Transatlantinis ir karo lakūnas, aviacijos kapitonas
1896-1933

Vaikystė

1896 m. sausio 8 d. Tauragės apskrityje Kvėdarnos valsčiuje Rubiškės kaime, Jono Jucevičiaus ir Augustinos Jucevičenės šeimoje gimė Steponas Jucevičius. Kuris kitą dieną buvo pakrikštytas Judrėnų bažnyčioje.

Kai Stepui sukako aštuoneri 1905 m. mirė jo tėvas, o kitais metais jo motina ištekėjo už naujojo šeimos globėjo Kazio Degučio. Sunkiai gyvenusi šeima sumanė išvykti į „aukso kraštą“. Vyresnysis Stepo brolis Balys jau gyveno Amerikoje. 1907 m. gruodžio 15 d. Steponas, motina, patėvis ir seserys Konstancija bei Aurelija atvyko į JAV. Pirmiausia naujieji emigrantai apsigyveno Niuvarke (Newark, N.J) netoli Niujorko, bet čia Jucevičiai-Degučiai gyveno neilgai – nė metams nepraėjus jie persikėlė į Elizabeto (Elizabeth N.J) miestą. Čia Steponas pradėjo lankyti pradinę mokyklą. Mokslai sekėsi puikiai, tik kartais iš Stepo pasišaipoma dėl jo akcento. Po trijų metų Juciai vėl keičia gyvenamąją vietą. Jie apsigyvena Čikagoje (Chicago, Il). Čikagoje Steponas baigė pradinę mokyklą ir pradėjo lankyti vidurinę mokyklą, čia ir pradeda sportuoti. 1916 m. jis baigia Harisono vidurinę technikos mokyklą. Čia Stepas labai pamėgo sportą ima žaisti beisbolą, krepšinį, europietiškąjį futbolą.

1916 m. Steponas pasirinko studijuoti technikos mokslus (Lane Junior College) koledže. Stepas pamėgo techniką, jis norėjo tapti aviatoriumi. Jau paauglystėje jis matė kaip broliai Raitai bando savo lėktuvą, nuo tos dienos jis susižavėjo aviacija. Jis dirbo pasiuntiniu Brolių Raitų parduotuvėje ir už uždirbtus pinigus pirkdavo lėktuvų modelius. 1917 m. savanoriu į JAV kariuomenė stoja lietuvis Steponas Darius. Steponas Jucius pakeičia savo pavardę į Dariaus.

1917 m. balandžio 6 d. Jungtinės Amerikos Valstijos paskelbė karą Vokietijai. Stoti į kariuomenę pasiryžo ir Stepas Darius. Tai jis ir padaro 1917 m. balandžio 12 d. Kaip rašė pats Darius, jis ruošėsi stoti į karo aviaciją. Nuo balandžio 16 iki rugsėjo 1 d. pulke vyko įvairūs apmokymai ir rugpjūčio mėnesį Darius skiriamas pulko štabo telefonistu. Rugsėjo 1 d. Stepas atsisveikina su šeima ir išvyksta į Niujorką. Niujorke jis vėl dirbo telefonistu, mokėsi braižybos. Kartą pulke net žaidė už čikagiečių beisbolo komandą. Spalio 18 d. Dariaus pulkas laivu „Prezidentas Linkolnas“ („President Lincoln“) išplaukia į Europą. Lapkričio 3 d. „Prezidentas Linkolnas“ atplaukia į Prancūziją, pulkas išžygiuoja į Sen-Nazarą. 1918m. sausio 2 d. Darius rašo savo motinai:

„Praėjusią savaitę mes trise laimėjom pirmenybę telefoninkų varžytinėse: mes visoj brigadoj greičiausiai veikėme. Praneškit, ar visi mano laiškai gaunami. Siunčiu jums kas savaitę 2-3 laiškus.“

