ANBO IV ir jo kelionė po Pabaltijo valstybes |
Mūsų jaunoji karo aviacija, stiprėdama kiekybę, neatsilieka ir kokybės atžvilgiu ir jau netoli laikas, kada mes atsisakysime lėktuvus pirkti užsieny ir, galimas daiktas, kad juos eksportuosime svetur. Mūsų karo aviacijos pažanga ir geras vardas užsieny glaudžiai susijusi su vieninteliu Lietuvos konstruktoriumi plk. ltn. Gustaičio asmeny. Šis talentingasis inžinierius per 7 darbo metus sugebėjo sukurti 7 lėktuvų tipus, pradedant nuo sportinio ir baigiant kovos tipu, kuris jau dabar pradėtas gaminti serijomis. Mūsų jaunųjų lakūnų rengimas yra standartizuotas ir atliekamas „ANBO V" „ANBO III" ir „ANBO VI" lėktuvais. Visi „ANBO" pasižymi bendru bruožu — nepaprastu pastovumu ore. Jei visi kiti tipai yra skiriami mokytis ir treniruotis, tai „ANBO IV" paskutinis kūrinys yra skiriamas ir tarnauja krašto saugumo tikslams. Jo paskirtis — artimoji žvalgyba. Jo visa konstrukcija bei skridimo duomens tinka paskutiniesiems aviacijos technikos ir taktikos reikalavimams. Pats lėktuvas mišrios konstrukcijos. Liemuo padarytas iš duraliumininių vamzdžių, kurie sujungti kniedėmis, o sparnai iš medžio. Liemuo ir sparnai apvilkti drobe. Lėktuvo važiuoklė be ašies ir tokio platumo, kad galima be pavojaus tūpti nelygiose vietose. Ratuose įtaisyti stabdikliai. Šis įtaisas, neseniai pasirodęs, plačiai imamas vartoti; su juo galima numažinti iki minimumo prabėgimas nusileidžiant ir lengviau lėktuvas manevruoti žemėje. Lėktuve pastatytas anglinis „Bristol - Pegasus" firmos „L 2" 580 a. j. motoras. Motoras galima, nelygu reikalas, pakeisti kitais tipais „S" ir „M", kurie specialiai pritaikinti aukštumai. Lėktuvas su dabartiniu motoru 1000 m aukštumoje (ši aukštuma pasirinkta taktiniais sumetimais) varo 290 km per valandą. Pastatant motorą, pritaikintą 4000 m aukštumai, lėktuvas nuskrenda 320 km per valandą. Greitumo atžvilgiu jis praneša visus mūsų ir mūsų kaimynų turimus karo tipo lėktuvus. Be didelio greitumo, „ANBO IV" pasižymi vienu savumu, kurio trūksta panašios paskirties žinomų pasauly firmų lėktuvams, t.y. nepaprastai mažu tūpiamuoju greitumu — Šis tesiekia vos 50 km per valandą. Lėktuvui pakilti pakanka 40 m ilgumo ploto. Lėktuvas be nusileidimo gali išsilaikyti ore 4 valandas. Lėktuvas aprūpintas radio priimtuvu ir siųstuvu, kurie veikia kaip telegrafas ir telefonas. Jis ginkluotas 3 kulkosvaidžiais, kurių vienas šaudo per propelerį. Normaliai lėktuvas ima 200 kg bombų. Lėktuve įtaisytas automatiškas foto-aparatas, be to, žvalgo sėdynėje yra dar rankinis. Reikia pažymėti, kad konstruktorius ypatingai atsidėjo žvalgo sėdynei — tokios erdvės, patogios dirbti neturi nė vienas kitas žvalgomasis lėktuvas. Pirmas statomasis serijos „ANBO IV" keliavo šiomis dienomis po Pabaltijo valstybes. Šio skridimo tikslas buvo susipažinti su mūsų kaimynų karo aviacijos organizacija ir technika ir pademonstruoti savo konstrukcija ir gamybos galimumai, tuo sukelti susidomėjimą mūsų karo aviacijos dirbtuvėmis. Lėktuvo įgulos buvo pilotas pats lėktuvo konstruktorius plk. Itn. inž. Gustaitis ir žvalgas, aviacijos mokyklos karininkų klasės vedėjas mjr. Jablonskis. Skridimo maršrutas : Kaunas — Ryga — Tallinn'as — Helsinki, nusileidžiant visuose šiuose daiktuose. Kelionę iš Kauno į Rygą lakūnai atliko per 50 minučių. Rygoje juos ore pasitiko du latvių