ANBO-VII


Aviacijos istoriko G.Ramoškos komentaras apie ANBO-VII

Lėktuvo ANBO-VII projekto neišliko, todėl koks maždaug jis galėjo būti ir kodėl jo atsisakyta, išsakysiu savo prielaidas, išplaukiančias iš tuometinės situacijos Lietuvos aeroklube ir Karo aviacijoje.

Istorija tokia:

1929 m LAK'as iš karinės aviacijos įsigijo Alb.B.IIa. Su juo skraidė ir išlaikė egzaminus pirmoji LAK civilinių lakūnų laida. Antrajai grupei besimokant, 1931 m. gegužės 27 d. ant aerodrome stovinčio LAK'o Alb.B.IIa užriedėjo kariškas LVG.C.VI.
Albatrosą teko nurašyti, o karinė aviacija, kompensuodama LAK'o nuostolį, 1931 m.liepą lengvatinėmis sąlygomis perdavė kapitaliai suremontuotą ir rekonstruotą ANBO-II. Su ANBO-II 1932 m. išleista II-oji, o 1933 m. - III-oji LAK'o civilinių lakūnų laidos, o 1934 m. rugpjūčio 26 d. katastrofos metu, kai žuvo jį valdęs V. Juodis, anbukas buvo visiškai sudaužytas. 1933 metais LAK'as Anglijoje pirko dvivietį DH 60T "Moth", tačiau 1934 m. pavasarį pasišovę futbolo sezono pradžiai padaryti atrakciją - numesti iš lėktuvo kamuolį į stadioną Ąžuolyne, "žaliasnapiai" pilotai S. Jurevičius ir K. Pūras užsižiopsoję užkliudė ąžuolą ir nukrito. Tačiau lėktuvas buvo aplaužytas saikingai ir atiduotas remontuoti Karo aviacijos dirbtuvėms (1934 m. pabaigoje suremontuotas).Tuomet LAK'as IV-ają lakūnų grupei ruošti 1934m. rugpjūtį įsigijo J. Kumpikevičiaus iš Prahos atskraidintą ir gerokai padėvėtą dvivietį Letov Š.18, kurio sugedusį variklį dar reikėjo suremontuoti (ir 1934 m. rudenį su Š.18 išlaikė egzaminus IV-oji LAK.o civilinių lakūnų laida). Taigi, LAK'ui reikėjo lėktuvo, tačiau perkant užsienyje jis kainuotų mažiausiai 40000 litų. Tokią sumą surinkti buvo nelengva, todėl pasitaręs su Karo aviacijos viršininku A. Gustaičiu, LAK pirmininkas prof. Zigmas Žemaitis sulaukė netikėto pasiūlymo - statyti lėktuvą pagal Gustaičio projektą savo jėgomis, nes LAK'o jaunimas jau buvo pramokęs statyti sklandytuvus. O sudėtingesniems darbams - pasisamdyti Karo aviacijos dirbtuvių specialistus. Taip kainuotų pigiau.
Kodėl A. Gustaitis nesisiūlė pastatyti lėktuvą Karo aviacijos dirbtuvėse? Todėl, kad buvo keblumų gauti aukštosios vyresnybės leidimą gaminti civilinei visuomeninei organizacijai. Ypač 1934 metais, po nesėkmingo birželio 7 d. perversmo, kurio metu dalis karininkijos su kai kuriais daliniais nesėkmingai mėgino priversti prezidentą A. Smetoną sugrąžinti į Ministro pirmininko pareigas prof. Augustiną Voldemarą. Šiame perversme dalyvavo keliolika Karo aviacijos karininkų, todėl Karo aviacijos reputacija vyriausybės akyse buvo sugadinta, Karo aviacijoje vyko įvairūs tardymai ir patikrinimai.

Koks turėjo būti ANBO-VII, kokios paskirties? Mano prielaidos:

Tai iš tiesų galėjo būti vienvietis lėktuvas. Kad lakūnai, praėję pradinį skraidymo mokymą ir elementarių akrobatinių figūrų abėcėlę su dviviečiu lėktuvu, galėtų toliau tobulėti, ypač - akrobatikoje, su "šmaikštesniu" vienviečiu, kurio variklio galingumo ir svorio santykis būtų geresnis negu dviviečio. Labai galimas dalykas, jog ANBO-VII numatytas kaip žemasparnis monoplanas (kaip ir ANBO-I, nes ANBO-II ir pan. "parasolio" tipo lėktuvai labai nepastovūs nugarinėje padėtyje). Tokį žemasparnį išbandyti galėjo būti įdomu ir pačiam Gustaičiui, pasitikrinant ant "LAK'o kailio" kiek jis pasiteisins ir sėkmės atveju tokius lėktuvus gaminti Karo aviacijos Mokomajai eskadrilei. 1934 metais ANBO-III ir ANBO-V lėktuvų čekiškus variklius pakeitus angliškais, padėvėtieji čekų Walter "Vega", "Venus" ir "Mars", išvystantys nuo 90 AG iki 145 AG, tapo nebenaudojami (dar buvo beveik naujas vokiškas Siemens SH.12 112 AG). Kurį nors iš jų Karo aviacija galėjo perleisti už likutinę vertę (nauji kainavo apie 20000 litų). Tad, patiems gaminant, lėktuvas tekainuotų apie 8-10 tūkstančius litų! (variklis ~1000-2000 Lt., sklandmuo~2000-3000 Lt., įranga, prietaisai~2000 Lt.) Statyba užimtų apie 5-6 tūkstančius darbo valandų (tuomet už darbo valandą darbininkui mokėdavo po litą, jaunimui galima buvo mokėti per pus mažiau) Tad už darbą - apie 3000 Lt.

Tad, kodėl lėktuvas, vis dėl to nebuvo gaminamas?

LAK'o taryboje 1935 metais apsispręsta ribotus jaunimo statybinius resursus nukreipti į sklandytuvų statybos frontą, kuris tuo metu buvo aktualesnis. Pradėję 1935 metų rudenį, iki 1936 m. pavasario LAK'o jaunieji konstruktoriai ir statybininkai pastatė 10 sklandytuvų, su kuriais Nidoje 1936 m. skraidė per šimtą sklandytojų. Sutelkus visas pajėgas, vietoje 10 sklandytuvų, būtų galima pagaminti vieną ANBO-VII, kuriuo per sezoną paskraidytų 10 ar kiek daugiau lakūnų... Tad 1935 metais Gustaitis atsiėmė savo brėžinius ir jų vėliau niekas nebematė...


Šaltinis: N.Korbuto ir G.Ramoškos asmeninis susirašinėjimas


GRĮŽTI Į PAGRINDINĮ A.GUSTAIČIO PUSLAPĮ

Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
P.Hiksa
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis
V.Rauba
J.Kumpis