Po tragiškos „Lituanicos" skridimo baigties Lietuvos aeroklubas ėmėsi iniciatyvos lakūnų žuvimo vietoje pastatyti paminklą. Šiuo klausimu diplomatiniais kanalais per Užsienio reikalų ministeriją vyko derybos su Vokietijos vyriausybe. Pasirašyta sutartis paskirti paminklui 314 m2 žemės plotą ir jį nuomoti 99 metus. Paminklo projektą be atlyginimo paruošė architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. Lėšas jo statybai kaupė Lietuvos aeroklubas. Paminklą, kuris kainavo 18534 litus, statė vokiečių firma „Richt und Co".
Paminklo ansamblį juosia neaukšta, apskrita, 10 metrų spindulio tvorelė. Į paminklo teritoriją veda iš kalto metalo pagaminti varteliai. Aikštelės centre, toje vietoje, kur į žemę buvo įsirėžęs lėktuvo variklis, stovi apskritas, trijų laiptelių, 6,30 m skersmens, 0,45 m aukščio paminklo pjedestalas. Ant jo paguldytas sudvejintas granitinis kryžius. Jo aukštis 1,00 m. Lygiagrečių 0,46 m pločio išilginių kryžiaus sijų ilgis 2.80 m, o skersinės - 2,24 m. Paminklo šonuose lietuvių, vokiečių ir anglų kalbomis užrašyta:
„Čia žuvo lietuvių lakūnai -Atlanto nugalėtojai
Hier fanden ihren Fliegertod die litauischen Oceanflieger
Here died as heroes the Lituanian transatlantic Flyers
Stepas Darius - Stasys Girėnas"Oficialus paminklo atidarymas įvyko 1936 metų liepos 17 dieną. Iškilmėse dalyvavo Lietuvos nepaprastas pasiuntinys ir įgaliotas ministeris Vokietijai d-ras J. Šaulys, Lietuvos karo atašė pulk. K. Škirpa, Lietuvos aeroklubo ir paminklo statybos komiteto pirmininkas prof. Z. Žemaitis bei komiteto nariai inž. K. Bulota ir kpt. V. Morkus, lakūnai R. Heinrichas ir E. Firinauskas. Iš JAV buvo atvykusi Dariaus sesuo Lora su vyru.
Atidarymo ceremonijoje dalyvavo Soldino Landrato atstovai, Vokietijos aeroklubo, Derulufto ir sklandytojų delegacijos. Gausiai susirinko ir apylinkės gyventojai. Paminklą pašventino karo kapelionas L. Gronis.
Beje, išvakarėse atvykusi Lietuvos delegacija atsivežė ir lietuvišką medinį koplytstulpį, kurį pastatė šalia paminklo, toje vietoje, kur gulėjo Stepono Dariaus kūnas. Koplytstulpį išdrožė Marijampolės amatų mokyklos mokytojai V. Karalius ir P. Vėbra.
Pokario metais Rytprūsių teritorija, kurioje buvo paminklas, atiteko Lenkijai. O Soldinas pavadintas Myslibužu. Paminklą ėmėsi globoti Lenkijoje susikūrusi Lietuvių visuomeninė kultūros draugija. 1983 metais, ruošiantis S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 50-mečiui, Lenkijos Lietuvių draugijos Ščecino skyriaus nariai, vadovaujami skyriaus pirmininko J. Želepienio. paminklą kapitališkai suremontavo. Buvo atstatytos išlupinėtos užrašų raidės, išdrožtas naujas ąžuolinis koplytstulpis.
Prie kiekvienam lietuviui šventos tautos didvyrių žuvimo vietos kasmet susirenka ne tik Lenkijoje gyvenantys lietuviai, bet ir atvyksta grupės iš Lietuvos, apsilanko kitose užsienio šalyse gyvenantys tautiečiai.
„Lituanicos" žuvimo vietoje Dariaus duktė Nijolė Dariūtė-Maštarienė, paminklo autorius architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis ir buvęs Lietuvos aeroklubo sekretorius Viktoras Ašmenskas (1988 m. liepos 17 d.).
Paspauskite paveikslėlį norėdami jį padidinti
Prie paminklo - Lenkijos kariuomenės ir skautų garbės sargyba.
Paspauskite paveikslėlį norėdami jį padidinti
Paminklo išklotinė iš viršaus
Paspauskite paveikslėlį norėdami jį padidinti
Bendras paminklo ansablio vaizdas
Paspauskite paveikslėlį norėdami jį padidinti
Šaltinis: Lietuvos Sparnai 1996 m. Nr.3