1919 m. lapkričio 23 dieną ties Radviliškiu iš bermontininkų atkovotame traukinyje tarp kitų trofėjinių karinių lėktuvų buvo ir bombonešis Friedrichshafen G. III a. Jis buvo atgabentas į Kauno cepelino angarą. Lėktuvą montuojant pasirodė, kad kai kurios jo detalės netinkamos, o kai kurių išvis nebuvo.
Kitas to paties tipo lėktuvas Lietuvos karo aviacijai atiteko tikrai įdomiomis aplinkybėmis.
1920 m. kovo 3 dieną jis pastebėtas skrendant netoli Kauno ir kaip oro erdvės pažeidėjas apšaudytas. Lėktuvas priverstinai leidosi netoli carinės kariuomenės Kauno tvirtovės forto įtvirtinimų ir kapotavo. Juo skridę keturi asmenys buvo sulaikyti. Tiriant įvykį paaiškėjo, kad šis vokiečių lėktuvas skrido iš Maskvos (trumpam nusileidęs Smolenske) į Karaliaučių. Lėktuvu iš Rusijos į Šveicariją buvo skraidinamas šios šalies komunistinio judėjimo lyderis Frydrich Platten, kuris 1918 m. sausio 14 dieną, per pasikėsinimą gindamas Leniną, buvo sužeistas. Konfiskuotas aplaužytas lėktuvas buvo atiduotas remontuoti į Karo aviacijos dirbtuves. Atstatytą lėktuvą 1921 m. gegužės 21 dieną ore išbandė Lietuvos karo aviacijos samdytas Josef Komandel.
Liūdnas tolesnis šio lėktuvo likimas. 1923 m. liepos 13 dieną tuo laiku ėjęs mokomosios eskadrilės vado pareigas aviacijos kapitonas Antanas Gustaitis į Friedrichshafen G. III pasikvietė paskraidyti aerodrome buvusius bičiulius — lakūnus Viktorą Reimontą, Stasį Tumą, Viktorą Čemarką, Mykolą Mačioką ir Grigorijų Heidrikį. Skrendant 200 metrų aukštyje per posūkį pateko į suktuką ir sudužo. Laimei, buvusieji lėktuve žmonės tik nežymiai sužaloti. Po avarijos lėktuvo nepavyko suremontuoti.
Friedrichshafen lėktuvų kūrimui daug įtakos turėjo 1915 metais Vokietijos Gotha vagonų gamykloje pradėti gaminti bombonešiai. Vykstant Pirmojo pasaulinio karo veiksmams pristigo bombonešių, galinčių nešti didesnį bombų krūvį. Tada lėktuvų konstruktorius — lakūnas Oskar Ursinus sukūrė dvimotorį bombonešį, pavadintą Gotha G I. Žymėjimas raide G prigijo nuo vokiško Grossflugzeug (didelis lėktuvas). Labai panašų lėktuvą, panaudodamas daugelį Gotha konstrukcijos elementų, sukūrė konstruktorius T. Kober, dirbęs Badene, buvusioje dirižablių Zeppelin gamykloje Friedrichshafen. 1917 metais čia pradėti serijomis gaminti Fridrichshafen G. III, G. III a, o vėliau G. IV bombonešiai.
Lėktuvas Friedrichshafen G. III a medinės konstrukcijos. Sparnai su mediniais lonžeronais, tarpusavyje sujungti spyriais ir plieninėmis atatampomis. Tik centrinė sparnus jungianti dalis turi iš plieno vamzdelių suvirintą lonžeroną. Priekinė sparnų briauna aptraukta klijuote. Likusioji — nitrolaku impregnuota drobe. Liemens priekinė dalis — taip pat klijuote, už pilotų kabinų — drobe. Vairai suvirinti iš plonų vamzdelių, aptraukti drobe. Pagrindiniai važiuoklės ratai — su plieniniais spyruokliniais amortizatoriais. Uodegoje įtaisytas amortizuojantis ramstis. Kai kurie Friedrichshafen G. III a buvo su priekyje įtaisytu ratu.
Lėktuvas turėjo du Mercedes D IV a skysčiu aušinamus variklius su stumiamais dviejų menčių propeleriais. Variklis Mercedes D IV a šešių cilindrų, 200 AJ galingumo. Lėktuvas galėjo panešti iki 700 kg bombų, o jo ginkluotę sudarė trys 7,92 mm kulkosvaidžiai Spandau. Įgula — trys žmonės. 1917—1918 metais pagaminta per 200 vienetų Friedrichshafen G. III ir G. III a.