Aviacijos mokykla 1919 m.





VIRTUALI FOTOGRAFIJŲ PARODA
KARO AVIACIJOS MOKYKLAI - 100


1919 m. kovo 12 d. iš Inžinerijos kuopos buvo išskirtas aviacijos būrys į atskirą kariuomenės dalį. Tą pačią dieną pirmuoju Aviacijos daliai išleistu įsakymu įkurta Karo aviacijos mokykla, kurios viršininku paskirtas krn. Konstantinas Fugalevičius. Trūkstant patalpų Karo aviacijos mokykla buvo atidaryta K. Fugalevičiaus tėvų namuose, Žaliakalnyje, Ukmergės pl. 28 (dab. Savanorių pr. 42). Apie 1919 m. birželio m. pradžią mokykla persikėlė į barakus prie Cepelino angaro, o spalio 11 d. – į Linksmadvario dvaro pastatus.

Karo aviacijos mokyklos, tiesiogiai pavaldžios Aviacijos dalies vadui, pagrindinė funkcija buvo parengti besikuriančiai Lietuvos kariuomenei reikalingus aviacijos specialistus – karo lakūnus ir oro žvalgus. Mokykloje būsimiesiems karo lakūnams ir oro žvalgams buvo dėstomos pagrindinės karinės ir aviacinės disciplinos, vedami rikiuotės užsiėmimai, o taip pat praktiniai užsiėmimai supažindinant su lėktuvų motorais, ginklais. Paruošus mokomuosius Albatros B.II lėktuvus ir parūpinus benzino, per Pirmą Pasaulinį Karą vokiečių dalinyje Flieger Abteilung Nr. 425 tarnavę lakūnais Haris Rotteris, Fricas Šulcas, Erichas Kulikovskis aviacijos mokyklos mokinius pradėjo mokyti skraidyti. Vokiečius atleidus iš Aviacijos dalies skraidyti mokė kar. Pranas Hiksa. Be tiesioginių savo pareigų Karo aviacijos mokyklos mokiniai nuolat dalyvavo koviniuose skrydžiuose, buvo komandiruojami į fronte veikiantį aviacijos būrį, budėjo prie lėktuvų, dalyvavo juos remontuojant, ėjo įvairiais pareigas pačioje mokykloje kaip antai ginklininko, adjutanto, būrininko.

Karo aviacijos mokyklos viršininko pareigas ėjo:

1919 m. kovo 12 – balandžio 4 d. kar. Konstantinas Fugalevičius.
1919 m. balandžio 4 d. – balandžio 20 d. l.e.p. rusų tarnybos generolas majoras Rapolas Okulič-Kazarinas.
1919 m. balandžio 20 d. – gegužės 29 d. karo valdininkas Jurgis Elisonas.
1919 m. gegužės 29 d. – liepos 6 d. kar. Ignas Adamkavičius.
1919 m. liepos 6 d. – rugpjūčio 7 d. karo valdininkas Jurgis Elisonas.
1919 m. rugpjūčio 7 d. kar. Jonas Martynas Laurinaitis.

Po 9.5 mėn. mokymo 1919 m. gruodžio 16 d. Karo aviacijos mokykla išleido pirmąją laidą. Tą pačią dieną Įsakymu Lietuvos kariuomenei Nr. 206 23 mokiniams, baigusiems Karo aviacijos mokyklą (I laid.), suteiktas inžinerijos leitenanto laipsnis, o 9 šios mokyklos mokiniai išleisti inžinerijos puskarininkiais su teise įgyti karininko laipsnį dalyje. Visi baigusieji paskirti į Inžinerijos dalį. Išleidus absolventus mokykla išformuota.






Konstantinas Fugalevičius (1893 - 1919)
Tai pirmasis Aviacijos būrio vadas, pirmasis aviacijos mokyklos viršininkas,
mokyklai vadovavęs 1919.03.12 - 1919.04.04
J.Pyragius prisimena: "Pirmuoju karo aviacijos mokyklos viršininku buvo karininkas Fugalevičius. Jis buvo tarnavęs rusų kariuomenėje oro žvalgu ir neseniai prieš tai grįžęs į Lietuvą. Kar. Fugalevičius tuo metu buvo vienintelis mūsų besikūriančioje kariuomenėje aviacijos specialistas ir kaip rimtas, energingas ir pasiryžęs dirbti, buvo labai naudingas. Tačiau mokyklos viršininku jis neilgai tebuvo. Balandžio mėn. 4 d. kar. Fugalevičius išskrido su lakūnu Šulcu bambarduoti besitraukiančių bolševikų. Ties Panevėžiu bolševikai juodu smarkiai apšaudė ir kar. Fugalevičiui buvo sužeista ranka. Po to jis ilgai gulėjo ligoninėje, važinėjo gydytis užsienin, bet kaip nebetinkamas karo tarnybai, buvo paleistas iš kariuomenės ir tų pačių metų rugsėjo mėn. pradžioje nusišovė."
K.FUGALEVIČIAUS BIOGRAFIJA
• • • • • • • • • • • •




