Paulius ir Sakalas


Autorius: Juozas Pleita
"Paulius ir Sakalas"


1938 metų rugpjūčio 12 dieną Kauno Aleksoto aerodrome nusileido gelsvas, nedidelis dvivietis lėktuvėlis Taylor „Cub“. Iš jo išlipo gražia Bruklino Dariaus ir Girėno aeroklubo uniforma Amerikos lietuvis lakūnas Paulius Šaltenis ir Šaulių sąjungos aviacijos būrio vadas kapitonas Krasnickas. Aerodrome juos pasitiko Šaulių sąjungos vadas pulkininkas Saladžius, LAK pirmininkas profesorius Zigmas Žemaitis, karo aviacijos viršininko pavaduotojas pulkininkas Rapšys, spaudos atstovai, šauliai ir tūkstantinė minia.



P.Šaltenis lėktuvo dovanojimo ir krikštynų iškilmėse


Atskridęs lėktuvas - Bruklino Dariaus ir Girėno aeroklubo dovana Lietuvos Šaulių sąjungai. Dovanos iniciatorius buvo Amerikos lietuvis, lakūnas, Paulius Šaltenis. Gimęs 1912 metų gegužės 23 dieną, Trevesken, Pensilvanijos valstijoje, turėdamas pustrečių metų atvyko į Lietuvą ir apsigyveno netoli Anykščių. Sulaukęs septyniolikos, vienas sugrįžo į JAV, kur dirbo ir mokėsi. Aviacija rimtai susidomėjo po Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą. Buvo vienas Dariaus ir Girėno aeroklubo Brukline steigėjų. Pradėjo skraidyti 1935 metais, o 1938 jau turėjo komercinio piloto laipsnį. 1939 metais buvo vienas geriausių pradinio apmokymo instruktorių. 1940 metais įgijo vyr. Instruktoriaus ir egzaminatoriaus teises. 1941 metais įgijo CAA aklojo skraidymo liudijimą, 1943-čiais - oro transporto piloto laipsnį ir pradėjo skraidyti kaip lėktuvo kapitonas „Eastren Air Lines“ bendrovėje.

1948 metų sausio tryliktą dieną 4 val. 35 min. esant labai blogam orui, kapitono Pauliaus Šaltenio ir antro piloto Ralph B. Sanborn valdomas lėktuvas DC-3, likus apie penkioms mylioms iki Vašingtono aerodromo, kuriame ruošėsi leistis, kliudė aukštas pušis, ir sudužo. Trisdešimt penkių metų lietuvio sparnai palūžo miške ant vaizdingo Patomako upės kranto. Pilotas dar spėjo išjungti variklių magnetus, todėl išvengta gaisro, ir keturi keleiviai iš keturiasdešimties, liko gyvi. Tyrimo komisija pabrėžė žaibišką piloto reakciją. Kaip katastrofos priežastį komisija nurodė labai blogas oro sąlygas. Tačiau oro pilotų draugija nesutiko su komisijos išvadomis. Tuo metu prie aerodromo artėjo du lėktuvai, P. Šaltenio lėktuvas turėjo kelis kartus kaitalioti aukštį. Kilo įtarimas, kad kontrolės bokštas sumaišė lėktuvus radaro ekrane ir Šalteniui davė klaidingus nurodymus. Tikroji avarijos priežastis taip ir liko neišaiškinta...

Iki 1948 metų sausio dvyliktos dienos, Šaltenis išskraidė 7406 valandas, iš kurių 4795 valandas dieną, 2611 – naktį, 851 valandą pagal prietaisus. DC-3 lėktuvais išskraidė 5111 valandų. 1947 metų pavasarį JTO generalinės sesijos metu tarp Pauliaus keleivių buvo ir SSSR atstovas Molotovas (Skriabinas). Šiam užėjus į pilotų kabiną, Paulius pasisakė, kad yra lietuvis. Molotovas pasijuto gana nejaukiai...

Nors visas trylikos metų lakūniškas Šaltenio gyvenimas prabėgo JAV, jis nepamiršo Lietuvos. Būdamas Dariaus ir Girėno aeroklubo vadovu, 1938 metų pavasarį pasiūlė nupirkti ir padovanoti Lietuvos Šaulių sąjungai lėktuvą. Paulius suorganizavo rinkliavą, lietuvių kolonijose ruošė aviacijos dienas, piknikus. Už surinktus 1650 dolerių buvo nupirktas naujas dvivietis Taylor „Cub“ lėktuvas su 37 AG varikliu. Dar 285 dolerius kainavo lėktuvo atplukdymas į Kaipėdą. Norėta lėktuvą įteikti 1938 liepos 30 dieną Tautinės Olimpiados aviacijos dienos metu, bet nespėta. Šaltenis atvyko į Lietuvą rugpjūčio ketvirtą, o lėktuvas buvo atplukdytas rugpjūčio dešimtą dieną. Rugpjūčio dvyliktą Paulius Šaltenis ir šaulių aviacijos būrio vadas Krasnickas lėktuvą parskraidino į Kauną, kur įvyko lėktuvo įteikimo iškilmės. Šaltenis buvo labai iškilmingai sutiktas, vėliau apdovanotas Šaulių Žvaigždės ordinu. Lėktuvas pavadintas „Sakalu“. Tai buvo pirmas Šaulių sąjungos lėktuvas. Viešėdamas Lietuvoje P. Šaltenis su „Sakalu“ priskraidė 22 valandas, su „Tiger Moth“ – 8valandas, su ANBO – 8valandas. Dalyvavo savo tėviškėje Anykščiuose rugsėjo 21 dieną šaulių surengtoje aviacijos dienoje, į kurią „Sakalu“ atskrido kartu su šauliu lakūnu Kumpikevičium. Lapkričio pradžioje Paulius Šaltenis išvyko į JAV.

