Percival Q6







1921 metais Vokietijos susisiekimo bendrovė „Deutsche Luftreederei" iš Karaliaučiaus į Klaipėdą pradėjo vežioti paštą ir keleivius. O 1922 m. balandžio 1 d. atidaryta oro linija Karaliaučius-Kaunas-Ryga. Ją aptarnavo aviakompanijų „Aero-Lloyd" ir „Lloyd-Ost" lėktuvai.
Tų pačių metų gegužės 1 d. pradėjo veikti nauja avialinija Karaliaučius-Kaunas-Smolenskas-Maskva. Šią liniją aptarnavo bendros Rusijos TFSR ir Vokietijos aviakompanijos „Deruluft" lėktuvai.
Apie savos susisiekimo aviacijos kūrimą buvo kalbama ir Lietuvos vyriausybėje. 1934 metais prie Susisiekimo ministerijos buvo įsteigta Orinio susisiekimo inspekcija. Pradžioje buvo planuota įkurti tik vietinę oro liniją Kaunas-Klaipėda. Galvota skraidyti ir į Rygą, o vėliau ir į kitus užsienio miestus.
Tarptautinėmis oro trasomis skraidyti reikėjo kvalifikuotų lakūnų. Parinkti lakūnai Jonas Dženkaitis ir Simas Mockūnas 1937 metais buvo išsiųsti į Vokietiją stažuotis aviakompanijos „Lufthansa" lėktuvais. Mūsų lakūnai skraidė populiariais ir ilgaamžiais Junkers Ju-52/3. Ju-52 turėjo tris variklius ir galėjo skraidinti 17 keleivių. Antrojo piloto krėsle teko treniruotis ir tuo metu didžiausiu pasaulyje susisiekimo lėktuvu Junkers Ju G38 D-2500. Jis turėjo tris variklius ir skraidino 30 keleivių, kurių krėslai buvo išdėstyti dviem aukštais.
Išskraidę tarptautinėmis oro trasomis reikiamą stažuotės laiką, lakūnai J.Dženkaitis ir S. Mockūnas gavo tarptautinių civilinių transporto pilotų licencijas. Vokietijoje kartu su mūsų lakūnais stažavosi ir radistas A. Jankūnas.
Lietuvos susisiekimo ministerijos Orinio susisiekimo inspekcija 1938 metais Anglijoje užsakė du susisiekimo lėktuvus PercivaI Q6. Tų pačių metų rugpjūtį į Angliją priimti lėktuvų atvyko lakūnai J. Dženkaitis, S. Mockūnas, inžinierius Z. Rimša, radistas A. Jankūnas ir mechanikas B. Požėra. Jie dalyvavo ir lėktuvų gamybos baigiamojoje stadijoje.
Netoli Londono Percival gamykloje Lutove, baigus statyti pirmąjį Lietuvai skirtą lėktuvą, jį išbandė pats konstruktorius E. W. Percival. O po to asmeniškai pats per skridimą supažindino mūsų lakūnus su nauju lėktuvo tipu ir teigiamai įvertino jų pilotavimo techniką. Mūsų lakūnai su nauju lėktuvu apsilankė Hatfilde, kur aviacijos gamykloje jų lėktuvams buvo gaminami radijo aparatai.
Rugsėjo 1 dieną J. Dženkaitis, A. Jankūnas ir B. Požėra per Amsterdamą, Berlyną atskrido į Kauną. Oficialiai pirmasis Lietuvos keleivinis lėktuvas buvo pristatytas rugsėjo 3 dieną ir juo atliktas pirmas perskridimas į pajūrį. Lėktuvu, kurį pilotavo J. Dženkaitis, skrido susisiekimo ministras J. Stanišauskas su žmona, Karo aviacijos štabo viršininkas pulkininkas J. Rapšys, Orinio susisekimo inspektorius, atsargos aviacijos majoras J. Špokevičius. Sugrįžus į Kauną lėktuvu buvo vežiojami spaudos atstovai. 1938 m. rugsėjo 5 d. pradėtas oro linijos darbas. Tą dieną buvo atlikti du skridimai į Palangą.
Antrąjį lėktuvą į Kauną S. Mockūnas su radistu A. Jankūnu ir inžinieriumi B. Rimša atskraidino rugsėjo 9 d. O rugsėjo 10 dieną šventiškai papuoštame Kauno aerodrome įvyko iškilmingos pirmųjų Lietuvos susisiekimo lėktuvų krikštynos. Pirmąjam jų (gamyklos numeris Q28, Lietuvos registracijos ženklai LY-SOA) suteiktas „Stepono Dariaus" vardas. Kitas - LY-SOB (gamyklos numeris: Q29) pavadintas „Stepono Girėno" vardu.
Lėktuvo „Steponas Darius" krikšto tėvai buvo Ministras pirmininkas kun. V. Mironas ir susisiekimo ministro Žmona Stanišauskienė. „Stasį Girėną" krikštijo Lietuvos aeroklubo pirmininkas profesorius Z. Žemaitis ir konstruktoriaus Antano Gustaičio žmona Bronė.
1938 metais lėktuvais Percival Q6 maršrutu Kaunas-Palanga buvo skraidoma iki rugsėjo 17 dienos. Atlikti 34 reisai, vežamas paštas, skraidintas 31 keleivis. 1939 m. birželio 3 d. Kaune atidaryta reguliari vasaros sezono linija Kaunas-Palanga. Ji veikė iki rugsėjo 4 d. Bilieto kaina į vieną pusę buvo 38 litai.
Per 1938-1939 metus maršrutu Kaunas-Palanga atlikta 218 skridimų, pervežti 784 keleiviai, 3546 kg. bagažo ir 3476 kg pašto.
Pagal Orinio susisiekimo inspekcijos susitarimą su Latvijos aviatoriais mūsų lėktuvai „Steponas Darius" ir „Stasys Girėnas" kurį laiką skraidė į Rygą. Kartu su keleiviais buvo gabenamas ir oro paštas.
Vykstant slaptoms Vokietijos ir Rusijos deryboms, kuries baigėsi Molotovo-Ribentropo pakto pasirašymu, Lietuvos vyriausybės delegacijos skraidė į Stokholmą ir Maskvą, kur vyko diplomatinės derybos.
Okupavus Pabaltijo valstybes, TSRS „Aeroflot" Rygoje įkūrė šios aviakompanijos Pabaltijo valdybą. Čia buvo dislokuoti ir abu Lietuvos susisiekimo aviacijos lėktuvai. Jais buvo skraidoma maršrutu Ryga-Velikije Luki-Maskva. Lietuvos atstovu „Aeroflot" į Rygą buvo komandiruotas ir mūsų konstruktorius Balys Karvelis. Prasidėjus karui vienas mūsų lėktuvų su palaužta važiuokle ir sulaužytu propeleriu buvo likę Maskvoje, antrojo likimas nežinomas.

