Plk. Stasys Murza gimė 1946 m. gruodžio 25 d. Žuvininkų k., Šiaulių r.

1961-1964 m. - Šiaulių sklandymo klubo narys.

1964 m. baigė Šiaulių 8-ąją vidurinę mokyklą.

1964-1968 m. mokėsi sovietinės armijos Černigovo (Ukraina) aukštojoje karo lakūnų mokykloje.

1968-1971 m. - karo lakūnas instruktorius, vyresnysis lakūnas instruktorius.

1971-1972 m. - aviacinės grandies vadas.

1972-1974 m. aviacinės eskadrilės vado pavaduotojas.

1974 m. balandžio 10 d. suteikta pirmos klasės karo lakūno instruktoriaus kvalifikacija.

1974-1977 m. studijavo Karo aviacijos J. Gagarino akademijoje.

1977-1979 m. - aviacinės eskadrilės vadas.

1979-1983 m. - aviacinio pulko vado pavaduotojas.

1983-1986 m. - Mokomojo aviacinio pulko vadas.

1986-1992 m. - Černigovo (Ukraina) aukštosios karo lakūnų mokyklos viršininko pavaduotojas, Skrydžių metodikos skyriaus viršininkas.

Nuo 1992 m. birželio 15 d. - KAM Aviacijos tarnybos Kovinės parengties skyriaus viršininkas.

1993-2000 m. - LR karinių oro pajėgų vado pirmasis pavaduotojas.

1993 m. kovo 9 d. suteiktas pulkininko laipsnis.

1994 m. sausio 6 d. suteikta pirmo rango karo lakūno kvalifikacija.

1995 m. taktinių aviacijos grupių vadų kursų Belgijoje klausytojas.

1996 m. mokėsi Kanados karinės bazės kalbų mokykloje.

2000 m. - Lietuvos aviacijos muziejaus direktoriaus pavaduotojas.

Nuo 2001 m. Lietuvos aeroklubo prezidentas. Pilotavo lėktuvus L-29, L-39, L-59, L-410, MiG-15, MiG-17, MiG-21, MiG-29, An-2, An-14, MB-339, CL-41, F-18, daugelio tipų sklandytuvus. Skraidymų patirtis - per 3500 valandų.
Lakūnų paruošimo programos, aerodinamikos ir aviacinės technikos vadovėlių, lakūnų mokymo priemonių ir psichofiziologinio lakūnų ruošimo vadovėlių bei kitų leidinių autorius. 1979-1992 metais paruošė per dešimt akrobatinio skraidymo reaktyviniais lėktuvais sporto meistrų, iš jų keturis TSRS čempionus. Asmeniškai paruošė apie 30 naikintuvų pilotų.

APDOVANOTAS:
Vyčio kryžiaus 4-ojo laipsnio ordinu (1997 11 21),
Garbės ženklu „Plieno Sparnai" (1995 03 07),
Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos atminimo ženklu (1993 08 31),
1941 m. birželio sukilimo atminimo ženklu (1996 06 22),
S. Dariaus ir S. Girėno medaliu (1996 07 09),
Šaulių žvaigždės medaliu (1997 03 05),
Krašto apsaugos sistemos proginiu stojimo į NATO medaliu (2004 04 23).