1879 09 23 Gudaičių k., Žvirgždaičių vls., Šakių aps. gimė Leščiukaitis Juozas.

1914 baigė Maskvos žemės ūkio in-to Inžinerijos skyrių.

Nuo 1904 tarnavo Rusijos kariuomenėje, suteiktas praporščiko laipsnis. Dalyvavo Rusijos – Japonijos kare.

1918 grįžo į Lietuvą.

1919 01 15 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas eiti Artilerijos dalies v-ko pareigas.

1919 08 08 perkeltas į Tiekimo skyrių, vėliau dirbo KAM artilerijos dalyje.

1920 01 24 suteiktas kapitono laipsnis.

1920 04 20 pakeltas į majorus.

1922 03 31 paskirtas Centrinių kariuomenės dirbtuvių v-ku.

1926 01 01 – aviacijos v-ko padėjėju.

1926 12 23 pačiam prašant paleistas į pėstininkų karininku atsargą.

1936 12 31 – į dimisiją. Dirbo „Pieno centre“, Spirito ir alaus treste, Kauno universiteto klinikose.

Nuo 1948 ūkininkavo savo ūkyje.

1968 11 23 mirė Kaune, palaidotas Kleboniškio kapinėse.

Žmona – Emilija Kairytė – Vireliūnienė (1900–1995, susituokė 1928), dukterys – Nijolė Krasauskienė (1929) ir Pajauta Jonušienė (1933).

Apdovanotas:
Savanorių medaliu (1929).


Literatūra:
„Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953“ V tomas