Aviacijos mokyklos mokiniai 1919 m.
Mokiniai A.Gustaitis – kabinoje – ir A.Babilius – šalia mokomojo lėktuvo Albatros B.II
Alb. B.II sukonstruotas 1913 m. kaip žvalgybinis, vėliau tapo populiariausiu mokomuoju lėktuvu. Lietuvos karo lakūnai mokėsi šiuo tipu skraidyti iki 1931 m. Alb. B.II buvo medinės konstrukcijos dvisparnis su vandeniu aušinamu 120 AG šešių cilindrų varikliu Mercedes. Didžiausias greitis – 110 km/h.
• • • • • • • • • • • •




Dirižablio angaras 1919
Mokyklos viršininkas J.M.Laurinaitis prisimena: "Aviacijos mokykla jau buvo perkelta iš Žaliojo kalno (kas ten dėjosi — nežinau) už Aleksoto, į vokiečių įtaisytą skraidyklą — aviacijos būstinę. Čia yra didelis lygus laukas (skraidykla), už jo riogso didžiausia cepelino daržinė, kurią, kaip grybai kelmą, apspitę iš abiejų šonų mažiukės daržinėlės — dirbtuvės, sandėliai, žmonėms gyventi, virtuvės ir k. Čia ir buvo mokykla. Einant iš Linksmadvario, pirmosios daržinės kampe, kur pirma, matyti, buvo sandėlis ar dirbtuvė, buvo mokinių „miegamasis kambarys“. Įėjęs tilteliu pro visai atdaras (tikrai daržinės) duris, pamačiau eilę nešvarių lovų, ant sienų kybančių karo ir nekaro rūbų, muzikos pabūklų, kertėj riogsantį dviratį — visa man priminė Petrapilio choleros daržines (Liesnoj prosp), kur buvo sugrūstas per revoliuciją didelis nenuorama 1 kulkosvaldžių pulkas. Kitoje daržinėje, kur buvo aviacijos dalies specialistų kuopos raštinė, ir kas tai gyveno, buvo klasė: stovėjo mokyklos suolai, įmanoma lenta, sugedęs lėktuvo variklis; grindys neplaunamos, bet sienos pabaltintos ir žmoniškesni langai — čia ir pirmiau, matyti, būta ar gyventa žmonių. Trečioj daržinėj buvo virtuvė ir valgykla — visa įtaisyta paprasčiausiai. Prie pat Linksmadvario sodybos buvo kita daržinė, kur mokiniai eidavo į praktikos darbus. Kiek tuo tarpu pamačiau mokinių — visi buvo nešvarūs, kai kurie buvo tikri „mašinistai“ (priežastis tik paskui paaiškėjo). Visa, ką pirmą kartą mačiau, man priminė karo lauką, kario vargą. Nyku buvo prisiminus tą mokyklą, kur pats buvau. Ten buvo turtas, patogumas, prabanga, ten už nenušveistą sagą, nevietoje padėtą kojinę bausdavo. Sunku buvo suderinti matomas vaizdas su šviesuolio (inteligento), kad ir kario gyvenimu."
• • • • • • • • • • • •




Lakūnai mokiniai prie dirižablio angaro 1919 m.
1915 m. pabaigoje - 1916 m. pradžioje Kauno aerodromo pietinėje pusėje, šalia tuometinio Žagariškių kaimo pastatytas 240x55x40 m dydžio, surenkamų metalinių konstrukcijų, dirižablio angaras. Vokiečiams užėmus Kauną, čia atsikėlė mobilus karo aviacijos dalinys. Kadangi iš anksto buvo planuota šiame mieste įkurti dirižablių bazę, netrukus, 1915 metų spalio pradžioje, atvyko specialaus angaro statybininkų dalinys (Luftschiffhallenbaukommando Kowno). Angarą statė firma B. Seibert Eisenhoch & Bruckenbau-Werke iš Saarbrūckeno. Per maždaug 3-4 mėnesius pastatytas 240x55x40 m dydžio, surenkamų metalinių konstrukcijų, lentomis ir toliu dengtas dirižablio angaras. Turėjo atidaromus vartus, grindinys klotas 20x20 cm betoninėmis plytelėmis. Grindinio fragmentai išlikę iki šių dienų.
PLAČIAU APIE DIRIŽABLIO ANGARĄ
• • • • • • • • • • • •