Sausio 9 d. telefonistas Darius paskiriamas telefonų centrinės trečiuoju telefoninku. Kiekvieną dieną telefoninkams privalomi jojimo, telefonavimo pratimai, kartais ir šaudymas. Nuo vasario 4 d. iki 16 d. Darius tiesdavo telefono laidus ir šaudė šaudykloje. Vasarį Darius atvyko į prancūzų kareivines. Vasario mėnesio pabaigoje Dariaus kuopa išvyksta į frontą. Kovo mėnesį Steponas Darius daugiausiai laiko praleido telefonų centrinėje. Balandžio 1-10 dienomis Darius tiesė telefono linijas, vėliau vėl dirba centrinėje. Karta jis net dirba „valytoju“ mūšio lauke: kurie surenka ginklus, aprangą ir pnš.

Liepos mėnesį Dariaus pulkas išvyksta iš Šampanės fronto. Pulkas atvyksta į Mo (Maux), Darius vėl taisė telefono linijas. Rugpjūčio 1 d. taisant telefono linijas jis yra sužeidžiamas vokiečių patrankos skeveldrų. Kitą dieną Dariui padaroma operacija ir 16 d. jis išsiunčiamas į Nanto ligoninę. Lygiai po mėnesio Darius vėl grįžta į frontą. Spalio mėnesio 18 d. Darius atvyko į priešakines pozicijas ir pranešė vadovybei apie sugrįžimą. 31 d. S.Darius vėl taisė telefono linijas ir dirbo telefono centrinėje. Lapkričio 2-9 dienomis Darius su visa 42-ają divizija keliauja ir užima Sedano miestą. Lapkričio 11 d. paskelbiamos paliaubos. Divizija žygiavo į Belgiją, Liuksemburgą ir gruodžio 3 d. įžengė į Vokietiją. Gruodžio – kovo mėnesiais Darius taisė telefono linijas, užsiminėjo sportu. Balandžio 6 d. traukiniu išvyksta į Remageną, o jau 18 d. išplaukia į Ameriką. Gegužės 10 d. Darius paleidžiamas į atsarga ir gegužės 19 d. jam suteikiamas grandinio laipsnis.

1920 m. S.Darius pradeda lankyti Čikagos universitetą ir tuo pačiu metu artilerijos karininkų kursus. Po karo jis aktyviai dalyvavo Amerikos lietuvių karių organizacijoje SALK (Susivienijimas Amerikos Lietuvių Kareivių). Dariui dažnai tekdavo vykdyti atsakingas pareigas: SALK 3-ios kuopos valdybos sekretoriaus, sekretoriaus padėjėjo, o 1920 m. gegužės 5 d. jį paskyrė SALK centro valdybos sekretoriumi.

Jau 1919 m. SALK‘o buvo numatęs padėti Lietuvai sunkioje kovoje ir išsiųsti brigadą Amerikos lietuvių. Tačiau trūko pinigų, o Amerikos vyriausybė nesutiko paremti atvykėliu tikslo. Darius tapo vienu svarbiausiu SALK‘o vadovų. Jis rūpinasi kelionpinigių skirstymu ir kitais organizaciniais reikalais. S.Darius vienas pats per keletą savaičių surinko apie 60 savanorių.

Galiausiai Stepo troškimas išsipildo liepos 3 d. jis išplaukia į Lietuvą.

Liep. 13, Atvikau Parizium
Liep. 18-19- 1920 Apziurejau mušiu laukus kuriosi aš buvau suzeistas (Feren Tardenios)
Liep. 21, 1920 Apleidu Pariziu 10 v.v.
Liepos 22 Pervažiuojiu Belgia ir pasiekiu Koln Vokietija
Apleidžiu Koln 8 ; 30vv.
Liepos 27 Apleidau Eydkuhnus. Kaip 2 v.v. pamačiau Lietuva. Puiki laukai ir tyras oras. Paemu Metropolius Viešbuti. Vakare susidraugauju su Lietuvos apginėju kareiviu Antanas Vainauskas iš pirmo parubežio pulko.

