1919-1940 m. Lietuvos karo aviacija buvo moderni kariuomenės dalis, šalies pažangos simbolis. Jos gretose tarnavę bei iš jų išėję lakūnai, inžinieriai, kiti specialistai daug prisidėjo prie krašto vystymosi, garsino Lietuvos vardą.
Kadangi iki šiol nebuvo išsamios Lietuvos karo aviacijos istorijos, su dideliu susidomėjimu sutikome dr. A.Liekio monografiją Lietuvos karo aviacija (1919-1940), tikėdamiesi, kad joje bus apibendrinti ir patikslinti daugybėje įvairiausių leidinių skelbti atskiri faktai, bei rasime naujos įdomios medžiagos iš dar mažai tyrinėtų archyvų. Deja, teko apmaudžiai nusivilti. Daugybė klaidų bei netikslumų verčia daryti išvadą, jog autorius, nors ir įdėjęs daug triūso, nepajėgė tinkamai panaudoti surinktos gausios medžiagos, pervertino savo jėgas bei žinias, ir būdamas vyriausiuoju redaktoriumi nepasirūpino kruopštesniu šios knygos korektūros bei maketo tikrinimu ir redagavimu. Tokio pobūdžio leidinį turėtų tikrinti ne tik kalbos redaktoriai, bet ir nagrinėjamos srities specialistai.
Vienur-kitur pasitaikančios korektūros klaidelės būtų atleistinos (juo labiau, jei jos yra ne varduose, pavadinimuose ar datose), o ir teiginį apie surastą "prie Baltosios salos oreivių lavonų dienoraštį" (p.22) galima priskirti prie atsitiktinio lapsus linguae, nors ir rodančio nelabai atidų tokio lygio knygos redagavimą. Tačiau dalykines klaidas pastebės daugelis aviatorių bei besidominčių aviacijos istorija. Iš jų matyti, jog autorius nebuvo pakankamai įsigilinęs į nagrinėjamą temą, kad kritiškai įvertintų ir sulygintų įvairios kokybės šaltinius. Kadangi nėra tokio pobūdžio monografijai būtinos nuorodų sistemos, iš trumpo literatūros bei šaltinių sąrašo ir paskirų nuorodų išnašose sunku nustatyti, kurios klaidos į ją pateko iš kokio nors šaltinio, o kurios - netiksli autoriaus interpretacija. Keista, kad tebuvo pasinaudota tik vienu Čikagoje ir vienu Lietuvos aviacijos muziejaus išleistu Plieno sparnų metraščiu, nors abiejų iki šios knygos rengimo buvo išleista po keturis numerius, ir juose autorius būtų galėjęs surasti vertingos medžiagos. Pastaruoju metu tapusia prieinama ir gausia Vakaruose bei kaimyninėse šalyse leidžiama literatūra su tikslesniais ir objektyvesniais duomenimis apie tų šalių aviaciją irgi nebuvo pasidomėta.
Kai kurie leidiniai, iš kurių paimti netgi ištisi puslapiai, tarp nuorodų išvis nepaminėti - pvz. p.97 esanti lėktuvo LVG C.VI schema ir techniniai duomenys perspausdinti iš A.Gamziuko knygos Aviacija Lietuvoje 1919-1940 (p.7), praktiškai visos žuvusiųjų lakūnų nuotraukos p.269-273 ir p.601-613 bei didesnioji dalis medžiagos apie juos paimta iš S.Lukšio, R.Mintauto ir J.Monkevičiaus knygos Palūžę sparnai. Abu tie leidiniai tarp šaltinių net nepaminėti. Visgi, šios monografijos autoriaus elgesys su šaltiniais gana pagarbus, palyginus su, pvz., prof. A.Žiliuko straipsniu tos pačios leidyklos rinkinyje Transportas (V., 1999) - pastarajame nėra visiškai jokios nuorodos nė į vieną istorinės ar iliustracinės medžiagos šaltinį, tik į keletą užsienio techninių publikacijų, kuriose vargu ar buvo galima rasti straipsnyje dėstomos medžiagos apie Lietuvos aviacijos istoriją.

Bet grįžkime prie Lietuvos karo aviacijos.