LVG C.VI Kauno aerodrome paruošti skristi į frontą. 1919 m. vasara.
J.Pyragius prisimena: "Normalę mokymo eigą taip pat labai trukdė nuolatiniai mokinių komandiravimai frontan (Kėdainiuosin, Panevėžin, Utenon, Radviliškin) ar šiaip tarnybos reikalais Lietuvoje (Alytun, Virbalin) ir užsienin (Vokietijon — užpirkimų reikalais). Be tų komandiravimų anais laikais nė nebuvo galima apsieiti, nes viena — buvo stoka žmonių, o antra — k. a. mokyklos mokiniai aviacijoje buvo vienintelis ištikimiausias ir sąžiningiausias elementas. Mokiniai nebuvo liuosi nuo tarnybos ir sargybų nešimo; kai kada tarnybinėje išeigoje būdavo net iki trečdalio bendro mokinių skaičiaus. Be to, mokiniai po keletą kartų mokslo metu buvo leidžiami atostogų."
• • • • • • • • • • • •




Mokyklos absolventas, ltn. Antanas Gustaitis
APIE A.GUSTAITĮ PLAČIAU
• • • • • • • • • • • •




Aviacijos mokyklos mokiniai klasėje
Iš kairės: V.Rauba, J.Pranckevičius, T.Šakmanas, X, B.Sidaravičius, S.Tumas, X, A.Babilius, H.Bezumavičius, K.Kanauka, V.Jablonskis, A.Gustaitis, K.Brazdžionis, P.Brazdžiūnas, X, L.Peseckas, X, T.Sereika, X, V.Firontas, S.Sabas, X, X, X, K.Graužinis, A.Stašaitis, J.Dobkevičius, L.Virbickas. 1919 m.
KARO AVIACIJOS MOKYKLOS ABSOLVENTAI
• • • • • • • • • • • •




Lakūnai ir mechanikai ruošia trijų tipų bombas koviniam skridimui
Antras iš kairės – T.Šakmanas, dešinėje – Švezigas. Už jų mokomasis lėktuvas Albatros B.II nr.172 („Žaliukė”), su kuriuo Aviacijos mokyklos mokiniai mokėsi skraidyti. 1919 m. vasara.
• • • • • • • • • • • •




Karo lakūno Frico Šulco katastrofos vietoje
Centre – Aviacijos dalies vadas P.Petronis. 1919 m. rugsėjo 28 d.
F.Šulcas, ruošdamasis pulti virš Daugpilio iškeliamą bolševikų žvalgybinį aerostatą, sumontavo lėktuve Halberstädter CL.IV nr.9432/18 du piloto kulkosvaidžius ir su žvalgu J.Šalkausku pakilo virš Kauno aerodromo jų išbandyti. Staigaus posūkio metu lėktuvas pateko į suktuką ir nukrito. Pilotas žuvo, žvalgas sužeistas.
FRICO ŠULCO ŽŪTIS
• • • • • • • • • • • •




Tragiško likimo sparno broliai Vytautas Rauba ir Juozas Kumpis 1919 m.
V.Rauba žuvo Kauno aerodrome, treniruočių skrydžio metu lėktuvu Halb CL.IV 1920 m. gegužės 12d., o J.Kumpis - Nepriklausomybės kovų auka, sunkiai sužeistas 1920 spalio 4 d. kovinio skrydžio metu virš Varėnos, mirė 1920 spalio 10 d. Varėnos ligoninėje.
JUOZO KUMPIO ŽŪTIS
• • • • • • • • • • • •




V.Raubos katastrofa 1920 m. gegužės 12 d. Kauno aerodromas
Bendražygiai lakūno V.Raubos katastrofos vietoje, prie sudužusio lėktuvo Halb. CL.IV. Iš kairės: V.Jablonskis, P.Soltanas, E.Šalkauskas, J.Šalkauskas, instr. P.Hiksa, J.Zauka, A.Gustaitis, instr. O.Rahn, J.Kumpis, A.Soldatenkovas, J.Dobkevičius, V.Šenbergas.
V.RAUBOS ŽŪTIS
• • • • • • • • • • • •




Nesėkmingai nusileidęs Alb. C.III Kauno aerodrome 1920 m.
Pramokę skraidyti su mokomaisiais Alb. B.II, Alb. C.I, Ru. C.I, prieš sėsdami į kovinius lėktuvus mokiniai lakūnai lavindavosi su Alb. C.III. Kadangi trūko dažų, kurį laiką skraidyta su vokiečių karo aviacijos ženklais.
• • • • • • • • • • • •




Nesėkmingai nusileidęs Alb. C.III Kauno aerodrome 1920 m.
Pramokę skraidyti su mokomaisiais Alb. B.II, Alb. C.I, Ru. C.I, prieš sėsdami į kovinius lėktuvus mokiniai lakūnai lavindavosi su Alb. C.III. Kadangi trūko dažų, kurį laiką skraidyta su vokiečių karo aviacijos ženklais.
• • • • • • • • • • • •




