Av. ltn. Pranas Stelmokas

NERIJUS KORBUTAS 2023 06 20

Tiek anuometės tarpukario Lietuvos, tiek dabartiniais laikais - reti metai, kuomet aviacijoje nebūna tragedijų, pasibaigiančių mirtimi. 1919-1940 m. laikotarpiu, beveik kasmet įvykdavo tokių nelaimių. Kai kuriais metais žuvusių būdavo po 1-2 ar 3, o tarkim 1936 ir 1938 m. net po 4. Ne išimtis ir 1923-ieji. Tais metais mirtimi pasibaigė viena katastrofa, nusinešusi jauno ir perspektyvaus lakūno Prano Stelmoko gyvybę.

Ta diena - 1923 m. birželio 20-oji, prieš šimtmetį buvo pats savaitės vidurys - gražus ir saulėtas trečiadienis. Tikriausiai žmonės bruzdėjo visame mieste, kas triūsė savo pakaunės daržuose ir ganyklose, kas fabrikuose, kas kitus darbus dirbo, kareivinėse prakaitą liejo kareivėliai. Neabejotinai - gyvenimas virė ir aerodrome. Vyko treniruotės, lakūnai kilo lėktuvų bandymams.

Tą popietę treniruočių skrydžiui nuo aerodromo pievos atsiplėšė ir Pranas Stelmokas. Paskutiniąjam skrydžiui...

P.Stelmokas gimė 1900 m. gruodžio 12 d. Meištų kaime, Būblelių valsčiuje, Šakių apskr., valstiečių Jono Stelmoko ir Onos Gudaitytės šeimoje. 1918 metais baigė Vilkaviškio gimnazijos, evakuotos į Voronežą 4 klases. 1919 m. baigė 1-ą kursą matininkų mokyklos Vilniuje.

1919 metų sausio 20 d. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į inžinerijos kuopą. 1919 metų liepos 31 d. pasiųstas į Karo mokyklą, ją baigus tų pačių metų gruodžio 16 d. suteiktas pėstininkų leitenanto laipsnis ir paskirtas Elektrotechnikos bataliono 1 kuopos jaunesniuoju karininku. 1920 m. kovo 3 d. pasiųstas į tankų mokyklą Rygoje. Ją baigus 1920 metų antroje pusėje ėjo įvairias pareigas Vilniuje. 1920 m. vasarą dalyvavo kovose su lenkais.

1921 m. sausio 11 d. perkeltas į Karo aviaciją mokomosios eskadrilės mokiniu lakūnu. Baigęs oro žvalgų teorijos kursą, paskirtas į 2 oro eskadrilę. Savarankiškai pakilo 1922 m. liepos 12 d.

1923 m. vasario 1 d. suteiktas Karo lakūno vardas. Tų pačių metų pavasarį laikinai pavadavo Mokomosios eskadrilės vadą A.Gustaitį, o nuo 1923 m. gegužės 23 d. paskirtas mokomosios komandos prie Mokomosios eskadrilės viršininku.

1922 m. vasario 9 d. vedė Vandą Grišonaitę. Santuoką palaimino Kauno Vytauto bažnyčios kanauninkas Juozas Tumas. Liudijo tarnybos draugai - Leonardas Peseckas, Jeronimas Garolis ir kiti.

Naujutėlaitį žvalgybinį lėktuvą Ansaldo SVA-10 Nr. 805 leit. P.Stelmokas išbandė 1923 m. birželio 8 d. Tų metų birželio 7-8 ir 13 dienomis išbandyti visi 10 naujai Italijoje įsigyti orlaiviai. Visi pripažinti gerai veikiančiais ir tinkamais eksploatuoti.

Tuo pačiu Ansaldo SVA-10 Nr. 805 Pranas Stelmokas treniruočių skrydžiui kilo ir lemtingąją birželio 20 d. Skrydžio užduotis – lavinti įgūdžius skrendant rikiuotėje. Kartu su juo lėktuve skrido aviacijos mechanikas eil. Kačanauskas.

Kylant užgęsus lėktuvo varikliui, P.Stelmokas bandė orlaivį apgręžti ir nutūpti. Atliekant manevrą ir praradus greitį - 1923 m. birželio 20 d. 13 val. 15 min. lėktuvas pateko į suktuką ir rėžėsi į žemę visai šalia aerodromo. Aukščio atsargos išvesti lėktuvą iš sudėtingos situacijos nebuvo. Pilotas žuvo. Tai buvo jau 8-oji aviacijos auka per ketverius gyvavimo metus. Keleivis eil. Kačanauskas sunkiai sužeistas, bet išgyveno. Vėlesniais metais avarijose su tokio tipo lėktuvais gyvybės neteko dar 5 lakūnai.