Kelia abejonių pati knygos struktūra. Knyga labiau panaši į gausybės atskirų faktų, ištraukų ir nuotrupų rinkinį, kurį tik nelabai sėkmingai pabandyta šiek tiek parūšiuoti, be rimtesnės analizės ir apibendrinimo. Pasigendame aprašomų įvykių nuoseklumo - nėra aiškios informacijos pateikimo eigos, kai kurie faktai kartojasi. Vietomis autoriaus tekstą nustelbia ilgos memuarų, instrukcijų citatos (kai kurios mažai vertingos nagrinėjamos temos požiūriu, ar su nenurodytomis jose esančiomis klaidomis - pvz.:

121-137 p. užimanti P.Hiksos atsiminimų citata, kurios tik 4 puslapiuose kalbama apie Lietuvos aviaciją, bei yra klaidingų lėktuvų pavadinimų p.134 ir nebent humoristiniam pasakojimui tinkamas avarijos aprašymas p.135).

Kartais neaišku, kur prasideda ar baigiasi citata - pvz., p.367-371 esančioje V.Šenbergo straipsnio iš 1933 m. knygos Paukščių keliais citatoje negalėtų būti 1937 m. apžvalgos bei duomenų apie 1932-1937 metus, tad neaišku, iš kur paimta ši medžiaga. Turbūt dėl korektūros klaidos ar neapsižiūrėjimo ir knyga "Paukščių keliais" p.367 virto "Paukščių keliu".

Padrikas medžiagos pateikimas matyti iš skyrelių apie J.Dobkevičių. P.138 esantis skyrelis pavadintas Aviacijos konstruktorius Jurgis Dobkevičius, nors čia pasakojama tik apie jo atėjimą į Lietuvos aviaciją 1919 m. P.142-143 pateikiama keletas S.Stanaičio atsiminimų apie J.Dobkevičių, o jo kaip konstruktoriaus veikla nagrinėjama tik p.147-157.

Be plačios citatos iš L.Pesecko prisiminimų apie skridimą degančiu Sopwičiumi p.93-95, ši istorija atpasakojama p.171

P.175 pateikta įsakymo faksimilė bei netiksli jos citata, tiksli citata pakartota p.176.

Daugiau paieškoti reiktų norint palyginti lietuvių ir kitų šalių lakūnų transatlantinius skridimus. Apie Alkuko ir Brauno bei Čemberleno ir Levino skridimus užsimenama, bei apie Č.Lindbergo skridimą plačiai rašoma p.182-188, po pasakojimo apie S.Dariaus kelionę į Ameriką, o kai kurios Lindbergo skrydžio detalės bei kitokie nei p.188 lėktuvo duomenys pateikiami aviacinės technikos vystymosi apžvalgoje p.517-518. Po Lindbergo skridimo aprašymo p.188 vėl grįžtama prie Lietuvos aviacijos mokyklos, o S.Dariaus ir S.Girėno transatlantinis skridimas, atskirtas nuo antrojo Č.Lindbergo paminėjimo Lietuvos karo aviacijos reikalavimais lakūnams bei aerodromams, eskadrilių personalo sąrašais, - randamas p.550-567.

Sunkoka suprasti, kodėl skyrelis p.188 pavadintas Mokėsi ir mokė, jei apie tai užsimenama vos vienu sakiniu, taip pat, kodėl skyrelio pavadinimas Tarnybos eiga yra p.189, gana nuoseklaus pasakojimo viduryje.

Apie F.Šulco žuvimą rašoma p.143-144, šiuose puslapiuose cituojamo įsakymo faksimilė spausdinama p.220 (po užuominos apie vienus pirmųjų skridimų į frontą, kuriuose dalyvavo F.Šulcas ir K.Fugalevičius, bet apie kuriuos nepateikta jokios detalesnės informacijos ar dokumento).

Ištisi puslapiai skirti aviatorių pavardžių vardijimui (p.377-382), ar juo labiau - vienų metų Aeroklubo sklandytojų (p.307) - nėra įdomūs tekste, gal jiems reikėjo skirti atskiras lenteles ar priedus.