Tik atvykus į Lietuvą Darius ir J. Milius skiriami į Generalinio štabo Žvalgybos skyrių. Tarnybos reikalais lankydamas Lietuvos miestelius aplanko ir savo tėviškę. 1920 spalio 15 d. jis įstojo į Karo mokyklą. Darius rašinėjosi su SALK vadais JAV ir siūlė pirkti Lietuvai šarvuotą automobilį.

Darius - Lietuvos karo aviacijoje

1921 m. gegužės 8 d. Baigęs karo mokyklą Darius paskiriamas į artileriją, bet jau birželio 19 d. jis įrašomas į karo aviacijos mokinių sąrašus. 1922 m. baigęs teorinius kursus, birželio mėnesį leitenantas Darius vykdė žvalgo pareigas. Liepos 25 d. jis paskiriamas į mokinių lakūnų grupę.

1922 m. spalio 12 d. lėktuvu Albatros B. II leit. S.Darius išskrido savarankiškai. Iki 1923 m. birželio 13 d. Darius įvaldė Albatros B.II , C.I , C.III. Birželio 13 d. S.Darius įvaldo ir dvivietį žvalgybinį lėktuvą LVG. C.V. Už dešimties dienų jis skiriamas į vyr.leit A. Štašaičio vadovaujama 3-čiają žvalgybinę eskadrilę.

1923 m. liepos 14-21 d. leit. Darius buvo kariuomenės vadovybės pasiųstas į Klaipėdą sutikti JAV karo lakūną. Siekdamas karo lakūno vardo Darius atliko 65 skraidymo uždavinius ir kartu su J.Garoliu, A.Gaveliu ir V.Čemarka įvaldė aukštąjį pilotažą. 1924 m. gruodžio 1 d. Dariui suteikiamas karo lakūno vardas, o gruodžio 18 d. suteikiamas vyresniojo leitenanto laipsnis.

1919 m. Versalio sutartimi Klaipėdos kraštas nebuvo prijungtas prie Lietuvos. Klaipėdos krašte buvo įsteikta laisva valstybė, kurią valdė prancūzų gubernatorius. Prancūzai norėjo, kad kraštas atitektų Lenkijai nors vietiniai gyventojai tam nepritarė.

1922 m. gruodžio 18 d. sudarytas Vyriausias Mažosios Lietuvos Gelbėjimo Komitetas. Komitetą sudarė: Šaulinskas, Lėbartas, komiteto pirmininkas M.Jankus, J.Vanagaitis, S.Darius, Ivas-Ivaškevičius, Marcinkevičius, Pronskus. 1923 m. sausio 9 d. prasideda sukilimas. Daugelis lietuvių jaunuolių žvalgė prancūzų veiksmus ir juos pranešinėdavo sukilėliams. S.Darius ėjo 3-čios sukilėlių grupės vado padejėjo pareigas. Sausio 15 d. sukilėliai, vadovaujami Bajoro-Kalmanto įsiveržė į Klaipėdą ir po kautynių užėmė gubernatatūrą. Sudaryta krašto valdžia vadovaujama E.Simonaičio.

Sausio 19 d. Darius skiriamas į mažosios Lietuvos savanorių armijos sukilėlių štabą. Sausio 21 d. į uostą atplaukė prancūzų, anglų, italų karo laivai. Darius siunčiamas pasitikti Santarvės atstovų. Jie pagrasino, kad sukilėliai per tris valandas išeitų iš miesto, tačiau sukilėliai apsupo kareivines ir pasiruošė kautynėms. Sausio 24 d. Darius skiriamas 1-ojo Klaipėdos savanorių pulko 8-osios kuopos vadu. Santarvės atstovai išsiuntė sukilėlių nusistatymą nepalikti Klaipėdos savo vyriausybėms. Į Klaipėdą Lietuvos vyriausybė tučtuojau išsiuntė nepaprastajį įgaliotinį A. Smetoną. 1923 m. vasario 19 d. Klaipėdos kraštas oficialiai pripažintas Lietuvai.