Pašarvojo Praną Stelmoką Linksmadvario angare, išpuoštame ąžuolo vainikų juostomis. Aplink karstą buvo sustatyti trys naujieji „ansaldai“. Į paskutinę kelionę, grojant kariuomenės orkestrui, paskui ant lėktuvo liemens uždėtą karstą einant tarnyboms draugams, seniems tėvams, jaunutei žmonai ir bekraštei miniai kauniečių, o virš miesto skraidant Karo aviacijos lėktuvams - išlydėtas birželio 22 d.
Palaidotas Kauno miesto kapinėse. Jas naikinant, apie 1958 m. palaikai perkelti į Kauno miesto Eigulių kapines.

• • • • • • • • • • • •

• Vanda Grišonaitė Stelmokienė. Gimė 1904 m. rugpjūčio 27 d. Kijive. Tėvai - Kazimieras Grišonas ir Ieva Čeponaitė. Po vyro Prano Stelmoko žūties praėjus keletui metų, 1926 m. sausio 27 d. Kaune ištekėjo už karo lakūno Vytauto Gricevičiaus. Prasidėjus okupacijoms pasitraukė į Vakarus. Iš DP stovyklų Europoje emigravo į Buenos Aires Argentinoje. Manoma, kad V.Gricevičius žuvo per Drezdeno bombardavimą. Tolimesnis V.Stelmokienės - Gricevičienės likimas nežinomas. Nėra žinių ir apie vaikus tiek iš pirmosios, tiek iš antrosios santuokų.

• Ansaldo SVA-10 - 1923 m. Karo aviacija Italijoje iš firmos „Aeronautica Ansaldo Societa Anonima di Torino" už 745 000 lirų nupirko 10 žvalgybinių lėktuvų SVA-10 (Nr.799-808) ir atsarginių dalių jiems. Atgabenti į Kauną, birželio pradžioje lėktuvai pradėti surinkinėti. Netrukus lėktuvai išbandyti ore ir perduoti 2-ajai eskadrilei. Ansaldo SVA-10 tarnavo iki 1930 m. Dar penki SVA-10 buvo pasigaminti Aviacijos dirbtuvėse 1928-29 metais.

FOTOGRAFIJOS

Lietuvos karo aviacijos Mokomosios oro eskadrilės 4-oji grupė
Prie lėktuvo Albatros C.I stovi, iš kairės: Jeronimas Garolis, instruktorius Pranas Hiksa, mokomosios eskadrilės vadas Andriejus Senatorskis, Borisas Kraucevičius, Pranas Stelmokas. 1921 m.
Lietuvos aviacijos muziejaus fotografija

Mokomosios eskadrilės personalo grupinė nuotrauka
Priekyje sėdi neatp. asmuo, kairėje Jonas Kačiušis. Už jų stovi, iš kairės: Severinas Sabas, Viktoras Reimontas, du neatp., Pranas Hiksa, Andrius Senatorskis, Jozefas Komandelis, Stasys Tumas, J. Lutzar, Genrikas Bezumavičius, J. Mašalaitis(?). Aukščiau pasilipę stovi, iš kairės: Stasys Jakštys, Simas Stanaitis, Jonas Mikėnas, Pranas Stelmokas, Jeronimas Garolis, Vincas Švitris. 1921 m.
Lietuvos aviacijos muziejaus fotografija

Žvalgybinis lėktuvas SVA-10.
Lietuvos aviacijos muziejaus fotografija

Karo lakūno ltn. Prano Stelmoko avarija su lėktuvu SVA-10.
1923 m. birželio 20 d.
Vytauto Didžiojo karo muziejaus fotografija

Karo lakūno ltn. Prano Stelmoko avarija su lėktuvu SVA-10.
1923 m. birželio 20 d.
Lietuvos aviacijos muziejaus fotografija

Karo lakūno ltn. Prano Stelmoko šermenys Linksmadvario angare
1923 m. birželio 21-22 d.
Vytauto Didžiojo karo muziejaus fotografija

Karo lakūno ltn. Prano Stelmoko kapas Kauno miesto kapinėse.
Karo lakūnų ltn. Vytauto Raubos (kairėje) ir ltn. Prano Stelmoko (dešinėje) kapai 1923 m.
Vytauto Didžiojo karo muziejaus fotografija