Mokiniai lakūnai, kitas personalas
1919m. sausio 30 d. prie inžinerijos kuopos įsteigtai aviacijos kuopai trūko specialistų. Tebuvo žinomi tik keli lietuviai aviatoriai. Prieš perkant lėktuvus buvo pasirūpinta personalu, iš Kauno aerodrome stovėjusio vokiečių aviacijos dalinio Flieger Abteilung 425 (F.A. 425). Vasario 15 dieną buvo pasamdyta 10 specialistų, iš kurių penki buvo lakūnai: Fricas Šulcas, Haris Roteris, Erichas Kulikovskis, Rudolfas Frendepolis, Richardas Kemeris.
APIE VOKIEČIUS LAKŪNUS
• • • • • • • • • • • •




Žvalgybinis lėktuvas LVG C.VI
Pagamintas Vokietijoje 1918 m., dvivietis (lakūnas ir žvalgas), ginkluotas dviem kulkosvaidžiais (priekinis, nejudamai įtvirtintas liemenyje, šaudantis sinchroniškai pro propelerio mentes; užpakalinis – žvalgo – judantis ant atraminio ratilo). Variklis 200 AG, aušinamas vandeniu. Galėjo pakelti 120 kg bombų. Didžiausias greitis – 175 km/h. Medinė konstrukcija: sparnai dengti audeklu, liemuo – medžio klijuote. Pirmieji Lietuvos karinės aviacijos ženklai – raudoni rombai su baltais Vyčiais ir žaliais bei geltonais apvadais) – buvo piešiami baltuose sektoriuose: abipus liemens, abipus posūkio vairo, viršutinių sparnų viršutinio ir apatinių sparnų apatinio paviršiaus. Raidė „V” ant liemens šono – lakūno individualus ženklas.
PLAČIAU APIE LĖKTUVĄ LVG C.VI
• • • • • • • • • • • •




Aviacijos mokyklos viršininkas Jonas Martynas Laurinaitis (sėdi kairėje)
Mokyklai vadovavo 1919.08.07 - 1919.12.18
Jis pats prisimena taip: "K. v. Elisonas rūpinosi, kad aš būčiau paskirtas viršininku. Kartą pasikvietė mane aviacijos dalies viršininkas, karin. inž. Petronis. Mūsų kalba buvo trumpa.
— Kiek Tamsta turi metų?
— Einu 26-tus.
— Per jaunas, bet ką padarysi. Aš noriu paskirti Tamstą mokyklos viršininku — ar Tamsta sutinki?
— Ponas viršininke! Tamsta gerai žinai, kad aš pėstininkų karininkas.
— Specialistų neturime. Reikia lietuvio karininko, kuriam rūpėtų mokyklos gyvenimas.
Sutikau ir atsisveikinom."
J.M.LAURINAIČIO PRISIMINIMAI IŠ MOKYKLOS GYVENIMO
• • • • • • • • • • • •




Mokomasis lėktuvas Rumpler C.I dažomas lėktuvų angare prie Linksmadvario
Iš kairės: karininkas V.Živatovas, L.Virbickas, V.Ruseckas. Lėktuvas Rumpler C.I Lietuvoje buvo naudojamas mokymui ir lavinimui, jį varė 180 AG šešių cilindrų vandeniu aušinamas variklis „Argus”, didžiausias skridimo greitis – 150 km/h.
• • • • • • • • • • • •




Aviacijos mokyklos mokiniai žvalgai prie lėktuvo Albatros B.II Nr.2274/17
Iš kairės: T.Sereika, K.Kanauka, B.Sidaravičius, neatpažintas dėstytojas, J.Šalkauskas, X, V.Elisonas, V.Firontas, X, J.Pranckevičius, P.Brazdžiūnas. 1919 m. pabaiga.
• • • • • • • • • • • •




Mokiniai lakūnai ant mokomojo lėktuvo Albatros B.II 1919 m.
Iš kairės: A.Stašaitis, L.Sliužinskas ir J.Kumpis

A.Stašaitis prisimena: "Vieną dieną išgirdau apie įsteigtą aviacijos dalį. Lietuviški lėktuvai ir lakūnai!... Vieną sekundę net širdis stabtelėjo tai išgirdus. Aš tuoj pas vadą su savo sumanymu. Tas pažiūrėjo į mane balta akimi ir mostelėjo ranka:
- O kas motociklu važinės, jei pats išeisi skraidyti? Ten apseis ir be tavęs...
Bandžiau kalbėti, kad į aviaciją turiu būtinai patekti. Tai mano didžiausias noras, troškimas ir t.t. Vadas kaip akmeninė uola:
- Ne. Pats liksi čia.
Atsimenu tada buvo ilga kalba. Ir kaip aš neargumentavau. Ir kaip neįrodinėjau. Pagaliau, net ašaros blizgėt pradėjo. Atsileido tvirto nusistatymo mano vadas. Mostelėjo jis ranka:
- Keliauk į tą aviaciją.
Skubėjau išnykti iš vado akių, kad tik sprendimo nepakeistų. Tad atrodė, kad be lėktuvo, kurio niekad iš arti nebuvau matęs, nebegalėčiau gyventi."
A.STAŠAIČIO PRISIMINIMAI
• • • • • • • • • • • •




Aviacijos dalies vadas kpt. Vincas Gavelis (dešinėje) su britų lakūnais
prie žvalgybinio lėktuvo LVG C.VI 1919 m.