Steponas Darius-sportininkas

Jau Amerikoje Darius buvo didelis sporto mėgėjas. Mėgdavo žaisti futbolą, beisbolą, krepšinį. Užsiiminėdavo boksu, bėgimu. Todėl neveltui S. Darius yra vienas svarbiausių tarpukario Lietuvos sporto pradininkų.

1919 m. Lietuvoje įsteigta pirmoji sportininku draugija – LFLS (Lietuvos fizinio lavinimosi Sąjunga). Tuo metu Lietuvis sportininkas buvo retas dalykas. S. Darius buvo vienas geriausių karo mokyklos futbolininkų ,o 1921 m. rudenį surengtose Lietuvos lengvosios atletikos varžybose S. Darius atstovaudamas karo mokyklą ietį numetė 34,40 metro ir užėmė 2-ąją vietą. Leitenantas Darius buvo pagrindinis Lietuvos futbolo rinktinės vartininkas ir dalyvavo daugelyje tarptautinių mačų. Verta paminėti, kad Stepas Darius buvo rezultatyviausias pirmųjų Lietuvos krepšinio rungtynių rezultatyviausias žaidėjas.

1922 m. S.Darius paskiriamas LFLS pirmininku. Darius daug prisidėjo prie sporto populiarinimo Lietuvoje. Mokė LFLS narius bei karo aviacijos karius sportinių žaidimų. Aviatorių tarpe ypač buvo paplitęs beisbolas, ledo ritulys, futbolas. Tuo metu šiuos žaidimus žaidė A.Gustaitis, J.Dobkevičius, L.Peseckas, J.Liutkus, A.Stašaitis. Karo aviacijos beisbolo komanda buvo stipriausia Lietuvoje: nugalėdavo LFLS ir Talino „Kalev“ beisbolininkus. 1922 m. LFLS pirmininkas S.Darius „išsikovojo“ iš Kauno miesto valdybos sklypą stadionui. 1924-25 m. stadionas buvo užbaigtas.

S.Darius taip pat buvo Lietuvos Sporto Lygos, Lietuvos Futbolo lygos, Lietuvos beisbolo lygos pirmininkas. Dariaus iniciatyva Lietuvoje buvo leidžiamas sporto žurnalas „Sportas“, Steponas buvo vienas veikliausių žurnalo bendradarbių. Darius sporto tematika parašė dvi knygas:

1. Ltn. Darius, Beisbolo Žaidimas 1924 m., 64 psl.

2. Vyr. ltn. Darius, Basketbolo žaidimas (Krepšiasvydis) ir Lietuvos sporto lygos Oficialės Basketbolo Taisyklės.

Antrojoje knygelėje vieną skyrių parašė ir Dariaus draugas vyr. Ltn. Jonas Pyragius.

Dariaus nesutarimai su gen. J. Kraucevičiumi

Karo aviacijos viršininkas generolas leitenantas J.Kraucevičius nemėgo Dariaus už jo demokratines pažiūras ir iniciatyvą. Dariaus nuomone jo viršininkas – nelietuvis, dar carinės Rusijos laikų karininkas, tuščiai ambicingas, reikalavęs savo asmeniui besąlygiško paklusnumo, savo pavaldiniams vadovavo buku muštru, neretai ir šeimyniniu principu. Visa tai trukdė J.Kraucevičiaus pavaldžių žmonių veiklai net ne tarnybiniu laiku.

1925 m. rugsėjo 2 d. Darius buvo apkaltintas tuo, kad pasiprašęs dviem dienom atostogų, išvyko į Latviją ir niekieno nekviečiamas apsilankė latvių jūrų aviacijoje.

