Pundzevičius Stasys |
Aviacijos viršininkas. Gen. št. divizijos generolas. 1893-1980 1893 09 02 Laibiškių vnk., Skapiškio vls., Rokiškio aps. gimė Pundzevičius Stasys. 1913 baigė Panevėžio g-ją, 1914 įstojo į Kijevo komercijos in-tą. 1915 08-10 dirbo Visos Rusijos žemietijų sąjungos raštininku Smolenske. 1916 mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. Baigus Orenburgo praporščikų m-lą suteiktas praporščiko laipsnis, tarnavo įvairiuose pulkuose, dalyvavo I pasaul. karo kovose Šiaurės fronte. 1918 pateko į vokiečių nelaisvę, iš kurios grįžo į Lietuvą. 1919 07 04 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas I divizijos štabo rikiuotės adjutantu. 1919 11 18 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1920 dalyvavo rengiant Giedraičių kautynių planą. 1919-20 dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais, bermontininkais, lenkais. 1921 04 05 paskirtas IV pėst. divizijos štabo v-ku Alytuje. 1921 06 25 pakeltas į kapitonus. 1922 01 30 baigė Aukštuosius karininkų kursus (I laida). 1922 11 30 paskirtas Kariuomenės Gen. štabo III (Operacijų) skyriaus v-ku. 1923 01 dalyvavo Klaipėdos išvadavime. 1923 11 01 išsiųstas į Prahos karo akademiją (Škola Valečna) Čekoslovakijoje. 1923 12 01 pakeltas į majorus. 1925 10 01 baigus Prahos karo akademiją suteiktos gen. štabo karininko teisės ir paskirtas 5 pėst. pulko vadu. 1926 02 16 pakeltas į gen. štabo plk. leitenantus. 1926 - 27 dėstė Karo mokykloje. Knygos „Pėstininkų taktika“ (1926) autorius. 1927 03 12 paskirtas Karo aviacijos v-ku. 1927 05 01 išrinktas Lietuvos aeroklubo v-bos nariu. 1929 11 23 pakeltas į gen. štabo pulkininkus. 1934 05 01 paskirtas II pėst. divizijos vadu ir Kauno įgulos v-ku. Dėstė karo taktiką Aukštuosiuose karininkų kursuose ir Karo mokykloje. 1934 07 13 perkeltas į III pėst. diviziją Šiauliuose štabo v-ku. 1935 08 19 paskirtas I pėst. divizijos vadu ir Panevėžio įgulos v-ku. 1935 11 22 pakeltas į generolus leitenantus (po 1936 12 28 laipsnių reformos – brigados generolas). 1938 11 23 pakeltas į divizijos generolus. 1939 04 04 paskirtas Kariuomenės štabo v-ku, daug kartų laikinai ėjo kariuomenės vado pareigas. 1940 09 02 Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę paskirtas RA 29 ŠTK179 šaulių divizijos vadu. 1940 12 11 įsakymu atšauktas ir iš kariuomenės atleistas. Aktyviai dalyvavo pogrindinėje ir LAF veikloje. 1941 06 23 kilus Vokietijos – SSRS.karui buvo vienas iš Birželio sukilimo organizatorių ir vadovų. Nuo 1941 06 24 Krašto gynimo tarybos narys, Lietuvos laikinosios vyriausybės paskirtas Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vadu. 1941 09 15 kartu su kitais LAF atstovais pasirašė memorandumą „Apie Lietuvos būklę pradėjus veikti vokiečių civilinei valdžiai Lietuvoje“. 1941 - 44 mokytojavo Kaune. 1944 su šeima pasitraukė į Vokietiją. 1949 emigravo į JAV, gyveno Greit Neke, Niujorko valst., dirbo sodininku. 1980 10 20 mirė, palaidotas Šv. Karolio kapinėse Long Allende, Niujorko valst. Žmona – Teofilija Ona Chmieliauskaitė (susituokė 1923), sūnus – Rimantas Kazimieras (1928). Apdovanotas: Vyčio kryžiaus 5 laipsnio (1921), Vytauto Didžiojo 3 laipsnio (1933), DLK Gedimino 3 laipsnio (1928) Šaulių žvaigždės (1937) ordinais, Klaipėdos išvadavimo sidabro medaliu, „Plieno sparnų“ garbės ženklu (1934), Šaulių žvaigždės medaliu (1939), Ugniagesių „Artimui pagalbon“ 1 laipsnio kryžiumi (1939), Italijos Karūnos 3 laipsnio (1930), Čekoslovakijos Baltojo liūto 4 laipsnio su kardais (1927) ordinais, Latvijos Trijų žvaigždžių 3 laipsnio ordinu (1935), Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio medaliu (1929) Latvijos Aizsargų nuopelnų kryžiumi (1939). Literatūra: „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953“ VI tomas. |