1939 m. rugsėjo 1 d. hitlerinei Vokietijai užpuolus Lenkiją Lietuvoje buvo įvestas karo stovis. Sudarytos nepaprastos valdymo sistemos, sukauptos maisto produktų atsargos, mobilizuotas autotransportas. Iš atsargos į karinę tarnybą pašaukti rezervistai.
Kovojančių šalių pasienyje buvo išdėstyti Lietuvos priešlėktuvinės apsaugos stebėtojai, kurie turėjo skubiai informuoti karinę vadovybę apie kiekvieną oro erdvės pažeidėją. O tokių, beje, pasitaikydavo. Tačiau dažniausiai kovojančių šalių lakūnai žemiau nusileidę perskaitydavo geležinkelio stočių pavadinimus ir susiorientavę grįždavo į savo aerodromus. Vienas vokiečių naikintuvas Messerschmitt Bf-109, pritrūkęs kuro, priverstinai nusileido laukuose. Lėktuvas buvo atvežtas į Kauną, o apklaustas lakūnas paleistas į Rytprūsius.
Mūsų aerodromuose nuolat budėjo koviniams skridimams pasiruošusios budinčių lėktuvų grandys.
1939 m. rugsėjo 27 d. Kaune, Aleksoto aerodrome, budėjo trys 1-os oro eskadrilės naikintuvai Dewoitine D.501L
Ankstų rytą, vos prašvitus, karo aviacijos vadovybė iš pasienio stebėtojų gavo pranešimą, kad Kalvarijos rajone nepažįstamas lėktuvas pažeidė Lietuvos oro erdvę ir skrenda į mūsų šalies gilumą. Budinčioji grandis - leitenantas Bronius Kuzma, vyresnysis puskarininkis Juozas Dambrava ir iš atsargos pašauktas jaunesnysis leitenantas rašytojas Jonas Dovydaitis - gavo nurodymą surasti oro erdvės pažeidėją ir jį nutupdyti Kauno aerodrome, o jei nevykdys nurodymų - numušti. Paleidžiant variklius Itn. B. Kuzma sunaudojo lėktuvo suspausto oro atsargas ir variklio neužvedė. Taigi į orą pakilo tik du mūsų naikintuvai.
Netoli Marijampolės maždaug 1200 metrų aukštyje lakūnai pastebėjo nepažįstamo lėktuvo siluetą. Priskridę arčiau jie pastebėjo, kad tai raudonai-baltais šachmatų rombais pažymėtas lenkų vienmotoris žemasparnis lėktuvas. Pagal tarptautines taisykles mojuodami sparnais mūsų lakūnai įspėjo lenkų lėktuvą, kad šis yra pažeidėjas ir privalo skristi kartu su mūsų naikintuvais. Lenkų lakūnas, taip pat mojuodamas sparnais, atsakė suprantąs komandą ir, lydimas Dewoitin'ų, nutūpė Kauno aerodrome.
Kaip paaiškėjo, tai vienas naujausių lengvųjų bombonešių prototipas PLZ-46 Sum, kurių buvo pagaminti tik du vienetai. Tai ištisai metalinės konstrukcijos žemasparnis lengvasis bombonešis. Įgulą sudaro trys nariai - pilotas, oro žvalgas ir šaulys. Žvalgo kabinoje taip pat buvo įmontuota vairolazdė. Lėktuvas buvo ginkluotas šešiais kulkosvaidžiais ir galėjo nešti 600 kg bombų. Pirmasis prototipas išbandytas 1938 m. rugpjūčio mėnesį ir demonstruotas tarptautinėje aviacijos parodoje Paryžiuje. Kaune nusileidęs antrasis prototipas, išbandytas 1939 m. kovo mėn., turėjo oru aušinamą 918 AJ galingumo variklį Bristol Pegasus XX. Lėktuvas PZL-46 Sum sukurtas pakeisti populiarų lenkų aviacijos PZL-23 Karas.
Iš lėktuvo išlipo keturi kariškiai. Trys buvo įgulos nariai, o ketvirtas iš Varšuvos atskraidintas kapralas Radziminski. Lėktuvas buvo pastatytas į angarą, o kariškiai internuoti.
Apie iki tol vykusią šio skridimo epopėją papasakojo lėktuvo vadas leitenantas inžinierius W. Riessa:
„Po dviejų karo savaičių Lenkijos padangėje jau šeimininkavo tik hitlerinės Luftwaffės lėktuvai. Ir kai rugsėjo 17 dieną paskelbusi karą prie Lenkijos žlugimo prisidėjo Tarybų Sąjunga, lenkų karinė vadovybė nusprendė dar likusią aviaciją evakuoti į Rumuniją. Rugpjūčio 17-18 dienomis į Bukareštą atskrido apie 50 naikintuvų, 18 žvalgybos lėktuvų, 30 bombonešių, tarp kurių buvo ir PZL -46 Sum. Be to, čia atskrido ir daug Lenkijos mokomųjų, sportinių ir susisiekimo lėktuvų. Nuo pat pirmųjų dienų pastebėjome, kad mūsų lėktuvu Sum labai domisi kariškiai. Vėliau pradėjo lankytis ir jų gamyklos konstruktoriai. Pagaliau jų vadovybė davė nurodymą lėktuvą PZL-46 Sum iš Bukarešto nuskraidinti į kitą, Brašovo aerodromą, kuriame, kaip žinojome, buvo rumunų aviacijos gamykla Industria Romana. Lenkų įgulą turėjo lydėti du rumunų naikintuvai. Įgula, susėdusi į lėktuvą ir net reikiamai neįšildžiusi variklio, jam „čiaudint“ mėlynais dūmais pakilo iš Bukarešto aerodromo ir skrisdama pažeme patraukė Varšuvos link. Vėliau pakilę rumunų naikintuvai jo jau nematė. Didesnė Varšuvos dalis ir jos pagrindinis aerodromas Okęcie jau buvo okupuota vokiečių. Lėktuvas, vokiečių kareivių apšaudytas iš šautuvų, nusileido sename, jau baigiančiame savo gyvenimą Mokotovo aerodrome. Visą naktį mechanikai tvarkė sparnuose kulkų išvarpytas skyles ir 1939 m. rugsėjo 27 dieną 5 valandą ryto lėktuvas pakilo iš baigiamos supti Varšuvos. Pakeliui dar buvome kelis kartus apšaudomi, tačiau laimingai pasiekėme Lietuvos sieną."
Kiek pabuvę Lietuvoje PZL-46 Sum lėktuvu atskridę lenkų kariškiai susitvarkė dokumentus ir per Švediją išvyko į Angliją. Čia buvo formuojami lenkų kariuomenės daliniai, kurie vėliau įsijungė į kovą prieš hitlerinę Vokietiją. Lėktuvas Kaune sulaukė Raudonosios armijos okupacijos.