Darius paaiškina savo apsilankymo tikslus (jis ten lankėsi kaip sportininkas). Generolas Kraucevičius kaltina Darių „parašė formoje netinkamoje raportui, daleisdamas samprotavimus ir dviprasmiškumus“, už šį nusižengimą aviacijos viršininkas skiria Dariui 5 paras daboklės. Darius nesijautė kaltas, 1925 m. spalio 29 d. parašė raportą Nr. 33 vyriausiojo štabo viršininkui. Praslinkus kelioms dienoms po to, kai Darius įteikė raportą Nr. 35 vyriausiojo štabo viršininkui, I-os eskadrilės vadas įsakė Dariui nuvykti pas kariuomenės vadą. Kariuomenės vadas gen. S.Žukauskas, 30 metų tarnavęs carinės Rusijos kariuomenėje, už minėtąjį prasikaltimą Darių smarkiai išbarė ir nubaudė dar 30 parų daboklės arešto.

„Kasdien demonstratyviai motociklais važiuodavome jo (S.Dariaus) lankyti. Tris kartus per dieną: rytą – prieš skraidymus, pietų metu ir vakare – po tarnybos. Berods šeštą dieną aviacijos viršininkas įsakė visiems rinktis aviacijos karininkų ramovėje. Kai atvykom, ten jau sėdėjo S. Darius. Sveikinomės, klausinėjome, kaip jis pabėgo iš daboklės. Jis pasakojo, kaip budintis karininkas jį atgabeno čionai. Staiga išgirdome komadą: „Stok! Ramiai!” Į ramovės patalpas lydimas gen. Kraucevičiaus įėjo kariuomenės vadas, kuris, pasveikinęs mus, ėmė kalbėti apie mūsų nedrausmingumą, viršininkų negerbimą ir panašiai. Po trumpo pamokslo, žiūrėdamas tiesiai į S.Darių, pasakė, kad jį naubaudęs neteisingai, nes gavęs netikslią informaciją. Todėl dabar viešai jo atsiprašo, dovanodamas likusią bausmę. Tai pasakęs, kariuomenės vadas gen. Žukauskas užsidėjo kepurę ir lydimas gen. Kraucevičiaus neatsisveikinęs išėjo.“

„1925 metų rudens atestacijų posėdyje, kur buvo vertinama lakūnų tarnybinė veikla, dalyvavau ir aš. Prie stalo sėdėjo aviacijos viršininkas gen. Kraucevičius ir eskadrilių vadai: Mokomosios – A.Gustaitis, 1-osios E.Kraucevičius, 2-osios – V.Šenbergas, 3-osios A.Štašaitis , 4-osios L.Peseckas. Pirmas įvertino savo lakūnus Gustaitis. Po jo – 1-osios eskadrilės vadas Kraucevičius (generolo brolvaikis). Kai jis išsitraukė iš papkės S.Dariaus tarnybos lapą tyliai pasakė „Turi būti paleistas iš kariuomenės...“

Kambaryje stojo nemaloni tyla. Mums eskadrilių vadams buvo aišku, kad šią žiaurią atestaciją padarė ne eskadrilės vadas vyr. ltn.E.Kraucevičius, bet jo dėdė aviacijos viršininkas.

„Pone generole, – kreipiausi į viršininką, – prašau perkelti vyr. ltn. Steponą Darių mano žinion į 4-ąją eskadrilę. Kaip žinote, 4-ojoje daug lėktuvų, daug žvalgų, o pilotų – tik du!“

„Generolas piktai žiūrėjo į mane ir tylėjo. Tylėjo ir kiti eskadrilių vadai. Tik vienas Gustaitis kreipėsi į viršininką, pritardamas mano prašymui. Bet ir jam generolas nieko nesakė. Posėdis tęsėsi toliau, tačiau mūsų nuotaika iki pat jo pabaigos buvo labai bloga.“

„Po kelių dienų didžiausiam mano nustebimui į kabinetą prisistatę S.Darius, raportuodamas, kad aviacijos viršininko įsakymu skiriamas į 4-ąją eskadrilę lakūno pareigoms. Nuo tos dienos S.Darius daugiau nebuvo tardomas kariuomenės vado ar baudžiamas kariuomenės teismo.“