LAK sklandytojo P.Kvietkausko žuvimas (p.333) taip pat nesusijęs su Karo aviacija, nei su Baltijos šalių varžybomis, į kurių skyrelį jis pateko.

Pastraipa apie lėktuvo Albatros įsigijimą LAK 1929 m. (p.341), matyt, turėjo būti po pastraipos apie teorinius kursus, pradedama: "Tačiau daugelio LAK narių ir jo rėmėjų svajonė buvo išmokti skraidyti lėktuvais".

Lietuvos aviacijoje nenaudotus 1939 m. internuotus lėktuvus derėtų aprašyti atskirai, nepainiojant jų tarp Lietuvos karo aviacijos naudotų tipų (p.474-477).

Be to dėl maketavimo klaidos už internuotų lėktuvų aprašymo, p.477 esančio skyrelio apie DH-89A pradžioje atsidūrė paskutinė skyrelio apie D 501L pastraipa.

Galima ginčytis, ar tinka tokiai specializuotai monografijai populiarus įvadas apie oreivybės istoriją, tačiau kadangi jis yra, ir jame norėtųsi daugiau tikslumo. Pvz., keistokai atrodo Apolono-11" skrydžio (o ne "mėnulio kabinos", kaip tekste) emblemos priskyrimas prie archeologinių radinių (p.10), be to, erelis šioje emblemoje turi ne tiek mitologinę (p.9), kiek heraldinę prasmę.


Matyt, toks platus skyrius apie Lietuvos aeroklubą taip pat išeina už šios monografijos temos ribų - tuomet tai turėjo būti arba monografija apie visą Lietuvos aviaciją 1919-1940 m., arba būtų pakakę apžvelgti Karo aviacijos indėlį organizuojant ir vystant Aeroklubą bei karo lakūnų veiklą jame. Juo labiau neatrodo čia tinkąs platesnis nei su Karo aviacija, nei su Aeroklubu nesusijusios vokiškosios Klaipėdos sklandytojų sąjungos aprašymas (p.302-303).

Akivaizdus ir autoriaus techninių žinių, ar bent kompetentingo šios srities konsultanto trūkumas. Pvz., nors dabar visuotinai priimtas matavimo vieneto pavadinimas "arklio galia", visur vartojama santrumpa "AJ", o ne "AG".

Iš A.Mačiuikos knygos paimtas dirižablių konstrukcijos tipų pavadinimai "liauni" ir "standri" (p.35), nors dabar vartojama "minkšta" ir "standi" konstrukcija.

Taip pat vietoje "kopėjo" (p.56-57) šiuo metu prigijęs "sraigtasparnis".

Daugelyje vietų galima rasti nebevartojamą metalo pavadinimą "aliuminijus" (p.166, 210).

Sakinys "nerviūras irgi buvo naujo tipo: paprastas - viengubas ir su sustiprinta dalimi - dvigubas" užkliūtų bet kuriam aviacijos žinovui, nes tai ne tik keturguba korektūros klaida - čia turėjo būti ne tik nerviūros, paprastos - viengubos, dvigubos, bet ir stiliaus painiava - tos pačios, ar skirtingos buvo viengubos ar dvigubos, ir kurios.

"Pito" (Pitot) vamzdelis pavadintas "Pilot" dėl korektūros klaidos, ar dėl netikslumo cituojamame dokumente (p.375).

P.449 "fiuzeliažas" virto "fiziuliažu".

Štai dar keletas rimtesnių techninių ir faktinių klaidų:

Pirmasis dirižablis, perskridęs Atlanto vandenyną, buvo ne 1924 m. vokiečių "Cepelinas" (p.33), o 1919.07.6-7 d. britų "R 34" (beje, šis faktas yra minimas ir pagrindiniame šios dalies šaltinyje - A.Mačiuikos Oreivybėje).

Jei techniniu požiūriu beprasmį teiginį, jog "autožiro variklis buvo aušinamas" (p.58), galima vertinti kaip klaidą (galbūt praleistas žodis apie aušinimo būdą), tai nėra paminėtas pagrindinė autožiro skridimo ypatybė - nešantysis sraigtas laisvai sukasi priešpriešinio oro sraute. Yra minimi tik pradiniai menčių įsukimo būdai, kuriuos nežinantis skaitytojas gali manyti naudojamus viso skridimo metu.
Taip pat netikslus autožiro valdymo metodo aprašymas, galbūt, paimtas iš nepatikimo šaltinio.