Aviacijos dalies vadas kpt. Vincas Gavelis (dešinėje) su britų lakūnais prie žvalgybinio lėktuvo LVG C.VI. Kairėje – pirmasis iš Lietuvoje sumontuotų naikintuvų Fokker D.VII. 1920 m.
V.Gavelis gimė 1892.05.2 Alytaus valsčiaus Žaunieriškių kaime. I-ojo pasaulinio karo metais baigė Petrogrado karo mokyklą ir karininkų elektrotechnikos mokyklą. Įstojęs Lietuvos kariuomenėn, 1919.01.27 paskirtas Generalinio štabo rikiuotės skyriaus viršininko padėjėju, 1919.06.23 – Gen.št. kanceliarijos viršininku, 1919.07.16 – karininku ypatingiems reikalams. Įvedus Lietuvos kariuomenėje laipsnius, 1919.10.18 tapo kapitonu. Nuo 1919.11.17 laikinai ėjo Aviacijos dalies vado, nuo 1919.12.7 – vado padėjėjo pareigas. 1920.02.18-1920.08.8 vėl ėjo Aviacijos dalies vado pareigas. Iki 1920.10.14 ėjo Kretingos karo komendanto pareigas, nuo 1920.11.3 Krašto apsaugos ministerijos butų skyriaus medžiaginio poskyrio vedėjas, nuo 1922.02.10 – inžinierius ypatingiems reikalams, nuo 1922.05.16 ėjo Vietinės kariuomenės brigados Mobilizacijos skyriaus viršininko pareigas. 1923.03.24 paleistas iš kariuomenės. Vėliau dirbo Lietuvos banko Klaipėdos skyriaus vicedirektoriumi. Mirė Lietuvoje 1969 m.
V.GAVELIO BIOGRAFIJA
• • • • • • • • • • • •




Alb. C.III su pirmaisiais Lietuvos karinės aviacijos ženklais, naudotais nuo 1919.03.1 iki 1920.11.17.
Iš viso aviacijos dalis buvo įsigijusi dvylika Alb. C.III, o 1927-28 metais pasigamino dar tris. Nepriklausomybės kovose su lenkais Alb. C.III naudoti kaip žvalgybiniai, o vėliau – vien kaip treniruočių lėktuvai.
• • • • • • • • • • • •




Mokyklos viršininkas, karo valdininkas Jurgis Elisonas
J.Pyragius prisimena: "Pradžioje mokyklon instruktoriais buvo paskirti tie patys aviacijos dalies karininkai: Martinaitis, Adamkavičius, Šalkauskas, Jancevičius. Tačiau šie instruktoriai, patys nebūdami jokie specialistai, nieko ypatingo mokiniams duoti negalėjo. Vienintelis tuo metu nusimanąs ir rimtas žmogus, be mokyklos viršininko, buvo karo vald. Jurgis Elisonas. Jis buvo tarnavęs Rusijoje (XI aviacijos divizione) aeronavigacijos stoties viršininku ir buvo paskirtas karo aviacijos mokyklos mokslo vedėju, tik šiai įsisteigus. Kad k. v. J. Elisonas buvo ne tik geras mokytojas, bet ir auklėtojas, galima spręsti iš to, kad buvę karo aviacijos mokyklos mokiniai iki šiai dienai jo nepamiršta ir tik gerai apie jį teatsiliepia. Vėliau, pasiliuosavus k. v. J. Elisonui iš kariuomenės (nuo 22. IX), mokslo vedėju trumpą laiką buvo kar. Švezigas."
• • • • • • • • • • • •




