1899 03 17 Gudelių k., Pilviškių vls., Marijampolės aps. gimė Mačiokas Mykolas (Mikas). Mokėsi Marijampolės ir Kauno „Aušros“ g-jose.

1919 01 02 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, tarnavo 2 pėst. pulke.

1919 07 31 įstojo į Karo mokyklą.

1919 12 16 ją baigus (II laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis ir paskirtas 2 ats. bataliono 2 kuopos jaun. karininku.

1920 03 15 su kuopa perkeltas į 9 pėst. pulką. Dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais.

1921 02 20 paskirtas Oro laivyno mokomosios eskadrilės mokiniu žvalgu.

1921 09 01 baigus teorinius kursus perkeltas į 1 eskadrilę, paskirtas eiti oro žvalgo pareigas.

1922 11 09 suteiktas oro žvalgo vardas.

Nuo 1923 07 14 dėstė aviacijos ginklų kursą Karo aviacijos mokyklos puskarininkių skyriuje.

1923 12 01 pakeltas į inžinerijos vyr. leitenantus.

1924 02 20 paskirtas 1 oro eskadrilės Aukštojoje Fredoje, Kaune, ūkio reikalų, vėliau laboratorijos v-ku.

1925 07 02 paskirtas į 3 oro eskadrilę Zokniuose, prie Šiaulių.

1926 08 01 pakeltas į kapitonus.

1926 08 12 paskirtas Technikos pulko telegrafo-telefono kuopos jaun. karininku.

1926 07 15 baigė Aukštųjų karininkų DLK Vytauto kursų Bendrąjį skyrių (VI laida).

1927 02 11 paskirtas Karo aviacijos 2 oro eskadrilės oro žvalgu.

1927 12 12 – L.Vynai firmos A. 1927 tipo parašiutui išbandyti komisijos nariu, pats atliko šuolį iš 500 m aukščio.

1928 08 01 perkeltas į Karo mokslų v-bą, su KAM stipendija komandiruotas į Italiją studijuoti Aukštojoje karo mokykloje (Scuola di Guerra).

1930 01 15 iš studijų atšauktas ir paskirtas III karo apygardos štabo Spaudos ir švietimo skyriaus operacijų dalies karininku.

1930 10 02 – Vyr. kariuomenės štabo v-bos IV (Tarnybų) skyriaus tiekimų dalies karininku.

1931 09 14 pakeltas į majorus.

1936 baigė VDU Teisių f-tą.

1937 06 28 baigus Vytauto Didžiojo karininkų kursų Gen. Štabo skyrių (II laida) paskirtas Kariuomenės štabo IV (Tarnybų) skyriaus tiekimų dalies vedėju.

1937 09 07 pakeltas į gen. štabo plk. leitenantus.

Iki 1940-06-15 Mykolo Mačioko skraidymų stažas buvo 175 val. 18 min.

1940 09 11 Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę paskirtas LSSR respublikinio karinio komisariato šaukiamųjų karinio parengimo vyr. inspektoriumi. Kilus Vokietijos – SSRS karui iš RA pasitraukė.

1941 Birželio sukilimo Kaune aktyvus dalyvis, įkūrė karinį sukilimo štabą Vaižganto g. 15. Vokiečių okupacijos metais įsitraukė į rezistencinę veiklą, buvo aktyvus LAF narys, karinio skyriaus v-kas.

1941 09 15 kartu su kitais 28 LAF vadovybės nariais pasirašė LAF memorandumą Hideriui.

1941 09 22 vokiečiams uždraudus LAF veiklą pasirašė LAF likvidavimo aktą.

1941 – 1943 dirbo Valstybinio stiklo fabriko direktoriumi.

1943 03 16 gestapo suimtas, kartu su 45 Lietuvos inteligentijos atstovais įkalintas Štuthofo koncentracijos stovykloje (kalinio Nr. 21255).

1945 01 25 evakuojant stovyklą pateko į puolančios RA nelaisvę, pasiųstas į filtracijos lagerį.

1945 04 grįžo į Lietuvą, slapstėsi, įsitraukė į antisovietinę rezistenciją. Pajutęs sovietinio saugumo pavojų išvyko į Rygą, kur gyveno svetima Jono Kamantaičio pavarde.

1947 08 bandant atkurti BDPS buvo vienas iš kandidatų į jo vadovus, tačiau pasiūlymo atsisakė.

1949 MGB aptiko jo pėdsakus, pradėjo paiešką Rygoje.

Manoma, kad 1950 žuvo Rygoje (pagal 1951 12 14 MGB pažymą), palaidojimo vieta nežinoma. Šeima 1948 05 22 ištremta ir iki 1957 03 15 buvo tremtyje Krasnojarsko kr., Sibire.

Žmona – Juzė Motiejaitytė-Pariokienė (1903–2000), duktė – Laura Janušauskienė (1936), sūnus – Mindaugas (1941-1942), įdukra – Severina Šveikauskienė (1926).