Absurdiškas teiginys: "Lakūnui sklandytuve gulėti, vėliau - sėdėti leido įrengtas sklandytuvo išilginis gilumos vairas - išsikišusi mažesnė tiestinė judama plokštuma, įrengta prieš tiestinius sparnus", t.y. prieš lakūną. (p.66).

Neaišku, ką bendra turi "brolių Raitų pastebėtas paukščių sparnų galų užpakalinių briaunų lenkimas su posūkio vairu - statine (dabartinėje terminologijoje šis žodis turi visiškai kitą reikšmę, nei prieškariniame šaltinyje, kur reiškė "vertikalia") plokštuma užpakalyje "(p.67).
Sunku suprasti, ką norėta pavadinti "sparno viršutinių galų briaunomis" (p.68), o "rutuliukai" paraše prie iliustracijos turėtų būti vadinami "skridiniais".

Pažvelgus į greta esančią schemą, matyti, jog "Ruskij Vitiaz" varikliai buvo ant apatinio, o ne viršutinio sparno, kaip teigiama tekste (p.79).

A.Fokkeriui grįžus į tėvynę Olandiją, Fokker tapo nebe vokiečių (p.85), o olandų firma.

Trečiajame dešimtmetyje Junkers firma aktyviai veikė ne tik Švedijoje, bet ir Sovietų Sąjungoje.

Gal dėl korektūros klaidos atsirado "Dobi-II Priešakinės nešančiosios plokštumos lonžeronas" (p.150) - turėjo būti "priešakinis".

Labiau neaiškus Dobi-III valdymo aprašymas p.152 - "Vairalazdė pritvirtinta viršuje, o pakojų vietoje - įrengti posūkio vairai". Suprantamiau būtų paaiškinti, jog posūkio vairas buvo valdomas ne skersiniu pakoju, o pedalais. Iš greta esančios schemos matyti, jog šio lėktuvo eleronai įrengti ne sparnų galuose, o išilgai visos jų užpakalinės briaunos.

Turbūt dėl korektūros klaidos p.176 vietoje "barografo" atsirado "baragrafas", bet prie paprastos korektūros klaidos sunkoka priskirti atvejį, kai "celonuota drobe aptraukta sparno dalis tampa dengta celofanu, impregnuota drobe" (nors šis terminas teisingai užrašytas p.467),

o variklis "Wright Whirlwind" tampa "Whirliwind Wright" (p.187).

Neaišku, prie korektūros, stiliaus ar dalykinės klaidos priskirti sakinį, "jog SVA-10 sparnų Priekinė briauna buvo dengta klijuote, likusieji - drobe" (p.208).

Lėktuvo "Taylor Cub" lakūnų sėdynės buvo įrengtos ne viena šalia kitos (p.364), o viena už kitos.

Neįprastas apibūdinimas, jog "ANBO-V sparnai buvo lygiagretainio formos" (p.439), nors formaliai geometrijos požiūriu ir teisingas. Tačiau nei nuotraukoje, nei pateiktoje schemoje nepavyko įžvelgti N formos spyrių.

Didžiausias ANBO-IV horizontalus greitis p.441 virto "dažniausiu".

Painiavos yra ir sakinyje: "ANBO-IV, skirtas žvalgybai ir kaip lengvasis bombonešis ginkluotas kulkosvaidžiais (1 sinchronizuotas šaudyti pro propelerį ir judančiais) ir bombomis"... Iš tikrųjų ANBO-IV turėjo du nejudamus sinchronizuotais bei vieną arba du judamus žvalgo kulkosvaidžius

Kai kurių p.445-446 lentelėje minimų lėktuvų tipų (pvz. D.501, Gloster Gladiator, PZL-37, daugumos vokiškų) tikrai negalima datuoti 1932 m., kaip nurodyta lentelės antraštėje - tai vėlesnės konstrukcijos, be to yra klaidų čia esančiuose lėktuvų pavadinimuose: "D.50 (Devoitine)" vietoje "Dewoitine" D 501, "Merserdsmit" vietoje "Messerschmitt", "P.2.L." vietoje "PZL".