Aviacijos dirbtuvės dirižablio angaro pašonėje
J.M.Laurinaitis prisimena: Aviacijos mokykla jau buvo perkelta iš Žaliojo kalno (kas ten dėjosi — nežinau) už Aleksoto, į vokiečių įtaisytą skraidyklą — aviacijos būstinę. Čia yra didelis lygus laukas (skraidykla), už jo riogso didžiausia cepelino daržinė, kurią, kaip grybai kelmą, apspitę iš abiejų šonų mažiukės daržinėlės — dirbtuvės, sandėliai, žmonėms gyventi, virtuvės ir k. Čia ir buvo mokykla. Einant iš Linksmadvario, pirmosios daržinės kampe, kur pirma, matyti, buvo sandėlis ar dirbtuvė, buvo mokinių „miegamasis kambarys“. Įėjęs tilteliu pro visai atdaras (tikrai daržinės) duris, pamačiau eilę nešvarių lovų, ant sienų kybančių karo ir nekaro rūbų, muzikos pabūklų, kertėj riogsantį dviratį — visa man priminė Petrapilio choleros daržines (Liesnoj prosp), kur buvo sugrūstas per revoliuciją didelis nenuorama 1 kulkosvaldžių pulkas. Kitoje daržinėje, kur buvo aviacijos dalies specialistų kuopos raštinė, ir kas tai gyveno, buvo klasė: stovėjo mokyklos suolai, įmanoma lenta, sugedęs lėktuvo variklis; grindys neplaunamos, bet sienos pabaltintos ir žmoniškesni langai — čia ir pirmiau, matyti, būta ar gyventa žmonių. Trečioj daržinėj buvo virtuvė ir valgykla — visa įtaisyta paprasčiausiai. Prie pat Linksmadvario sodybos buvo kita daržinė, kur mokiniai eidavo į praktikos darbus. Kiek tuo tarpu pamačiau mokinių — visi buvo nešvarūs, kai kurie buvo tikri „mašinistai“ (priežastis tik paskui paaiškėjo). Visa, ką pirmą kartą mačiau, man priminė karo lauką, kario vargą. Nyku buvo prisiminus tą mokyklą, kur pats buvau. Ten buvo turtas, patogumas, prabanga, ten už nenušveistą sagą, nevietoje padėtą kojinę bausdavo. Sunku buvo suderinti matomas vaizdas su šviesuolio (inteligento), kad ir kario gyvenimu.
• • • • • • • • • • • •




Avarijos - aerodromo kasdienybė
G.Ramoška apie pirmųjų lėktuvų dažymą: "Kalbėdami apie pirmąjį mūsų karo aviacijos lėktuvų ženklą, remiamės amžininko lakūno Simo Stanaičio tvirtinimu, kad ženklo autorius buvo lakūnas Vytautas Rauba (turėjęs dailininko gabumų). Jo racionalus sumanymas sudarė galimybę ne tik nutapyti naujus ženklus, bet ir užtepti vokiškus kryžius (pirmieji nusipirkti LVG C VI buvo su vokiečių karo aviacijos ženklais): ant kryžiaus buvo uždažomas rombas, kurio viršūnės sutapdavo su kryžių galais, šiame rombe buvo piešiami dar du tautinių spalvų vienas už kitą mažesni rombai: kraštinis didžiausias rombas - geltona, tarpinis -žalia, vidurinis - raudona. Ant mažiausio -raudono rombo buvo piešiamas Vytis, šuoliuojantis skridimo kryptimi (jeigu ženklas ant posūkio vairo ar liemens šono). Ant sparninių rombų Vyčio raiteliai šuoliuodavo į lėktuvo simetrijos ašį, t.y. liemens kryptimi. Trispalviai rombai išdėstyti baltuose stačiakampiuose laukuose, kurių plotis sutapdavo su horizontaliu rombo pločiu, o aukštis - su sparno pločiu arba su liemens aukščiu, posūkio vairas - ištisai baltas. Vokiški kryžiai buvo piešiami ant abiejų posūkio vairo pusių, ant abiejų liemens zonų (prie uodegos plokštumų), ant viršutinių sparnų viršutinio paviršiaus sparnų galuose ir ant apatinių sparnų apatinio paviršiaus sparnų galuose, taigi iš viso - 8 ženklai. "
PIRMIEJI KARO AVIACIJOS LĖKTUVAI 1919-1923
• • • • • • • • • • • •




Mokiniai lakūnai prie lėktuvo Halb CL.IV dirižablio angare 1919 m.
Iš kairės: A.Stašaitis, A.Gustaitis, V.Rauba, L.Sliužinskas, K.Graužinis.
P.Hiksa prisimena: "Mano skrydžiai taip pat buvo labai pavojingi. Be jau minėtų aštuonių lėktuvų „Elfagie" (L.V.G.), mes reparacijų sąskaita per kažkokią sąjungininkų komisiją gavome 32 lėktuvus. Jų priimti aš važinėjau į Eitkūnus. Sakau „priimti", o iš tikrųjų reikėjo užsimerkus imti visokį laužą, koks tik buvo duodamas. Tai buvo seni, išardyti, sudaužyti ir susidėvėję „Albatrosai S-2", „Albatrosai S-3", „Rumpleriai" ir „Halberštetai". Po to jie buvo traukiniu atgabenti į Kauną ir sukrauti cepelino angare, kuris vėliau buvo nugriautas. Aš tada įvedžiau taisyklę, kad kiekvienas aviacijos mokyklos mokinys turėjo iš šio laužo sunarstyti bent vieną lėktuvą, prižiūrėjau jų darbą ir iš laužo surinktus lėktuvus turėjau išbandyti ore. "
• • • • • • • • • • • •