Šaulių sąjungos aviacinė veikla prasidėjo 1936 metų rugpjūčio mėnesį prie šeštosios priešlėktuvinės apsaugos šaulių kuopos įsteigus sklandymo sekciją, kuriai vadovavo jaunesnysis leitenantas Z. Stanaitis. 1937 metais sekcijos nariai pasigamino Broniaus Oškinio sukonstruotą sklandytuvą T-1, Petrašiūnuose pasistatė angarą, ir prižiūrimi instruktoriaus G. Miliūno pradėjo skraidymus. Vėliau pasigamino ir antrą sklandytuvą. Gabesni sklandytojai skraidė Nidos sklandymo mokykloje. Plečiant aviacijos būrio veiklą, reikėjo lėktuvų. 1937 metų pabaigoje lėktuvo pirkimo fonde sukaupus 37000 litų, pirmąjį lėktuvą planuota gaminti Karo aviacijos dirbtuvėse, bet atsitiko kitaip. Gavus dovanų „Sakalą“, aviacijos būrio nariams atsivėrė naujos galimybės. Būdamas tvirtos konstrukcijos, gerų eksploatacinių savybių, pastovus ir lengvai valdomas, „Sakalas“ puikiai tiko jaunų lakūnų mokymui. Nidos sklandymo mokykloje įgiję „C“ piloto kvalifikaciją, sklandytojai labai greit jį įvaldydavo.



Sakalo ir Anbo III avarija


1938 metų rugsėjo 30 dieną Aleksoto aerodrome „Sakalas“ patyrė avariją. Į riedantį žeme „Sakalą“ atsitrenkė Antano Mikučio valdomas Karo aviacijos lėktuvas ANBO III. Mikutis buvo dar visai „žalias“ lakūnas. Buvo priskraidęs su ANBO-51 - 50 valandų, atlikęs 293 skridimus, iš jų 31 valandą (182 skridimus) savarankiškai, su ANBO III atliko devynis skridimus su instruktoriumi. Skrisdamas trečią kartą savarankiškai, ir atidžiai stebėdamas priekyje skrendantį ANBO-51, kuris ruošėsi leistis pirma Mikučio ANBO-III, ant gelsvos aerodromo žolės nepastebėjo geltono „Sakalo“, kiudė jį ir apsivertė. Pilotas nesitikėjo, kad ant juostos gali būti lėktuvas. Tačiau Mikutis pats pripažino, kad lakūnas turi matyti viską. A. Mikutis buvo pripažintas kaltu dėl avarijos, ir nušalintas nuo skraidymų. Jam buvo pasiūlyta pereiti į mechanikų skyrių, arba važiuoti namo, nes nustatytą laiką kariuomenėje buvo atitarnavęs. Mikutis pasirinko mechanikų skyrių, o nuo 1939 metų dar skraidė kaip oro šaulys. Po karo skraidė sklandytuvais. Tai vienintelis po karo skraidęs karo lakūnas.

„Sakalas“ po du mėnesius trukusio remonto vėl pakilo į orą. Kartu su kitais trimis Šaulių sąjungos lėktuvais buvo laikomas LAK angare. 1939 metais Lietuvai atgavus Vilnių, Šaulių sąjungai buvo perduotas Aukštagirio aerodromas. Sovietams okupavus Lietuvą šaulių sąjunga buvo panaikinta, o aviaciją norėta „nacionalizuoti“. Karo aviacijos viršininkas A. Gustaitis siekė, kad lėktuvai ir sklandytuvai būtų perduoti LAK. „Šaulių aviacijos lėktuvai yra kaipo turtas visos mūsų visuomenės, dovanoti ar pirkti iš surinktų iš visuomenės aukų; lėktuvai, kaipo skirtingo tipo, karo aviacijai didelės naudos neduotų. Todėl skaitau kad Šaulių sąjungos lėktuvai ir toliau būtų naudojami plačiajai visuomenei skraidyti, kurios lėšomis jie yra įsigyti. Prašau atitinkamų nurodymų, kad Šaulių sąjungos lėktuvai drauge su sklandytuvais ir sklandymo mokykla būtų perduoti Lietuvos aeroklubui“,- rašė „Liaudies kariuomenės“ vadui Antanas Gustaitis. Tačiau LAK buvo perduoti tik sklandytuvai, kurie okupantų tikriausiai nedomino, ir Aukštagirio aerodromas. Lėktuvai atiteko „Liaudies kariuomenei“. Vienas jų – „Klemas“ buvo paskirtas B. Oškiniui treniruotis Pivonijojje.
1941 metais Lietuvą okupavę vokiečiai, naudojo išlikusius lietuviškus lėktuvus, tarp jų ir „Sakalą“.



