1907 05 08 Kamšų k., Raudėnų vls., Marijampolės aps. gimė Jasiunskas Stasys.

1929 baigęs Marijampolės Rygiškių jono g-ją įstojo į Karo mokyklą.

1931 10 24 ją baigus (XIII laida) suteiktas jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas 9 pėst. pulko 3 kulkosvaidžių kuopos būrio vadu.

1934 01 09 komandiruotas į Karo aviacijos karininkų kursus lakūnu mokiniu.

1934 09 17 pirmą kartą savarankiškai skrido lėktuvu.

1935 07 19 baigus Karo aviacijos karininkų kursus paskirtas į 5 eskadrilę, 1935 10 10 karo lakūnu į 1 naikintuvų eskadrilę.

1935 11 23 pakeltas į leitenantus.

1936 12 01 perkeltas į 5 eskadrilę technikos karininku, einant ir karo lakūno pareigas.

1937 05 01 perkeltas į Zoknių įgulą Šiauliuose.

1938 11 23 pakeltas į aviacijos kapitonus.

1939 12 01 perkeltas į 2 (artimosios žvalgybos) eskadrilę Kaune ir paskirtas karo lakūnu. Iki 1940 06 15 Stasys Jasiunskas Karo aviacijoje skraidė 413 val. 05 min.

Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo Karo aviacijos dirbtuvių raštvedžiu.

1940 07 09 paskirtas LLK Karo aviacijos Tiekimo skyriaus sandėlių v-ku.

1940 10 22 likviduojant Lietuvos kariuomenę iš kariuomenės atleistas. Dalyvavo antisovietiniame pasipriešinime, slaptos karinės org-jos „Šaulių mirties batalionas“ narys.

1941 05 03 suimtas NKVD ir kalintas Kaune.

1941 06 23 kilus Vokietijos – SSRS karui išvežtas į Minsko kalėjimą.

1941 06 26 enkavedistų surengtų masinių kalinių žudynių metu prie Červenės, Baltarusijoje, liko gyvas. Grįžo į Lietuvą. Vokiečių okupacijos metais dalyvavo antinacinėje pogrindinėje veikloje, buvo LLKS narys.

1944 tarnavo gen. P.Plechavičiaus organizuotos VR štabe, 05 15 vokiečiams likviduojant VR kartu su kitais štabo karininkais gestapo ir SS dalinių nuginkluotas, suimtas ir kalintas Salaspilyje, Latvijoje, vėliau pervežtas į Štuthofą Vokietijoje. Pasibaigus II pasaul. karui liko Vokietijoje, apsigyveno Uchtėje, kur 1945 įkurta lietuvių pabėgėlių stovykla „Vytis“. Artimai bendravo su Oldenburge gyvenusiu gen. P.Plechavičiumi.

1945 11 10 mirė Miundeno karo pabėgėlių stovykloje, Vokietijoje, palaidotas Uchtės katalikų kapinėse.

Žmona – Salvina Staneikaitė (1911), duktė – Saulutė Salvina Kačanauskienė (1939), sūnus – Algimantas (1943).