PARAŠIUTŲ SPORTAS

Viktoras Ašmenskas

Iš bokšto pirmasis su parašiutu 1617 m. Venecijoje nusileido F. Verančis, o iš baliono - 1797 m. prancūzas A. Garnerinas.
1891 m. Vilniuje oreivis S. Drevnickis demonstravo parašiutinius šuolius iššokdamas iš baliono.
Pirmojo pasaulinio karo metu naikintuvams padeginėjant artilerijos ugnies koregavimo balionus, jų oro stebėtojus pirmoji parašiutais aprūpino Prancūzija, paskui ir kitos kariaujančios šalys. Tačiau visus karo lakūnus aprūpinti parašiutais imtasi tik pasibaigus karui. Pirmosios tai įvykdė JAV - 1924 m., o paskui ir kitos valstybės.
Iš lėktuvo pirmasis parašiutu 1912 m. kovo 10 d. nusileido JAV lakūnas A. Berry, o 1913 m. rugpjūčio 19 d. - prancūzų lakūnas A. Pegoud (lėktuvų akrobatikos pradininkas). 1919 m. amerikietis L. Irvinas savos konstrukcijos parašiutu atliko pirmąjį uždelstą šuolį.
Lietuvos karo aviacija įsigijo parašiutus 1928 m. Tai buvo itališki „Salvator" parašiutai. Pirmąjį šuolį su parašiutu iš lėktuvo Lietuvoje 1928 m. sausio 26 d. 10.55 -11.15 val. Kaune atliko karo aviacijos žvalgas kpt. Vladas Morkus. Po to, kai lėktuvo katastrofoje 1928 m. liepos 18 d. žuvo vyr. ltn. J. Tumelis ir vyr. psk. M. Mažonas, o 1928 m. rugsėjo 21 d. su degančiu lėktuvu leidosi vyr. ltn. L. Peseckas ir ltn. K. Šimkus, išskridę be parašiutų, nors galėjo juos pasiimti, 1929 m. gegužės 17 d. išėjo įsakymas apie privalomus skraidymus su parašiutais.
Su parašiutais karo aviacijoje iki 1940 m. išsigelbėjo 15 lakūnų. Pirmasis 1929 m. išsigelbėjo J. Garolis.
Lietuvos Aero Klubas brandino mintį, kad kiekvienam lakūnui ar sklandytojui būtina perprasti šuolį parašiutu, kad nelaimės atveju mokėtų juo naudotis. 1929 m. pradėdamas ruošti pirmąją lakūnų laidą LAK iš Karo aviacijos pasiskolino itališkų „Salvator" tipo parašiutų, kurių kupolo plotas apie 50 m2. Parašiutas sudėtas į krepšelį, kuris pritvirtintas prie lakūno nugaros plačiu diržu. Diržą laiko siauras perpetinis dirželis. Platusis diržas uždaromas specialia spyna, kuri, parašiutininkui nutūpus, vienu rankos paspaudimu atidaro juosmeninį diržą ir atsipalaidavęs parašiuto kupolas subliūkšta.
Parašiutui išskleisti naudojami du būdai. Pirmasis - automatiškas, kai šokant iš lėktuvo parašiuto krepšelio virvelės (apie 10 m ilgio) vienas galas būna pritvirtintas prie lėktuvo kabinos, o kitas nupjauna krepšelio šoninius sparnelius laikančią virvelę. Tuo metu po krepšelio dangteliu paslėpta spyruoklė išmeta į orą mažą parašiutėlį. Pastarasis ištraukia ir didįjį parašiutą, kuris ore išsiskleidžia kaip skėtis. Kad būtų išlaikytas pastovus kritimas, kupolo viršuje yra skylė.
Kitas parašiuto išskleidimo būdas, kai lakūnas vykdo uždelstą šuolį. Parašiutą išskleidžia pats lakūnas, patraukdamas prie diržo rankenėlę su trosu, kuris nupjauna parašiuto maišelio šonines juosteles laikančią virvelę.