Sakalas vokiečių okupacijos metais


Lėktuvas Taylor „Cub“ E2 su 37 AJ Continental A40 2, pirmą kartą pakilo 1930 metų rugsėjį. Modelis J-3 turėjo 40 AJ galingumo Continental A40-4 variklį. J-3C-50 turėjo 50 AJ galingumo Continental A50-4, arba to paties galingumo A50-5 variklį su dviguba uždegimo sistema. Lėktuvas tapo labai paklausus.

Per 1938 metus buvo parduota 737 lėktuvai. 1940 metais pasirodė J-3C-65 su 50 AJ Continental A65, arba 65 AJ Franklin 4AC-150 varikliais. Modelis J-3F- 50 turėjo 50 AJ Lycoming 0-145-A1, o modelis J3-F-65 – 65 AJ Lycoming 0-145-B variklius. Buvo išleista nedidelė J-3P-50 serija su žvaigždiniu trijų cilindrų 50 AJ Lenape Papoose varikliu.

1941 metais JAV armija užsakė 40 lėktuvų su 65 AJ Continental varikliais, artilerijos ugniai koreguoti. Paaiškėjo, kad lėktuvo panaudojimo galimybės kur kas didesnės. Armija užsakė 948 lėktuvus 0-59 A, su 65 AJ 0-170-3 Continental varikliais. Armijai skirti lėktuvai buvo su įstiklintu kabinos viršumi ir liemens dalimi už kabinos, kas pagerino matomumą. Vėliau buvo užsakyta 980 lėktuvų L-4b, 1801 lėktuvas L-4H, 1680 lėktuvų L-4J su keičiamo žingsnio propeleriais. L-4 pagrindu buvo pagaminta JAV armijai 250 triviečių (du mokiniai ir instruktorius) sklandytuvų TG-8. Iš viso buvo pagaminta14125 civiliniai ir 5703 kariniai lėktuvai. Nemaža dalis jų skraido ir dabar. Be to gaminamos tiek natūralaus dydžio, tiek sumažintos replikos.

Lėktuvo konstrukcija


Taylor „Cub“ – dvivietis mišrios konstrukcijos aukštasparnis monoplanas.
Sparnas – stačiakampis plane suapvalintais galais, dviejų lonžeronų, medinis paremtas dviem „V“ formos spyriais su nedideliu susukimu. Sparno karkasas sustandintas tarp lonžeronų sumontuotomis penkiomis sąramos ir keturiomis poromis atotampų. Kiekvienoje konsolėje po dvylika medinių nerviūrų (vėlesniuose modeliuose nerviūros iš aliuminio profilių). Profilis - Clark-Y. Sparnas dengtas drobe.

Liemuo suvirintas iš plonasienių plieno vamzdelių, dengtas drobe. Liemens formai išlaikyti ant karkaso sumontuoti lengvi stringeriai. Kabina uždara. Pilotų vietos viena už kitos. Skrendant vienam sėdima ant galinės sėdynės. Į kabiną patenkama per dešinėje pusėje esančias plačias duris, kurių apatinė pusė atsidaro į apačią, o viršutinė - į viršų. Prietaisų lenta tik priekinėje kabinoje. Prietaisai tik patys būtiniausi: greičio rodyklė, aukštimatis, kompasas, tachometras, cilindrų galvučių, ir tepalo termometrai.

Uodegos plokštumos – metalinės, suvirintos iš plieno vamzdelių, tarpusavyje sustandintos atotampomis, dengtos drobe. Aukščio vairas nekompensuotas, posūkio – su ragine kompensacija.
Valdymas dvigubas, plieniniais lynais.

Važiuoklė su galiniu ratuku. Pagrindinė važiuoklė suvirinta iš plieno vamzdelių, su guminių lynų amortizacija.

Variklis – keturių cilindrų, oru aušinamas 40 AJ galingumo Continental A40-4 be reduktoriaus suko dviejų menčių medinį pastovaus žingsnio propelerį. Variklis atskirtas priešgaisrine pertvara. Tarp priešgaisrinės pertvaros ir prietaisų lentos – benzino bakas su mechanine kuro lygio matuokle.

Techniniai lėktuvo duomenys:


Sparnų ilgis 10,74 m
Lėktuvo ilgis 6,71 m
Lėktuvo aukštis 2,03 m
Sparnų plotas 16,58 kv. m
Tuščio lėktuvo svoris 345 kg
Skridimo svoris 550 kg
Maksimalus greitis 140 km/h
Kelionės greitis 121 km/h
Vertikalus kilimo greitis 2,3 m/s
Aukščio lubos 3500 m
Skrydžio nuotolis 354 km


GRĮŽTI Į PAGRINDINĮ LŠS AVIACIJA PUSLAPĮ

Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
P.Hiksa
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis
V.Rauba
J.Kumpis