1894 † 1921
Lakūnas Kaputauskas Aleksandras gimė 1894 m. balandžio 1 d. Rusijos imperijos Smolensko gubernijos Jelnios apskrities Dokudovo kaime. Skraidyti lėktuvu išmoko tarnaudamas carinės Rusijoje kariuomenėje. Dalyvavo Pirmajame Pasauliniame kare.. Tarnaudamas skraidė lėktuvu „Ilja Muromecas“. Tarnybą baigė turėdamas štabskapitono laipsnį 1921 02 18 grįžęs įstojo į Lietuvos karo aviaciją . Mokomojoje oro eskadrilėje dėstė aukštojo pilotažo pagrindus. Tarnavo 1-joje eskadrilėje. Tarnyboje turėjo didelę bendražygių pagarbą, pasižymėjo kaip geras lakūnas, puikiai įvaldęs aukštąjį pilotažą, mėgo rizikuoti..
1921 m. birželio 15 d. naujai suremontuotu lėktuvu Halb. CL-IV (Borto Nr.5814) pakilo lakūnas Kaputauskas Aleksandras, o žvalgo sėdynėje sėdėjo jau. inžinierius Eduardas Vacetas. Plk. ltn. L. Peseckas savo prisiminimuose apie Kaputauską rašė: Ne sykį jis kalbėjo, kad su Halb kilpų daryti negalima – per silpnas“. Tačiau nepaisant visko lėktuvui pakilus maždaug į 1000 m. aukštį padarė pirmą „mirties kilpą“ ir bedarant antrąją lėktuvas perėjo į suktą, tapo nevaldoma ir dideliu greičiu pradėjo kristi žemyn. Esant apie 300 m. aukštyje lėktuvas neatlaikęs apkrovos subyrėjo į atskiras dalis. Iš lėktuvo iškritę abu lakūnai ir lėktuvo nuolaužos nukrito Aleksoto aerodrome. Lėktuvu skidusio lakūno A. Kaputausko ir jaun. inž. E. Vaceto kūnai nukrito į sudegusio angaro geležinių fermų likučius. Kaputauskas ir Vacetas nuo patirtų sužalojimų žuvo vietoje
1921 m. birželio 15d. lakūno A. Kaputausko ir jaun. inž. E. Vaceto aviakatastrofa su lėktuvu Halb. CL-IV
Birželio 17 dieną įvyko iškilmingos žuvusiųjų laidotuves. Jų karstus į kapines buvo vežami ant lėktuvų liemenų lydint muzikos orkestrui ir didelei žmonių miniai. Profesijos metu visą laiką ties Kaunu skraidė keletas lėktuvų, atsisveikindami su savo draugais. Lakūnas Kaputauskas Aleksandras palaidotas Kauno stačiatikių kapinėse.
Aviacijos mjr. Jonas Mikėnas savo atsiminimų knygoje „Gyvenimo skrydis“ rašė:
„Pasirodo, kad lėktuvas Halb. CL-IV buvo per trapus. Ir Kaputauskas, gerai išmanęs aukštojo pilotažo paslaptis, dar prieš tai po skrydžių angare paremdavo lėktuvo sparnus, kad jie atsiteistų. Nežiūrint to vėliau vis tiek rizikuodavo atlikdamas aukštojo pilotažo pratimus.“
Literatūra:
S. Lukšys, R. Mintautas, J. Monkevičius „Palūžę sparnai“.
Žurnalas „Kardas“ 1921 m. Nr. 25, 220psl.
LŠS žurnalas „Trimitas“ 1921 m. Nr. 24 7 psl.
Mjr. Jonas Mikėnas„Gyvenimo skrydis“ 28 psl.
Plk. ltn. Leonardas Peseckas „Karo lakūno pasakojimai“ 78 psl.
