1918 m.vasario 16 d. Paskelbus Lietuvos Nepriklausomybės aktą atsirado prielaidos ir tautinės aviacijos sukūrimui.Norint apginti Lietuvos laisvę,teko skubiai organizuoti ginkuotąsias pajėgas,tarp jų ir karo aviaciją.Pirmojo pasaulinio karo frontuose užgrūdinti Lietuvos kariuomenės kūrėjai teisingai įvertino technikos vaidmenį šiuolaikiniame kare.Todėl greta organizuojamų pėstininkų ir kavalerijos dalinių,1919 m. Sausio 30 d. Pradėta formuoti inžinerijos kuopa,kurią sudarė elektrotechnikos, minuotojų, automobilių, aviacijos būriai.Aviacijos būriui vadovauti skirtas Konstantinas Fugalevičius.Tų pačių metų kovo 1 d. Inžinerijos kuopa stambinama iki bataliono,o kovo 12-ąją aviacijos kuopa tampa savarankiška dalimi,kuriai vadovauti skiriamas Petras Petronis. Ši diena yra laikoma Lietuvos aviacijos gimtadieniu.

Karo aviacijos mokyklai K.Fugalevičius vadovavo iki sužeidimo fronte.Balandį Lietuvos kariuomenė ėmė telktis puolimui.Balandžio 4-ą dieną F. Šulcas ir K.Fugalevičius žvalgė raudonarmiečių pozicijas Jonavos-Panevėžio ir Ukmergės-Panevėžio kryptimis.Šiose teritorijose mėtė bombas.Prie Panevėžio lėktuvas buvo apšaudytas,benzino bakas pramuštas, K.Fugalevičiui sužeista ranka. Jis kurį laiką gydėsi Kauno ir Berlyno ligoninėse.Susirgęs nepagydoma liga ,grįžo į Kauną ir 1919 m. Rugsėjo 3 dieną nusišovė....

Gegužės 2 d. mūsų aviacija gana aktyviai dalyvavo paimant Ukmergę. Čia lakūnai nuolat pranešinėjo, kur ir ką priešas veikia ir, be to, patys puolė bombomis ir kolkosvaidžių ugnimi. Tą pačią dieną 13 val. 45 min. Penki lėktuvai persekiojo ir bombordavo besitraukiantį iš Ukmergės priešą.Kautynės ties Panevėžiu aviacija pasiruošė iš anksto ir veikė pagal tam tikrą planą.Kad lengviau būtų Panevėžį pasiekti, gegužės 17 d. keturi lėktuvai persikėlė į Kėdainius, kur buvo pristatyta degamos- tepamos medžiagos ir bombų.Panevėžys pultas bombomis ir kuklosvaidžiais 7 kartus, Panevėžys ir geležinkelis iki Kupiškio 5 kartus.Sumušus ir nustūmus bolševikus iki Zarasų,lėktuvams buvo per toli skraidyti,todėl buvo suformuotas aviacijos Kovos Būrys ir perkeltas į Uteną.Būrio vadu buvo karininkas Šalkauskas, o būrio veikimui daugiausia vadovavo mjr. Dahlbekas. Būryje buvo 3-4 lėktuvai L.V.G. 5 pilotai ir 6 žvalgai (žmonių sudėtis dažnai keitėsi) Būrys didelio aktyvumo neparodė dėl tepamos- degamos medžiagos ir šaudmenų trūkumo.Taip pat dėl vadovybės neįgudimo tinkamai aviaciją panaudoti.

Sustojus frontui Padauguvyje, dažnai žvalgydavo ir bomborduodavo Daugpilio miestą ir stotį,Gryvos fortą ir bolševikų pozicijas. Lakūnai gryždavo namo su keliolika skylių lėktuve, tačiau patys nekliudyti.
Aptilus karo veiksmams su bolševikais,aviacijos kovos būrys spalio mėnesio pabaigoje iš Utenos grįžo į Kauną.

Kare su lenkais aviacijos nuotaika buvo jau visai kita. Pilotai buvo jau savi,tik išleisti,baigę aviacijos karo mokyklą, mūsų jauni leitenantai, vienas po kito veržėsi į frontą skridimams. Aviacijos vadovavimas irgi buvo jau visai kitokiose rankose.1920 m. Kai Lenkai traukėsi bolševikų spaudžiami iš Vilniaus krašto į pietus, mūsų lėktuvai buvo nuolatos siunčiami žvalgyti ir sekti lenkų kariuomenės persigrupavimų pagal demarkacijos liniją.

Iš pat pradžių skridimų tikslas buvo žvalgymas,o pradėjus lenkams aktyviai veikti prieš mus, buvo pradėta pulti bombomis ir kulkosvaidžių ugnimi.Buvo skrendama gana toli: į Augustavą, Gardiną, Lydą, Ašmeną, N.Švenčionis ir kit. Aviacija, lyg nujausdama visą laiką sekė lenkus ir štai,kai Augustave vyko posėdžiai,aviacija pastebėjo lenkų grupavimąsi ir slinkimą Lietuvos teritorijos link.

1920 m. spalio mėnesį veržiantis lenkams į mūsų kraštą,ties Varėna civilių geležinkeliečių klasta buvo sunaikintas geležinkelis ir lenkams pateko vienas iš mūsų šarvuočių „Gediminas‘‘. Kadangi lenkai bandė jį naudoti prieš mus, aviacija ieškojo progų jį sunaikinti. Tam tikslui spalio 4 d. buvo pasiųsti penki lėktuvai į Varėnos stotį. Kadangi jo tuo metu stotyje nebuvo,lakūnai bombordavo pačią stotį. Per šį bombordavimą buvo pašautas Ltn. Kumpis. Jo lėktuvas nukrito ir lakūnas su žvalgu Ltn. Pranckevičium pateko į nelaisvę.Ltn. Kumpis mirė nuo žaizdų spalio 10 d., o Ltn. Pranckevičius nuo džiovos 1926 m. kovo 25 d., kuria susirgo būdamas nelaisvėje.

Spalio 20 d. mūsų eskadrilė bombordavo Parubanko stotį ir aerodromą.Buvo susprogdinta stotyje buvę transporto vagonai,bomborduoti aerodromo angarai, kulkosvaidžiais apšaudyti važiavę plentu apie 20-ties gurguolių vora.

Spalio 23 d. buvo gautas įsakymas sunaikinti šarvuotą traukinį,veikiantį Landvarovo-Pabradės ruože. Tai buvo neįvykdyta,nes traukinys slėpėsi tunelyje. Šio traukinio beieškant Ltn. Jablonskis su žvalgu Ltn. Šabanavičium, sugedus motorui,buvo priversti nusileisti,jie skubiai padegė lėktuvą,o patys sveiki sugrįžo.

1920 m. mūsų aviacija atliko 93 skridimus į lenkų frontą.Mūsų aviacijos aktyvumą įvertino netgi lenkai.Iš patekusių į nelaisvę buvo sužinota, kad lenkai norėdami nuslėpti nuo lakūnų visus didelius žygius, buvo priversti atlikti juos naktimis.Lenkų aviacija pasirodė vos kelis sykius.