavardę ir tapo Dobkevič.
Kartu su tėvais Lietuvą atvažiavo ir Jurgis. Skraidyti trokštantis jaunuolis savanoriu įstojo į Kaune kuriamą Lietuvos kariuomenės aviacijos mokyklą. Kiti mokyklos kursantai jau buvo įpusėję teorijos kursą, tačiau, būdamas atkaklus ir išsilavinęs, J.Dobkevičius juos pasivijo.
Reikia pastebėti, kad atvykęs į Lietuvą Jurgis mokėjo rusų, prancūzų, anglų ir vokiečių kalbas, tačiau beveik nekalbėjo lietuviškai.
Ir vis dėlto 1919 m. gruodžio 16 d. pirmojoje Lietuvos karo aviacijos mokyklos laidoje tarp 34 lakūnų bei oro žvalgų buvo ir Jurgis Dobkevičius.
1920 m. Želigovskio armijai klastingai sulaužius Suvalkų sutartį, į kovą įsijungė ir jaunieji aviacijos lakūnai. Daugiausia iš visų, net 24 kartus, su įvairiomis užduotimis į priešo užnugarį skrido Jurgis Dobkevičius.
Už kovinius nuopelnus jis apdovanotas I laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu.
Vos dvidešimties sulaukęs, 1920 m. rugsėjo 22 d. jis skiriamas 1-osios eskadrilės vadu.
Tų pačių metų lapkričio 26 d. pasiekia pirmąjį Lietuvos aukščio rekordą — 5600 metrų. J. Dobkevičius skrido be deguonies aparatūros, o tokiame aukštyje, tai labai pavojinga.
1920 m. gruodžio 11 d. J. Dobkevičius lėktuvu Fokker D VII pirmasis iš lietuvių aviatorių atliko mirties kilpą.
Be aviacijos, J.Dobkevičius domėjosi naujausiais pasaulio aviacijos technikos pasiekimais. Mokėdamas nemažai kalbų, jis galėjo skaityti užsienio literatūrą. Braižė profilius, sukūrė lengvo sportinio lėktuvo projektą.
Už savo pinigus Vokietijoje nusipirko Haacke tipo 30 AJ trijų cilindrų oru aušinamą variklį.
1921 m. didžiuliame nuo Pirmojo pasaulinio karo Kauno aerodrome užsilikusio cepelino angare draugų padedamas laisvalaikiu ėmėsi lėktuvo statybos. Angare tuo metu buvo sandėliuojami seni lėktuvai ir veikė primityvus remonto baras. Sudėtingesnius darbus, kaip plieninių detalių suvirinimas, J.Dobkevičius gabendavo atlikti į Eitkūnus.
Lėktuvą 1922 m. rugpjūčio mėn. pats konstruktorius sėkmingai išbandė. Lėktuvas greitai pakilo ir ore buvo gana pavaldus. Iš pradžių vadintas ,,Jud", vėliau perkrikštytas Dobi-I vardu.
Lėktuvas buvo vienvietis monoplanas, sparnai įtaisyti viršutinėje liemens dalyje, sutvirtinti metaliniais spyriais.
Piloto krėslas įtaisytas sparno viduryje ir labai ribojo piloto matomumą. Sparnuose prie liemens buvo įrengti celiulioidiniai langeliai, per kuriuos skrisdamas lakūnas galėjo stebėti žemę.
Pasipriešinimui sumažinti atvira kabina piloto aukštyje buvo su pračiuožikliu priekyje ir už galvos. Keturkampis liemuo buvo aptakios, ištęsto lašo formos. Visi valdymo sistemos trosai įtaisyti liemens viduryje. Važiuoklė — su gumos amortizatoriais, o uodegoje įtaisytas amortizuojantis ramstis.
Bandymo metu buvo užfiksuotas maksimalus 175 km/val. skridimo greitis. O tai su 30 AJ galingumo varikliu yra tiesiog fantastiškas rezultatas.


J.Dobkevičius prie Dobi I (kairėje), su lėktuvo statytojais 1922 m.


Išbandęs savo Dobi-I, J. Dobkevičius nusprendė aplankyti savo senus mokslo draugus Petrograde. Gavęs reikiamus dokumentus, pakilo skristi iš Kauno.
Tačiau iki galo įgyvendinti savo tikslo jam nepavyko. Netoli Zarasų, nuo vibracijos atsikratė benzino padavimo vamzdelis ir sustojus varikliui, teko tūpti pirmajame pasitaikiusiame lauke.
Pataisęs lėktuvą, nusprendė skristi toliau. Tačiau laukas buvo nelygus, įsibėgėjant kilimui, ratai įvažiavo į duobę ir lėktuvas apvirto. Remontui prireikė didesnės pagalbos.
Atvykęs iš Kauno mechanikas lėktuvą sutvarkė. Bet konstruktorius savo sumanymo atsisakė. Jis pakilo nuo plento ir sugrižo į Kauną.
1925 metų pabaigoje Kauno aerodrome lėktuvu Dobi I, J.Dobkevičius nepastebėjo aerodromo pakraštyje važiuojančio šieno vežimo. Lėktuvas jį užkabinęs sudužo, o konstruktorius susižalojo koją.
Pirmojo kūrinio sėkmės paskatintas J. Dobkevičius tuoj pat suprojektavo naują dvivietį oro žvalgybai skirtą lėktuvą. Aviacijos viršininkas generolas Juozas Kraucevičius, pasitikėdamas konstruktoriaus gabumais, leido statyti lėktuvą už valstybės lėšas Fredoje, naujai įsikurusiose aviacijos dirbtuvėse.
Buvo paskirtas ir šešių cilindrų skysčiu aušinamas 200 AJ Benz B24 tipo variklis.
Aviacijos dirbtuvių darbuotojai kartu su konstruktoriumi lėktuvą statė nepaisydami nei darbo valandų, nei dienų.
Dobi-II statyba buvo greitai baigta ir 1923 m. spalio 13 d. konstruktorius juo atliko pirmąjį skridimą.