LAK įkūrimas ir išvykimas į JAV

Darius, suprasdamas didelę aviacijos vystymosi reikšmę, buvo vienas iš svarbiausių Lietuvos aeroklubo (LAK) sumanytojų ir steigėjų. 1927 m. gegužės 1 d. karo lakūnų S.Dariaus, A.Gustaičio, V.Jablonskio, L.Pesecko, A.Mačiuikos, V.Morkaus, visuomenininkų: Z.Žemaičio, L.Petrausko, J.Bulotos ir kitų iniciatyva įvyko steigiamasis LAK susirinkimas.

1927-ųjų gegužės 1 d. karo lakūnui Stepui Dariui suteikiamas kapitono laipsnis.

Lietuvos karo aviacijoje Darius tarnavo penkerius metus (1922-1927):

Mokomoji eskadrilė – nuo 1922 sausio 7 d. iki 1923 birželio 22 d.
Trečioji eskadrilė – nuo 1923 birželio 23d. iki 1925 rugpjūčio 16 d.
Pirmoji eskadrilė – nuo 1925 rugpjūčio 17 iki 1925 lapkričio 24 d.
Ketvirtoji eskadrilė – nuo 1925 lapkričio 25d. iki 1927 gegužės 4 d.

1927 m. gegužės 4 d. kariuomenės vadovybė sutiko Steponą Darių išleisti vieneriems metams nemokamų atostogų. S. Darius išvyko į JAV.

Kapitonas S. Darius Lietuvos karo aviacijoje skraidė 377 valandas 29 minutes.

Dariaus skraidymai Amerikos padangėje

Iš Lietuvos Darius išvyko 1927 m. gegužės 4 d. Nuvykęs į Paryžių, gegužės 21 d. matė jauno amerikiečio lakūno Lidbergo triumfą. Taip pat Paryžiuje Darius susitiko su savo draugu A.Gustaičiu.

Atvykęs į Ameriką Darius gauna tarptautinio lakūno-piloto pažymėjimą Nr. 6773, kurį pasiraše Orvilis Raitas. Birželio mėnesį Darius iš sutaupytų bei sesers Loros paskolintų pinigų už 3000 dol. nusiperka trivietį lėktuvą WACO-3511.

1927 m. liepos mėnesį filmų bendrovė (Associated Screen News Corporation) pasamdė Darių lėktuvu iš Čikagos į Monrealį nuskraidinti kino filmo juostą. Darius beveik 1400 km atskrido rekordiniu greičiu. Už tai Dariui buvo sumokėta 700 dol.

Tų pačių metų rugsėjo mėnesį Darius (prieš tai pardavęs WACO) nusprendė dalyvauti lėktuvų lenktynėse iš Niujorko į Spokeiną (Spokane, Wash.) Šį skridimą sudaro 3660km. Darius susitarė su vieno aerodromo viršininku kap. Džonu Stailsu (John Stiles), kad skris amerikiečio lėktuvu American Eagle (pakrikštytu Miss South Bend). Rugsėjo 17 d. Darius atvyko į Niujorką, o 19 d. 6:28min. kartu su kitu lakūnu pakilo iš Niujorko ir taip pradėjo lenktynes. Apie vidurdienį lėktuve išsijungė alyvos vamzdžiai, Darius buvo priverstas leistis Pensilvanijos kalnuose. Tūpiant lėktuvo propeleris buvo sulaužytas. Lakūnai lėktuvą pataisė ir atsigabeno naują propelerį. Kalno vietovėje nebuvo jokios aikštelės, bet lėktuvas sunkiai pakilo. Po valandos skrydžio dėl motoro gedimo teko vėl leistis. Darius norėjo skristi tiesiai į Čikagą, bet jam teko nakvoti. Rugsėjo 20 d. lėktuvas atskrido į Čikagą ir dėl gedimų turėjo pasitraukti iš lenktynių.