karo aviacijos lėktuvai. Aerodrome lėktuvo laukė susirinkę karo aviacijos lakūnai ir mūsų oficialieji atstovai. Per priėmimą, kurį surengė mūsų lakūnams latvių karo lakūnai, plk. Gustaitis įdavė mūsų aviacijos garbės ženklus „Plieno Sparnus", kuriais apdovanojo mūsų krašto apsaugos ministeris aplankiusius oro keliu Kauną latvių karo aviacijos inspektorių plk. Basko, aviacijos pulko vadą plk. Skurbe, aviacijos mokyklos viršininką plk. Indans, hidroaviacijos viršininką plk. Jakubovą ir kitus latvių karo lakūnus. Rygoje mūsų lakūnai apžiūrėjo karo aviacijos dirbtuves, kuriose taisomi tik motorai ir lėktuvai. Latviai iš savo pusės apdovanojo mjr. Jablonskį savo garbės ženklu. Rugsėjo 26 d. plk. Gustaitis demonstravo ,.ANBO" latvių lakūnams. Žvalgu skrido aviacijos pulko parko viršininkas. Rugsėjo 27 d., atsisveikinę su vaišingais latvių karo lakūnais, mūsų lakūnai leidosi toliau. Kelionė iš Rygos į Tallinn'ą viso 285 km, lakūnai atliko per 1 val. 15 min. Pusę kelio oras buvo geras, bet nuo pusiaukelės oras pabiuro ir teko skristi labai žemai. Estai sutiko mūsų lakūnus labai širdingai. Abu lakūnai buvo apdovanoti estų aviacijos labai stilingais garbės ženklais. Pažymėtina, kad negausingoji estų karo aviacija yra puikiai aprūpinta anglinės konstrukcijos paskutiniojo tipo lėktuvais. Tarp estų karo lakūnų yra įsigyvenusi graži tradicija: visi lakūnai paskutinį mėnesio trečiadienį susirenka bendrųjų pietų ir labai jaukioje ir širdingoje nuotaikoje visi drauge išbūna kelias valandas. Į tokį „trečiadienį" kaip tik pateko mūsų lakūnai. Demonstruojant lėktuvą, dalyvavo Estijos krašto apsaugos, ministeris, vyriausiojo Štabo viršininkas gen. Toervand (didelis aviacijos mėgėjas) ir karo aviacijos vadovybė. Lakūnai apžiūrėjo privatines lėktuvų dirbtuves, kurios stato sportinius lėktuvėlius. Tallinn'e mūsų lakūnai negaišo, nes šeimininkai skubėjo į manevrus. Iš Tallinn'o į Helsinkį per tirštą rūką mūsų lakūnai nuskrido per 21 minutę. Teko tūpti Santa Hamina saloje nutupiamojoje aikštelėje, kuri iš visų pusių apstota mišku. Nusileisti nebuvo lengva: teko leistis net triskart, Helsinky nėra įrengto žemyno aerodromo, tėra tik jūrų aviacijos stotis. Žemyno aerodromais suomiai nelabai rūpinasi, nes dėl daugybės ežerų ten kaip tik patogiausios sąlygos hidroaviacijai plisti. Suomijoje mūsų lakūnai apžiūrėjo aviacijos dirbtuves, labai erdvias ir švarias. Lėktuvus suomiai statosi pas save daugiausia pagal pirktas užsieny licenzijas, tačiau yra ir savosios konstrukcijos tipų. Lakūnams daug padėjo mūsų garbės konsulas p. Oeleris. Helsinky, kaip Rygoje ir Tallinn'e, plk Gustaitis pademonstravo „ANBO" suomių karo aviacijos vadovybei. Iš Helsinkio lakūnai leidosi stačiai į Kauną: 610 km kelionę atliko per 2 val. 16 min. Daug mūsų lakūnams padėjo „Shell" atstovybės, kurios labai punktualiai pristatydavo benziną ir tinkamą alyvą. Susipažinus šiuo būdu su Pabaltijo valstybių karo aviacija, manoma 1934 m. jų atstovus pakviesti į 15 metų mūsų aviacijos sukaktuves į Kauną ir pabaigus statyti „ANBO IV" pirmąją seriją, perskristi rikiuote 3 lėktuvais, aplankant Europos centrus, tų kraštų, su kuriais mes turime prekybos santykių. Pirmasis „ANBO" pasirodymas Vakarų Europoje, reikia tikėtis, daug padės Lietuvos reprezentacijai užsieny. ŠALTINIS TIKSLINAMAS GRĮŽTI Į KARO AVIACIJOS VIZITAI UŽSIENYJE |