Dobi II paruoštas skrydžiui. Kauno aerodromas 1926 metų spalis


Lėktuvu Dobi-II labai susidomėjo pasaulinė aviacijos visuomenė. Apie jį rašė to meto aviacinė spauda. Dobi-II sparnai buvo iškreiptos elipsės formos ir pasižymėjo gera aerodinamine kokybe. Sparnai ir liemuo — medinės konstrukcijos, dengti klijuote. Sparnuose įtaisyti ir kuro bakai. Skysčiu aušinamo variklio radiatorius įrengtas liemens viršuje. Tūpimo greičiui sumažinti abu eleronai nuleidžiami žemyn ir veikia kaip užsparniai.
Lėktuvas skridimo metu išvystė 250 km/h greitį.
Be konstruktoriaus, šiuo lėktuvu skraidė ir J.Mikėnas, kuris nusprendė Dobi-II pademonstruoti Prahoje. Pakeliui, leisdamasis Karaliaučiaus aerodrome, lakūnas pataikė į griovį ir palaužė sparną.
Jį sutvarkius, J. Mikėnas vis dėlto toliau neskrido, nes gavo įsakymą grįžti į Kauną.
Sėkmės paskatintas ir suprasdamas, kad jam trūksta reikiamų žinių, J.Dobkevičius padavė pareiškimą, prašydamas atleisti jį iš karinės tarnybos, ir 1923 m. rudenį išvyko į Paryžių studijuoti Aukštojoje aerodinamikos mokykloje.
Įdomu, kad tuo laikotarpiu Lietuvoje sportinė vadovybė 1924 m. Olimpiadoje J.Dobkevičių paskyrė lietuvių sportininkų vadovu.
Beje, tarnaudamas karo aviacijoje, jis pats daug sportavo. Mėgo lauko tenisą, žaidė futbolą, o kai Steponas Darius atnešė bokso pirštines, išbandė ir šį vyrišką sportą.
Bendraamžiai tvirtino, kad laisvalaikiu Jurgis su Antanu Gustaičiu žaisdavo šachmatais be lentos.
Studijų Paryžiuje metais, J.Dobkevičius suprojektavo naują vienvietį naikintuvą Dobi-Ill, kuris buvo pastatytas Kauno aviacijos dirbtuvėse.
Lėktuvas išbandytas 1924 metų lapkričio mėnesį ir leidžiantis nepalankiomis oro sąlygomis aplaužytas.
Dobi-III buvo didelio prailgėjimo sparnais, kurie, kaip ir kitų Dobi lėktuvų, įtvirtinti liemens viršuje ir sustiprinti spyriais. Lėktuve įrengtas 185 AJ šešių cilindrų skysčiu aušinamas variklis BMW III A.
1925 metais gavęs diplomą J.Dobkevičius grįžo į Lietuvą ir ėmėsi darbo Kauno aviacijos dirbtuvėse. Patobulinęs konstrukciją, suremontavo Dobi III. Tačiau tolimesnius bandymus reikėjo atidėti, nes, kaip jau minėjome, po avarijos su Dobi I konstruktoriui teko gydytis. J.Dobkevičius po patirtų avarijų, motinos prašomas, buvo pasižadėjęs daugiau nebeskraidyti.



Pirmasis lietuviškas naikintuvas Dobi III. Pabaigtas statyti 1924 m. lapkritį.


Artėjo laikas, kai 1926 m. balandžio 26 d. jis vėl turėjo išvykti į Paryžių tobulintis. Tačiau, konstruktoriui labai knietėjo dar kartą išbandyti Dobi III.
Ankstų balandžio 8-osios rytą, nepažadinęs motinos, J.Dobkevičius išlipo pro langą ir atvyko į aerodromą.
Lėktuvas buvo paruoštas skridimui ir konstruktoriaus valdomas, lengvai pakilo. Bet kaip pasakojo mačiusieji, skridimo metu, variklis tarsi sučiaudėjo ir lėktuvas ėmė leistis nuo Aleksoto šlaito pusės.
Sparnu užsikabinęs už medžių, lėktuvas nukrito.
Tarp pirmųjų, prie mirtinai sužeisto konstruktoriaus, buvo ir Jurgio motina. Pastebėjusi, kad sūnaus nėra namie, ji atskubėjo į aerodromą...
Nuvežtas į karo ligoninę, 13 val. konstruktorius mirė.

Vertinant Jurgio Dobkevičiaus darbus, reikia pažymėti, kad nepaisant jauno amžiaus, konstruktorius pasiekė nepaprastai daug. Jo lėktuvai išsiskyrė unikaliais techniniais sprendimais.


A.Arbačiauskas
Šaltinis: Lietuvos Sparnai 2000 Nr.1-2

Grįžti į pagrindinį J.Dobkevičiaus puslapį

Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
P.Hiksa
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis
V.Rauba
J.Kumpis