Po šios nesėkmės sumanė savarankiškai uždarbiauti. 1928 m. sausio mėnesį S.Darius kartu su amerikiečiu Džordanu (C.Jordan) Sautbendo mieste (South Bend, Ind.) įsteigė bendrovę „South Bend Airways, inc.“ Ir išleido 100 akcijų po šimtą dolerių. Darius tapo bendrovės pirmininku, jo svainis Našlėnas vicepirmininku, o Džordanas sekretoriumi-kasininku.

Aerodromui išsinuomotas 16 ha plotas. Bendrovė turėjo: skraidinti keleivius, oro paštą, siuntinius, mokyti norinčius skraidyti. Į aviacijos mokyklą įstojo 32 jaunuoliai.

Už 2800 dol. pirko naują trivietį lėktuvų „Pheasant“ (Fazanas). Šį lėktuvą pirko Memfyje. 1928 m. S.Darius žemai skrisdamas šiuo lėktuvu, turėjo leistis tarp elektros laidų ir patyrė avariją. Stepono kojos išlindo per fiuzeliažą, bet jis tuoj grįžo į darbą. Tačiau lėktuvas buvo sudaužytas.

1928 m. liepos 4-osios proga vieno miestelio gyventojai (Whiting, Ind.) pakvietė Stepą pademonstruoti aukštojo pilotažo figūras. Stepas pasiskolino lėktuvą. Lėktuvo priekyje isitaisė amerikietis mechanikas, o Darius – į užpakalinę. Visi žavėjosi aukštojo pilotažo figūromis, bet Darius darydamas mirties kilpą užsikabino už telefono stulpo, o lėktuvas krito į minią, bet lakūnai liko sveiki. 1929 m. pradžioje nesisekant verslui, visas teises perleido Džordanui.

Darius išeina į atsargą ir ruošiasi skrydžiui per Atlantą

1928 m. kovo 6 d. kap. S.Darius rašė savo vadui vyr.ltn L.Peseckui: „Nusprendžiau pasiliuosuoti iš kariuomenės, parašiau raportą tuo reikalu, bet manau, kad raporte išdėstyti motyvai dar galima kiek paaiškinti.“

1928 m. Stepas jau ir savo namiškiams neslėpė savo idealų. S.Darius žadėjo skristi iš Amerikos į Lietuvą ir suartinti Tėvynę su Jungtinėmis valstijomis. Matydamas, kad pačiam reikės ilgai dirbti taupant pinigus, S.Darius jau buvo sumanęs skristi į Lietuvą su svainiu Našlėnu, jis per karą tarnavo JAV kariuomenėje ir nusimanė apie lėktuvo valdymą. Buvo sutarta: Našlėnas pirks lėktuvą ir prietaisus, Darius juos valdys. Darius net buvo paruošęs žemėlapius ir jūrlapius. Tačiau Našlėną atkalbėjo žmona.

1928 m. pradėjo statyti savo darbo lėktuvą. Liemuo bei variklis buvo sudaužytojo „Fazano“, o visa kita išskyrus sparnus buvo pačio Dariaus pasigaminta.

Darius buvo atkaklus. 1929 m. jis planavo skristi iš Niuflaudlendo į Lietuvą, kartu su atsargos leitenantu T.Turskiu, kuris 2 metus lankė karo aviacijos mokyklą JAV. Tačiau šis skridimas neįvyko, nes S.Darius neturėjo tinkamo lėktuvo. Nors šis Dariaus ir Turskio sumanymas nebuvo skelbiamas, tačiau „Lietuvos Aide“ pasirodė sensaciją:

LIETUVIŲ LAKŪNAS PER VANDENYNĄ!

Šį rytą gavom iš Amerikos tokio turinio telegramą: „Kap. Darius susitarė su Fordu ir kovo 30 d. rytą išskrenda iš Detroito per vandenyną į Kauną. Kelionė apskaičiuota apie 55 valandas. Kartu skrenda boksininkas Sharkey. Pasirašė Karvelis“.

