Lak. mok. Kazys Smetona

1915†1938

Lakūnas mokinys j. psk. Kazys Smetona gimė 1915 m. balandžio 27 d. Užulėnio km. Taujėnų vls., Ukmergės apsk. Pradžios mokyklą baigė Lėno bažnytkaimyje, vėliau mokėsi Marijampolės Marijonų gimnazijoje, ją baigęs įstojo į Kauno Aukštesniąją Technikos Mokyklą. Buvo išrinktas šaulių būrio vicepirmininku. Studijuodamas Aukštesniojoje Technikos mokykloje susidomėjo aviaciją. Šio susidomėjimo vedamas 1936 m. įstojo Karo aviacijos mokyklos puskarininkių klasę, kurią būtų baigęs šių metų rudenį. Lakūnas mokinys j. psk. Kazys Smetonas išsiskyrė iš kitų ypatingu darbštumu ir draugiškumu, mėgo patarti ir pamokyti jaunesniuosius savo kolegas. Šie j. psk. K. Smetonos bruožai neliko nepastebėti - mokyklos vadovybės buvo paskirtas eiti skyrininko pareigas. Sėkmingai baigęs teoretinį kursą ir įgijęs reikiamos praktikos pilotuoti lėktuvus, buvo paskirtas į naikintuvų eskadrilę, dislokuotą Kaune, atlikti stažą.

1938 balandžio 27 d. apie 9 val. ryte iš Kauno karo aerodromo pakilo lėktuvas FIAT CR-20 (Borto nr. 30) pilotuojamos lakūno mokinio j. psk. Kazio Smetonos. Vienviečiu naikintuvu lakūnas kilo treniruočių tikslais, siekdamas tobulinti įgūdžius. Atlikdamas pratimus su naikintuvu apie 9:30 val. esant maždaug 1000 metrų aukštyje, dėl neaiškių priežasčių lėktuvui įėjus į nekontroliuojamą suktuką ir nepavykus iš jo išvesti, sudužo netoli Kauno aerodromo, prie Garliavos plento, ties III fortu. Tikėtina katastrofos priežastis – patirties trūkumas, lakūno pilotavimo klaida.

Lak. mokinio j. psk. Kazio Smetonos aviakatastrofa 1938 balandžio 27 d.

Lakūno mokinio j. psk. Kazio Smetonos palaikai kitą dieną po avarijos buvo pašarvoti 7-osios eskadrilės angare Kauno karo aerodrome, tarp lėktuvų, kurias lakūnas skraidė.

Lakūno mokinio K. Smetonos šermenys, prie karsto artimieji ir kurso draugai

Balandžio 29 d. 13 val. žuvęs lakūnas iš Kauno išlydėtas į tėviškę. Išnešant karstą paskutinę pagarbą žuvusiam lakūnui atidavė karo aviacijos vadovybė, išsirikiavo skraidančio personalo karininkai ir puskarininkiai, garbės sargybos būrys, aviacijos orkestras, LAK atstovai ir kiti aviacijos daliniai. Orkestrui grojant, garbės sargybai ginklu gerbiant, karstas su velionio palaikais buvo užkeltas ant kelionei paruošto katafalko.

Žuvusio lakūno mokinio Kazio Smetonos laidotuvės balandžio 29 d.

Per miestą žuvusįjį lakūną lydėjo grandis naikintuvų, siųsdama iš erdvių paskutinį sudiev. Į paskutinę kelionę sūnėną palydėjo prezidentas A. Smetona su žmona, giminės ir artimieji, tai pat kariuomenės vadas brig. gen. Raštikis, husarų pulko vadas plk. Valušis, karo aviacijos viršininkas brig. gen. Gustaitis. 17 val. lakūnas atgulė amžino poilsio Užulėnio kapinėse. Karo aviacijos šeimos vardu atsisveikinimo žodį tarė karo aviacijos viršininkas brig. gen. Gustaitis. Savo kalboje pabrėžė kad aviacija liūdi netekusi gabaus lakūno, o Tėvynė narsaus savo gynėjo. „Būtume turėję vieną darbščiausių ir gabiausių lakūnų“ — atsisveikindamas pažymėjo aviacijos viršininkas.

Literatūra:
S. Lukšys, R. Mintautas, J. Monkevičius „Palūžę sparnai“.
Savaitraštis „Karys“ 1938 m. numeris 38.
Dienraštis „Lietuvos Aidas“ 1938 balandžio 28 ir 30 dienos numeriai.

Aviakatastrofos ir laidotuvių nuotraukos iš Aldo Imenicko kolekcijos.

K.Smetonos kapas Užulėnio kapinėse, Ukmergės raj.