1936 m. LAK nusipirko angliškus „Irving" parašiutus. Jie veikė tuo pačiu principu, kaip ir „Salvator". Skirtumas tik toks, kad parašiutas tvirtinamas prie perpetinių diržų, kurie jungiasi su juosmens diržu iš viršaus per pečius ir diržais, kurie per tarpkojį rišami prie juosmens diržo į vieną užraktą (dvi sagtys iš viršaus ir dvi - iš apačios). Nusileidus ant žemės (ar ant vandens), užtenka iš anksto pasukti užrakto rankenėlę per pusę apsisukimo ir ją smūgiu išspausti - taip kartu išsilaisvina visi keturi palaikomieji diržai. Be to, skrendama sėdint ant parašiuto, krentant parašiutas nugarinėm virvelėm nušliaužia į viršų ir išsiskleidęs pasikabina tarytum ant petnešų.
Vėliau LAK įsigijo dvigubus suomiškus parašiutus PAK, kurių vienas yra tvirtinamas paprastai, o atsarginis - prie krūtinės, ir naudojamas neišsiskleidus pagrindiniam parašiutui.
Parašiutinio sporto varžybos Lietuvoje (ir pasaulyje) iki II pasaulinio karo iš viso nebuvo rengiamos, buvo atliekami tik parodomieji ir mokomieji šuoliai.
Iš pradžių naudoti tik kaip gelbėjimo priemonė, netrukus aviacijos šventėse šuoliai su parašiutu tapo atskiru programos numeriu. Ruošdamas šventes, LAK parašiutiniams šuoliams atlikti kviesdavo savanoriais lakūnus. Pirmąjį šuolį parašiutu LAK surengtoje aviacijos šventėje 1936 m. birželio 7 d. Tauragėje atliko lakūnė Antanina Liorentaitė. Tų pačių metų rugpjūčio 16 d. Palangoje LAK lakūnai Vladas Butkevičius ir Viktoras Ašmenskas atliko pirmuosius šuolius „Irving" parašiutais. 1937 m. gegužės 16 d. Kaune surengtoje aviacijos šventėje, minint LAK dešimtmetį, buvo atliktas pirmasis grupinis 10 parašiutininkų šuolis iš penkių lėktuvų. Jame dalyvavo: lakūnai V. Ašmenskas, A. Liorentaitė, P. Žaliauskas, R. Heinrikas, A. Gysas, P. Marčiulionis, ir LAK nariai: B. Civinskaitė, K. Vasiliauskas, J. Martinkaitis ir ltn. J. Balčiūnas.
Iki 1940 m. daugiausia šuolių (15) buvo atlikęs J. Steikūnas (jis pirmasis išsigelbėjo iš krentančio lėktuvo), V. Ašmenskas (10 šuolių).
Tačiau kryptingo parašiutininkų rengimo Lietuvos Aero Klubas neorganizavo, parašiutininkų sporto varžybos prieškario Lietuvoje nebuvo rengiamos. 1936 m. birželio 7 dieną Palangoje aviacijos šventės metu pirmąkart šokau su parašiutu (V. Ašmensko atsiminimai buvo publikuoti žurnale „Sparnai" 1969 m. Nr. 4. Čia jie papildyti).
„1936 m., stebėdamas masinį parašiutininkų pasirodymą aviacijos šventėje Berlyne Pasaulio olimpiados metu, įsitikinau, kad mes šioje sporto šakoje labai atsilikę. Netrukus man nusišypsojo laimė. Aviacijos šventėje, kuri turėjo įvykti 1936 m. Palangoje, man buvo leista pademonstruoti šuolį su parašiutu. Šokti pasisiūlė ir V. Butkevičius, su kuriuo baigiau 4-ją civilinių lakūnų laidą. Susitarėme, kad Butkevičius šoks per aviacijos šventę Nidoje, aš - kitą dieną Palangoje. Nidoje pūtė stiprus vėjas, todėl Butkevičius nešoko. Jam leido šokti kartu su manimi.
Vakare draugai mums nedavė ramybės:
- Parašykite testamentus, parašiutas ne visada išsiskleidžia. Tvirčiau įsisiūkite sagas, kad neatsitiktų kaip vienam prancūzų parašiutininkui, kuris vietoj parašiuto rankenėlės mėgino ištraukti švarko sagą.
Iš ryto mudu su Butkevičium, pasiėmę parašiutus ir trumpas parašiuto sudėjimo instrukcijas, nuvažiavome į aerodromą, ant pievos išsiskleidėme parašiutus ir, labai atidžiai sekdami kiekvieną instrukcijos punktą, sudėjome. Sudėjęs parašiutą ir pasirašęs jo sudėjimo kortelėje, pajuokavau:
