Janis Indans gimė 1895 m. vasario 23 d. netoli Subatos miestelio, Latvijoje (Lietuvos pasienyje). Gerai mokėjo lietuvių kalbą. Baigė Vilniaus vidurinės technikos mokyklos chemijos skyrių, studijavo Charkovo technologijos institute.

1916 m. liepos 1 d. savanoriškai įstojo į Petrogrado karo artilerijos mokyklą.

1916 m. spalio 5 d. baigė mokyklą, jam suteiktas praporščiko laipsnis ir pirotechniko specializacija. 1916 m. spalio 20 d. buvo paskirtas į 5-osios armijos štabo artilerijos skyrių pirotechnikų.

1917 m. rugsėjo 22 d. suteiktas paporučikio laipsnis.

1918 m. vasario 18 d. prie Daugpilio pateko į vokiečių nelaisvę, kalėjo Šiauliuose ir Vokietijos kalėjimuose.

1918 m. gruodžio 12 d. buvo išvaduotas iš nelaisvės, gyveno Garsenės kaime.

1919 m. sausio 18 d. buvo areštuotas sovietinių represinių organų kaip kontrrevoliucionierius ir atiduotas tribunolui, tačiau išteisintas. Dirbo mokytoju Baltmuižos mokykloje.

1919 m. kovo 5 d. mobilizuotas į Raudonąją armiją karininku. 1919 m. gegužės 8 d. nusiųstas Sovietų Latvijos armijos 2-ojo artilerijos diviziono vado žinion, paskirtas specialistu pirotedmiku.

1919 m. birželio 9 d. perėjo per frontą į Lietuvą.

1919 m. birželio 13 d. gavęs Lietuvos kariuomenės vado generolo S. Žukausko leidimą, perduotą Panevėžio grupės vado pulkininko S. Nastopkos, pradėjo organizuoti Aukštutinės Kuršžemės partizanų pulką.

1919 m. birželio 14 d. paskirtas šio pulko vadu. Kai minėtojo pulko kariai buvo perduoti Latvijos kariuomenės 3-iajam Jelgavos pėstininkų pulkui, tapo pastarojo vadu.

1919 m. rugpjūčio 16 d. paskirtas Ilūkstės komendantu.

1920 m. sausio 10 d. pervestas į artilerijos rezervą.

1920 m. sausio 22 d. įstojo į Aviacijos mokyklą, 1920 m. gegužės 14 d. baigė teorinį kursą lakūnų žvalgų grupėje ir gavo I laipsnio diplomą.

1920 m. rugpjūčio 21 d. įvykdė pirmąjį savarankišką skrydį. 1920 m. gruodžio 16 d. suteiktas kapitoną laipsnis.

1921 m. gegužės 9 d. komandiruotas į Aviacijos divizioną.

1921 m. birželis 2 d. baigė Aviacijos mokyklą (I laipsnio diplomu) ir įgijo piloto kvalifikaciją. Iki 1921 m. rugsėjo 10 d. ėjo mokyklos viršininko pareigas, kartais pavaduodavo diviziono vadą.

1925 m. birželio 25 d. suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis. Nuo1926 m. rugpjūčio 29 d. vykdė diviziono Ūkio dalies viršininko pavaduotojo pareigas.

Nuo 1928 m. gegužės 18 d. iki 1929 m. spalio 30 d. priskirtas Kariuomenės štabo operatyvinei daliai. Karo atstovas Lietuvoje.

1930 m. plk. ltn. J. Indano vadovaujama trijų lėktuvų grandis per 30 val. 10 min. iš Rygos 4890 km ilgio maršrutu aplankė Kauną, Berlyną, Prahą, Vieną, Budapeštą, Belgradą, Bukareštą, Varšuvą.

1930 m. lapkričio 17 d. suteiktas pulkininko laipsnis.

1932 m. sausio 7 d. paskirtas 1-osios, 2-osios naikintuvų ir žvalgybos eskadrilių vadu. Nuo 1932 m. birželio 1 d. iki 1932 m. birželio 29 d. 6-ajame Rygos pėstininkų pulke susipažino su vadovavimo pėstininkų pajėgoms ypatumais, tuo pačiu metu vykdė Aviacijos pulko civilinės aviacijos inspektoriaus pareigas.

1934 m. spalio 1 d.-1937 m. vasario 10 d. ėjo Latvijos karo aviacijos pulko vado pareigas.

1936 m. trimis hidroplanais „Fairey Seal" aplankė Baltijos ir Šiaurės jūros pakrančių miestus. SSSR okupavus Latviją, tapęs generolu, nuo 1940 m. liepos 21 d. ėjo Karo aviacijos viršininko pareigas, vėliau tapo Latvijos liaudies kariuomenės KOP vadu.


1940 m. lapkričio 27 d. Pabaltijo ypatingosios karo apygardos vado įsakymu atleistas iš kariuomenės dėl etatų mažinimo. 1941 m. kovo 14 d. NKVD suimtas, apkaltintas priklausymu antitarybinei organizacijai ir 1941 m. spalio 16 d. sušaudytas Maskvoje, Butyrkų kalėjime.

Apdovanojimai:
Rusijos imperijos, Latvijos valstybiniais apdovanojimai,
II rūšies 3-iojo laipsnio Vyties kryžiaus ordinas (1928 m.),
Lietuvos nepriklausomybės medalis (1928 m.),
Garbės ženklas „Plieno Sparnai" (1933 12 30),
DLK Gedimino 3-iojo laipsnio ordinas (1934 m.).