Aviacijos mokyklos instruktorius P.Hiksa
1919 m. gegužės 15 d. mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į Karo aviaciją. Buvo pirmasis karo lakūnas, tarnaujantis Lietuvos kariuomenėje.
1919 m. birželio 6 d. suteiktas karininko laipsnis. Dalyvavo Nepriklausomybės kovose prie Panevėžio, Ežerėnų (dabar Zarasai), Utenos, Suvalkų, dėstė Aviacijos mokykloje.
1919 m. lapkričio 22 d. suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1919 m. lapkričio 27 d. paskirtas Mokomojo būrio viršininku, o 1920 m. balandžio 16 d. – Oro eskadrilės vadu.
1922 m. birželio 3 d. suteiktas kapitono laipsnis.
1922 m. rugsėjo 25 d. paleistas iš kariuomenės.
PRANO HIKSOS BIOGRAFIJA
• • • • • • • • • • • •




P.Hiksa (centre) tarp mokinių lakūnų 1919 m.
P.Hiksa prisimena: "Aš taip pasitikėjau savimi, kad, net gerai neapžiūrėjęs lėktuvo, sėdau bandyti variklio, leisdamas jį čia su viena, čia su kita magneta, ir išvairavau į startą. Paspaudžiau kuro rankenėlę, atsiplėšiau nuo žemės ir labai nustebau, kad variklis ėmė mažinti apsisukimus ir springti. Padariau staigų posūkį vos ne 90° kampu ir nutūpiau. Prie manęs pribėgęs jaunas mechaniko padėjėjas lietuvis pasakė, kad aš nepaankstinau degimo, ir dešinėje kabinos pusėje parodė mažą svirtelę. Rusiškuose ir angliškuose lėktuvuose degimo reguliavimo nebuvo, o vokiečiai – ir lakūnas, ir mechanikas – man tyčia apie tai nieko nesakė. Aš žemėje dar kartą išbandžiau variklį su paankstintu bei pavėlintu degimu ir vėl pakilau. Paskraidžiau kokį pusvalandį ir 90° spirale nutūpiau, tuo nusipelnydamas visuotinės žiūrovų pagarbos, nes tokios spiralės Kaune dar niekas nebuvo matęs. Po to iškart buvau paskirtas į aviacijos mokyklą instruktoriumi ir aviacijos istorijos bei variklių kurso dėstytoju."
P.HIKSOS PRISIMINIMAI
• • • • • • • • • • • •




Sunkvežimis "Komnik" pargabena sudaužyto lėktuvo dalis
Neretai dėl įvairių gedimų tekdavo priverstinai leistis toli nuo aerodromo ir jei pataisyti lėktuvo ir vėl pakilti nebūdavo įmanoma - tuomet prasidėdavo "ilga kelionė namo"... Reikėdavo nusigauti iki artimiausios vietos kur būdavo telefonas, išsikviesti pagalbą, tada išardyti lėktuvą, laukti atvykstant transporto...
• • • • • • • • • • • •




Iš kairės V.Rauba, H.Rotteris ir mechanikas (užsilipęs) prie mokomojo lėktuvo
Haris Rotteris 1919 07 21 paskirtas Karo aviacijos mokyklos mokinių — lakūnų I-osios grupės instruktoriumi, kurią sudarė: Gustaitis, Jablonskis, Rauba, Zauka, Sliužinskas ir Stašaitis. Savarankiškai skraidyti išleido Sliužinską, Raubą ir Stašaitį.
• • • • • • • • • • • •




Samdytas vokietis lakūnas H.Rotteris prie žvalgybinio lėktuvo LVG C.VI 1919 m.
1919 m. Spalio 28 d. vyr. ltn. Harris Rotteris į LVG. C. VI. kabiną įsisodino mokinį-lakūną Šakmaną ir išskrido bandyti lėktuvą. Ore, Rotteris suvaidino variklio gedimą(išjungęs variklio magnetą) ir lėktuvas nutūpė Vilijampolės lankoj. Šakmanui ėmus tikrinti karbiuratorių iš miško įšėjo du civiliai ir juos lydintis kareivis. Vokietis nutaikė pistoletus į kareivį ir Šakmaną ,o du internuotus turkus susodino į žvalgo vietą ir išskrido. Tą pačią dieną iš Tilžės Rotteris pranešė ,kad galima atsiimti lėktuvą, bet reikia atvežti jo daiktus ,bei algą priklausančią iki tos dienos. Tą naktį visi vokiečiai buvo tardomi, o netrukus(lapkričio 15d.) paleisti iš Lietuvos kariuomenės.
H.ROTTER BIOGRAFIJA
• • • • • • • • • • • •