- Vladai, savo ranka pasirašėme testamentą į aną pasaulį.
Iš pradžių buvo demonstruojama oro akrobatika, sklandytuvai, pūslių medžiojimas ore, surištų lėktuvų rikiuotė. Pagaliau atėjo mūsų eilė. Draugai atidžiai seka, kaip mes užsidedame parašiutus. Išgyveno už mus labiau, negu mes patys.
Užsisegę „Irvingus" įlipome į keturvietį „Caudroną" ir įsitaisėme užpakalyje lakūnų. Susitariame šokti iš 1000 m aukščio, perskrendant rytinę aerodromo ribą (žiūrovai - vakarinėje pusėje).
Paskutinis „iki pasimatymo" draugams, ir mes lėtai kylame aukštyn. Greitai pasieksime 1000 m aukštį. Lėktuvas daro paskutinį posūkį, ir mes skrendame virš žiūrovų. Atidarome dureles ir pasiruošiame šuoliui. Pirmasis galva žemyn virsta Butkevičius, o po kelių sekundžių aš užimu jo vietą. Staiga lakūnas daro staigų posūkį ir „pasodina" mane ant grindų. Tvoju lakūnui per petį ir apsisukęs įsispiriu kojomis į grindis, mėgindamas „atsiplėšti". Pagaliau išsprūstu iš lėktuvo ir žemyn galva neriu bedugnėn. Lėktuvas praskrenda virš manęs. Vėjas švilpia ausyse. Žvilgteriu, ar tikrai laikau rankose parašiuto virvelės žiedą. Mintyse skaičiuoju sekundes. Mes buvome susitarę išskleisti parašiutą po 3-5 s. Verčiuosi kūliu, spėju pamatyti žemę, dangų, vėl žemę, jūrą ir vėl dangų. Stipriai patraukiu parašiuto virvutės rankeną dešine ranka ir svarstau: „Išsiskleis? Neišsiskleis? Turi išsiskleisti!"
Sekundės virto valandomis. Staiga pajutau, kad užpakalyje manęs kažkas sušnarėjo, virš galvos šmėstelėjo juosta. Po to nematoma ranka čiupo mane už sprando ir taip supurtė, kad atrodė - plaučiai iškris. Staiga viskas nurimsta. Parašiutas išsiskleidė! Džiaugiuosi kaip vaikas. „Nejaugi pirmą kartą išvydęs pasaulį, aš buvau toks laimingas, kaip dabar?"
Netoli matau Vladą. Vėjelio pučiamas, siūbuoju po parašiuto skėčiu. Aplinkui tyla, ramybė. Lėktuvas, pamojavęs mums sparnais, tupia. Vėjas pučia į veidą, stengiuosi atsukti jam nugarą. Sunku, nes nemokame valdyti parašiuto. Žemė artėja lėtai. Matau - jūra dar toli, taigi, nesušlapsiu. Atrodo, leidžiuosi į aerodromo vidurį. Iš džiaugsmo noriu dainuoti, Ir štai žemė pradeda artėti greičiau. Ar sugebėsiu nusileisti laimingai? Juk kritimo greitis, vėjui pučiant, siekia iki 8 m/s. Pasuku parašiuto sagtį, sulenkiu kojas ir... smūgis. Sukniumbu, dar kartą pašoku ir pasijuntu velkamas. Ranka suduodu per parašiuto sagtį, parašiutas subliūkšta, ir aš atsistoju. Pačiupinėju žemę, tą pačią žemę, kurią palikau prieš keliolikti minučių. Džiaugsmo šypsena vėl nuskaidrina veidą. Mus sveikina Aero klubo pirmininkas prof. Z. Žemaitis, draugai, ir čia pat mus abu pristato Respublikos prezidentui A. Smetonai,
Iki antrojo pasaulinio karo pradžios atlikau tik 10 šuolių. Tais laikais toks skaičius buvo didelis. Šiandien Lietuvoje su parašiutais šokinėja didelis sportininkų būrys, kurių daugelis yra šokę po 6000 kartų."

Šaltinis: "Lietuvos Aero Klubas 1927-1940 metais" Vilnius, 2007 m.

GRĮŽTI Į PUSLAPĮ LAK PARAŠIUTŲ SPORTAS
GRĮŽTI Į LAK PAGRINDINĮ

Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
P.Hiksa
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis
V.Rauba
J.Kumpis