Zigmas Drunga gimė 1904 m. sausio 2 d. Užpalių miestelyje, Utenos aps. Baigęs Zarasų progimnaziją, brandos atestatą įgijo 1926 m. Rokiškio gimnazijoje.

Tais pačiais metais įstojo į Karo mokyklą, kurią baigęs 1929 m. rugsėjo 8 d. (X laidą) buvo paskirtas į Panevėžio DLK Mindaugo 4-ąjį pėstininkų pulką.

1932 m. gegužės 14 d sėkmingai baigė Aukštųjų Vytauto Didžiojo Karininkų kursų Aviacijos skyrių (X laidą). Suteiktas karo lakūno vardas, perkeltas į Karo aviaciją ir paskirtas lakūnu žvalgu.

1935 m. lapkričio 23 d. pakeltas į kapitonus.

1939 m. lapkričio 18 d. paskirtas Karo aviacijos štabo III skyriaus viršininku.

1940 m. suteiktas majoro laipsnis. Paskutiniais Lietuvos nepriklausomybės metais tapo aviacijos majoru, Karo aviacijos štabo II skyriaus viršininku. Tarnaudamas karo aviacijoje iki 1940 m. birželio 1 d. skraidė 302 val.

Po sovietų invazijos 1940 m. liepos 6 d. išleistas į atsargą. Vengdamas represijų išvyko į Ramygalą, kur žmona dirbo pradžios mokyklos mokytoja. Vokiečių okupacijos metu, susikūrus kovos prieš vokiečių okupantus Lietuvių fronto organizacijai, dirbo Kauno apygardos štabe. Išvengęs gestapo ir Štuthofo stovyklos, 1944 m. vasarą traukiantis vokiečiams, su šeima pasitraukė į Zapyškį. Frontui praėjus, grįžo į Kauną.

Dirbo Kauno gaisrinėje, bet 1945 m. vasarą juo, kaip buvusiu Lietuvių fronto nariu, pradėjo domėtis Kauno NKVD, todėl traukėsi į Suvalkiją. Pakeliui enkavedistai sulaikė, uždarė į Šilavoto areštinę, bet Z. Drunga po kelių dienų pabėgo ir įsijungė į „Geležinio Vilko" partizanų grupę.

1945 m. rugpjūčio 15 d. įkūrus „Tauro" partizanų apygardą, jos vado aviacijos kapitono Leono Taunio (Kovo) įsakymu mjr. Z. Drunga (Šernas) paskiriamas „Geležinio Vilko" rinktinės vadu. Nuo 1945 m. spalio 22 d. „Tauro" apygardos vadas.

1946 m. birželio 12 d. rytą žuvo kautynėse su NKVD kariuomene Agurkiškės miške, Lukšių vlsč., Šakių aps. kartu su 4 partizanais. Paskutinėse savo kautynėse nukovė 13 enkavedistų.

1998 m. gegužės 19 d. suteiktas pulkininko laipsnis (po mirties).

Apdovanojimai:
Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas (1998 m., po mirties),
1-ojo laipsnio Laisvės kovų kryžius su kardais (1950 m., po mirties),
DLK Gedimino 4-ojo laipsnio ordinas (1938 m.),
Lietuvos nepriklausomybės medalis (1928 m.).