Karo lakūnas viršila Borisas Kraucevičius gimė 1901 m. balandžio 12d. Seredžiuje Kauno aps. 1909 m. įstojo Vilniaus Realinę mokyklą. 1915 m. rusams evakavus mokyklą iš Vilniaus, B. Kraucevičius perstojo į Mogiliovo realinę mokyklą, kurią baigė 1917 m. Grįžęs į Lietuvą 1920. m. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę ir buvo paskirtas į Karo Aviaciją. Kitais metais buvo įskaitytas Aviacijos Karininkų Kursų klausytoju, kuriuos baigė gerai. Vėliau pareiškus norą, buvo paskirtas mokytis skraidyti. Čia jis parodė savo nepaprastus gabumus. 1922 m. liepos mėn. atliko pirmąjį savarankišką skrydį. Netrukus įveikė dar vieną pakopą: baigė aukštojo pilotažo kursus ir gavo aukščiausi aviatoriaus laipsnį - karo lakūno vardą. Paskutiniuoju metu vrš. B. Kraucevičius, esant per mažai jo eskadrilėje lakūnų, skraidė ypatingai daug, todėl skundėsi nuovargiu, tačiau liepos mėnuo ėjo į pabaigą ir reikėjo įvykdyti skraidymo normatyvus.

Liepos 31d. anksti rytą lėktuvas Halb. C-V pilotuojamas vrš. B. Kraucevičiau su žvalgu ltn. K. Maila pakilo į orą. Apie 12:20 val. gavo užduotį skristi į žvalgybą ir atlikti fotografavimo praktiką. Sėkmingai įvykdę užduotį ir grįžę iš skrydžio ruošėsi tūpimui aerodrome. Esant apie 70 - 100 metrų aukštyje prieš tūpimą atliekant posūkį lėktuvas neteko greičio ir patekęs į suktuką rėžėsi į žemę netoli Žagariškių kaimo.

Karo lakūną vrš. B. Kraucevičių kaimo gyventojai išėmė iš lėktuvo jau beveik negyvą, o žvalgas ltn. K. Maila buvo netekęs sąmonės, bet sužalotas mažiau. Abu lakūnai buvo išgabenti į Karo ligoninę. Karo lakūnas vrš. Borisas Kraucevičius mirė bevežant, o žvalgas ltn. Kazys Maila rugpjūčio 1 d. 2 val. 40 min., mirė Karo ligoninėje nuo kraujo išsiliejimo į smegenis.

Vrš. Borisas Kraucevičius palaidotas Kauno mieste kapinėse. Panaikinus šias kapines, kur buvo perkelti vrš. Kraucevičiaus palaikai nėra žinoma.

Apie žuvusius karo lakūnus „Karyje“ ltn. Augustinas rašė:

„Abudu velioniai buvo iš geresnių mūsų aviatorių, gerai skraidė ir budriai darbavosi aviacijos srityje su karščiausiu noru ir dideliu pasišventimu. Skaudų smūgį kenčia aviacija netekusi jų.
Aviacija jais didžiuojasi kai lietuviais didvyriais, kurie nežiūrėdami pavojaus, pilnai atsidavę ruošėsi patarnauti Tėvynei, aukodami sveikata ir gyvybę.
Amžina atilsis ir nemirštama garbė, Jums Lietuvos didvyriai!“
Ltn. Augustinas


Literatūra:
S. Lukšys, R. Mintautas, J. Monkevičius „Palūžę sparnai“
„Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953” V tomas.
Savaitraštis „Karys“ 1924 m. nr. 26 ir nr. 33.