1928 m. sausio 31 d. S.Darius įsteigė Amerikos lietuvių aeroklubą. Šis aeroklubas oficiliai pavadintas „Vyties aviacijos klubu“ (Knights aviation Club – KAC).

Greitai atsirado 25 veiklūs aeroklubo nariai. Darius ėmė dėstyti aviacijos teoriją. Norint pradėti mokomuosius skrdžius Dariui teko pirkti mokomajį lėktuvą. Denveryje už 2800 dol. Buvo užsakytas lėktuvas „Eagle Rock“ („Erelio uola“).

Birželio 2 d. Darius su mechaniku B.Diržiumi traukiniu išvyko į lėktuvo dirbtuves. 1929 m. birželio 11 d. Darius ir Diržius „Erelio uola“ Išskrido į Čikagą. Tik pakilus lėktuvas ėmė nebeklausyti piloto rankos. Dariui teko leistis laukuose, lūžo propeleris. Lakūnui lėktuvo taisymas atėjo apie 1000 dolerių. Birželio 21 d. Darius su mechaniku atskrido į Čikagą.

Birželio 30 d. surengta pirmoji Amerikos lietuvių aviacijos šventė, bet šventei sutrukdė audra. Tik vienas Darius, skraidino keleivius „Erelio uola”. Liepos mėnesį, du mokiniai lakūnai Marozas ir Diržius be S.Dariaus leidimo pakilo į orą. Ore padarė keletą figūrų, bet besileidžiant lėktuvas neteko kontrolės ir nukrito. Abu lakūnai liko gyvi. Po šios nelaimės aerolubas greitai žlugo.

1929 m. žiemą S.Darius susirgo plaučių džiova. Tą žiemą Karo veteranų administracija pripažino jį visišku invalidu ir išsiuntė į Kolorado sanatoriją.

1929 – 1931 metais Darius dirbo Polvokio aerouoste (Pal-Waukee Airport). Darius čia ėjo instruktoriaus, transporto piloto pareigas. Vasarą S.Darius lėktuvu „Belanka“ (Bellanca) skraidindavo laikraščius. Be šių nuolatinių pareigų Darius vadovavo skraidymo mokyklai. 1930 m. rudenį Darius išvyko į sanatoriją. 1931m. gruodžio 2 d. Darius rašė savo viršininkui laišką, prašydamas atsiųsti lėktuvą, nes Darius numatė pelningo darbo. Darių pasamdė stambus daržovių augintojas Hirt’as (J.F.Hirt). 1932 m. sutarčiai pasibaigus Darius grįžo į Čikagą, suteikęs didelės naudos ir populiarumo aerouostui.

1932 m. viena aviacinė bendrovė įsigijo trimotirį lėktuvą „Ford“ ir pakvietė lietuvį lakūną S.Darių dirbti antruoju lėktuvo pilotu.

Šiuo lėktuvu Darius skraidė Ilinoiso, Indianos, Misūrio, Arkanzaso, Tenesio, Floridos ir kitų valstijų teritorijoje. S.Darius tarnybą pradėjo antruoju lėktuvo pilotu, o užbaigė pirmuoju pilotu. Šiuo lėktuvu Darius skraidė 1932 m. sausio – balandžio mėnesiais. Sumažėjus uždarbiui S. Darius grįžo į Čikagą.

1933 m. liepos 17 d. kap. Steponas Darius kartu su bendražygiu Stasiu Girėnu, perskridę Atlantą tragiškai žuvo Vokietijoje.

S. Dariaus amžininkai mini Darių kaip labai gero būdo, teisingą, sąžiningą dorą ir darbštų vyrą. Kaip sakė A.Vaivada: „Lietuvių kalboje nėra tokio atitikmens kaip anglų kalbos žodis „integrity“. Taip angliškai išsireiškiant apie žmogų, sunku yra pasakyti aukštesnį komplimentą.

Iš majoro Jono Mikėno atsiminimų