Aviacijos mokyklos mokiniai ir mokyklos mokslo vedėjas, samdytas vokietis Adolfas Švezigas 1919m.
Sėdi š kairės: T.Sereika, K.Brazdžionis, A.Švezigas, J.Šalkauskas, V.Ruseckas. Stovi iš kairės: K.Kanauka, P.Brazdžiūnas, V.Elisonas, L.Virbickas, V.Firontas, A.Vasnevskis, T.Šakmanas, J.Pranckevičius.
• • • • • • • • • • • •




Žvalgybinis lėktuvas LVG C.VI
Tuo metu tai buvo moderniausia kovos mašina Lietuvos karo aviacijoje ir kiekvieno lakūno mokinio svajonė buvo kuo greičiau savarankiškai pilotuoti šį lėktuvą.
PLAČIAU APIE LVG C.VI
• • • • • • • • • • • •




Rumpler C.I po nesėkmingo tūpimo Kauno aerodrome
Lietuvos karinė aviacija turėjo tris tokio tipo lėktuvus, kuriuos mokiniai lakūnai dėl prastų skridimo sąvybių greitai sudaužė.
APIE RUMPLER C.I
• • • • • • • • • • • •




Mokomojo lėktuvo Albatros B.II avarija
Alb. B.II sukonstruotas 1913 m. kaip žvalgybinis, vėliau tapo populiariausiu mokomuoju lėktuvu. Lietuvos karo lakūnai mokėsi šiuo tipu skraidyti iki 1931 m. Alb. B.II buvo medinės konstrukcijos dvisparnis su vandeniu aušinamu 120 AG šešių cilindrų varikliu Mercedes. Didžiausias greitis – 110 km/h.
• • • • • • • • • • • •




Karo lakūnai leitenantai V.Jablonskis ir V.Rauba prie lėktuvo LVG C.VI
V.JABLONSKIO BIOGRAFIJA
• • • • • • • • • • • •




Jaunieji Karo aviacijos lakūnai 1920 m.
Iš kairės: L.Sliužinskas, A.Stašaitis, V.Šenbergas, A.Gustaitis, L.Peseckas, E.Kraucevičius
• • • • • • • • • • • •




L.Peseckas ir A.Stašaitis
Jaunieji leitenantai, Aviacijos mokyklos absolventai 1920 m.
L.PESECKO BIOGRAFIJA
• • • • • • • • • • • •




Aviacijos mokyklos mokiniai prie lėktuvų angaro
Sėdi iš kairės: T.Šakmanas, A.Gustaitis, mokyklos viršininkas J.Laurinaitis, K.Brazdžionis, V.Ruseckas, stovi iš kairės: V.Lišauskas, B.Sidaravičius, L.Virbickas, A.Babilius, L.Peseckas, J.Dobkevičius, X, V.Šidlauskas, J.Pranckevičius, X, V.Firontas, S.Tumas, K.Kanauka, S.Sabas, J.Šalkauskas, V.Elisonas, T.Sereika, H.Bezumavičius, K.Graužinis, A.Stašaitis, V.Jablonskis, V.Šenbergas, P.Brazdžiūnas, S.Stanaitis, J.Zauka. 1919 m. ruduo.
KARO AVIACIJOS MOKYKLOS ABSOLVENTAI
• • • • • • • • • • • •




Aviacijos mokyklos buvusių mokinių ir instruktorių susitikimas mokyklos baigimo 15-os metų proga aviacijos karininkų ramovėje 1934 m. gruodžio 16 d..
Iš kairės sėdi: T.Šakmanas, J.Šabanavičius, G.Bezumavičius, instruktorius P.Hiksa, mokyklos viršininkas J.Laurinaitis, A.Gustaitis, A.Stašaitis, B.Sidaravičius, A.Babilius. Stovi: V.Lišauskas, L.Sliužinskas, V.Firontas, V.Šenbergas, L.Virbickas, L.Peseckas, V.Šidlauskas, V.Švitrys, K.Kanauka, V.Jablonskis.
• • • • • • • • • • • •




Aviacijos mokyklos baigimo ženklas
1919 m. gruodžio 16 d. Karo aviacijos mokykla išleido pirmąją ir paskutinę laidą (Karo mokyklos II laida), kurią baigė 34 lakūnai. Kaip ir kiekviena karo mokykla, taip ir ši turėjo baigimą liudijantį ženklą. Ženklo autorius laikomas Karo aviacijos mokyklos absolventas ltn. Vytautas Rauba, kuris taip pat yra pirmųjų lietuviškų Karo aviacijos lėktuvų ženklų autorius. 1923 m.kovo 28 d. Įsakymu Kariuomenei Nr. 54 2§ nustatomas šio ženklo aprašymas ir nešiojimo taisyklės.
APIE ŽENKLĄ PLAČIAU...
• • • • • • • • • • • •


Fotografijos iš LAM ir VšĮ Plieno Sparnai fondų.
Parodą parengė Nerijus Korbutas 2019 03 12

Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
P.Hiksa
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis
V.Rauba
J.Kumpis