LĖKTUVO KONSTRUKCIJA

Lėktuvas Percival Q6 pagamintas tokia pačia pavarde anglų konstruktoriaus Percival Aircraft Ltd. gamykloje. Tai žemasparnis, dviejų variklių, medinės konstrukcijos keleivinis lėktuvas.
Sparnas sudarytas iš trijų dalių. Centroplanas stačiakampio formos. Jo du ištisiniai lonžeronai tvirtinami liemenyje. Prie centroplano tvirtinami varikliai ir pagrindinė važiuoklė. Čia taip pat tvirtinamos trapecinės formos, užapvalintais galais sparno konsolės. Konsolių karkasas kaip ir centroplanas, sudarytas iš dviejų dėžutinių lonžeronų ir ferminės konstrukcijos nerviūrų. Konsolių galai pakelti aukštyn ir tokiu būdu sparnas įgauna „U" formą. Sparnas dengtas medine klijuote, tik eleronai aptraukti drobe. Eleronai išbalansuoti svoriu ir aerodinamiškai. Sparno apačioje, tarp liemens ir eleronų, įtaisyti keturių dalių tūpimo greitį mažinantys skydeliai, valdomi pneumatiškai. Centroplane įmontuoti du kuro bakai ir po vieną baką kiekvienoje sparno konsolėje. Kiekvieno jų talpa po 90 litrų. Tepalo bakai - už variklių.
Mūsų turėtuose Percival Q6 neįtraukiama važiuoklė. Jos stovai dengti aptakiais gaubtais su spyruokliniais ir hidrauliniais amortizatoriais. Amortizuojantis uodegas ramstis su ratuku.
Liemens karkasas pagamintas iš špantų ir išilginių stringerių. Danga - medinė klijuotė ir drobė. Uodegos plokštumos aptrauktos drobe, impregnuota nitrolaku. Lakūnų krėslai įrengti vienas žalia kito nuo keleivių salono atitverti užtraukiama užuolaida. Šturvalas buvo įtaisytas taip, kad, reikalui esant, jį buvo galima perkelti iš kairės pusės į dešinę. Pedalai įtaisyti kiekviename krėsle atskirai. Keleivių skyriuje buvo keturi krėslai ir už jų dešinėje 90 kg bagažo skyrius. Kartais jis buvo pakeičiamas dar vienu krėslu keleiviui. Langai pagaminti iš organinio stiklo.
Lėktuve panaudoti du oru aušinami šešių cilindrų varikliai De Haviiland Gipsy Six II. Kiekvieno jų galingumas 205 AJ. Propeleriai dvimenčiai, dviejų fiksuotų padėčių keičiamo žingsnio. Lėktuvai nudažyti sidabrine spalva. Užrašai ir juostos - mėlynos spalvos.




Percival Q6 projekcijos

Paspauskite paveikslėlį norėdami jį padidinti


TECHNINIAI LĖKTUVO DUOMENYS:


14,22 mSparnų ilgis
9,83 m Lėktuvo ilgis
2,97 m Lėktuvo aukštis
25,83 m2 Sparnų plotas
1630 kg Tuščio svoris
2500 kg Skridimo svoris
310 km/val. Maksimalus greitis
270 km/val.
Kelionės greitis
85 km/val. Tūpimo greitis
6200 m Aukščio lubos
1200 km Skridimo nuotolis


Šaltinis: "PercivalQ6." Lietuvos sparnai Nr.3, 1996 m., 425 psl.

Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
P.Hiksa
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis
V.Rauba
J.Kumpis