"Po to, kai prototipą išbandžius su keletu skirtingų variklių jam buvo pasirinktas Bristol Pegasus, šie varikliai buvo naudojami ne kai kuriuose" (p.451) o visuose ANBO-IV.

Sakinyje "tuo metu trimenčių propelerių pasaulyje niekas negamino" (p.452), matyt, praleistas žodis "medinių".

Neįprastai skamba posakis "gausiai ginkluoti kulkosvaidžiais" (p.457).

Galbūt čia paprasta korektūros klaida, bet J.Dambrava ir J.Dovydaitis nebūtų galėję dviese pakilti vienu vienviečiu naikintuvu D 501L (p.474).

Matyt, prisimindamas istoriją apie 1919 m. "Sopwithčių", autorius p.476 rašo apie rugsėjo 2 (o ne 4, kaip tekste) dieną prie Bartninkų nusileidusį naikintuvą Messerschmitt Bf.109, jog lakūnai pabėgo. Iš tikrųjų šiuo irgi vienviečiu naikintuvu skridęs psk. Lembke vietos šaulių buvo sulaikytas ir internuotas.

Tokiame leidinyje galima trumpai apžvelgti Lietuvos kariuomenės kūrimą, tačiau kiek su nagrinėjama tema siejasi, pvz., detali P.Lukšio biografija (p.89)?

Lietuvos aviacijai skirtoje knygos dalyje taip pat yra faktinių klaidų:
Kuriamai inžinerijos kuopai (p.90) vadovavo karininkas M.Nurkas, o ne Juozas Narakas (šis, 1919 m. įstojęs į Lietuvos kariuomenę savanoriu, dar nebuvo karininkas, o mokėsi Kauno komendantūros mokomojoje kuopoje, vėliau baigė Karo mokyklos II laidą ir buvo paskirtas į 4 pėstininkų pulką. Tik 1923 m. baigęs Aukštuosius karininkų kursus paskirtas į Karo aviaciją).

Iš sakinių p.96 ar p.341 galima manyti, jog Lietuvos aeroklubas 1929 m. iš kažkur įsigijo Albatrosų B.II nepriklausomai nuo Karo aviacijos, nors iš tiesų jie buvo Karo aviacijos dovanoti. Taip pat galima pamanyti, jog šiais Albatrosais pasiėmus šautuvus buvo skraidoma į frontą ir Lietuvoje 1919-1920 m., nors iš tiesų čia jie jau buvo naudojami tik kaip mokomieji.

Albatros D.III (p.98) buvo ne žvalgybos ir lengvieji bombonešiai, o naikintuvai.

P.102. Tekste minima, jog Annelise priverstinai nusileido Rokiškio rajone

1919.10.16, ir buvo P.Hiksos (iš tiesų - Lietuvos žvalgybos valdininko F.Dunajevo lydimo juo skridusio lakūno H.Hessės) nuskraidintas į Kauną, tuo tarpu prie iliustracijos p.102 rašoma jog joje - Annelise nutūpęs Rokiškio rajone 1920 m. Iš tikro tai priverstinis Annelise nusileidimas prie Kauno aerodromo (be to, lėktuvas su taip palaužta važiuokle nebūtų galėjęs pakilti iš Obelių skridimui į Kauną).

„Junkers F 13“ lakūno ir mechaniko kabina buvo ne hermetiška (p.105), o atvira.

P.111. Dabartinė Savanorių pr. numeracija neatitinka 1919 m. buvusios Ukmergės pl. - tuometinis K.Fugalevičiaus namas Ukmergės pl. 28 dabar yra Savanorių pr. 42.

P.112. Neaišku, iš kur paimti duomenys, jog gen.mjr. R. Okuličius-Kazarinas buvo aviacijos bombų sandėlio viršininkas, ir kaip susieti tokias gana kuklias pareigas su tokiu aukštu generolo laipsniu.

P.114-115. Karo aviacijos viršininku buvo paskirtas ne Antanas, bet Vincas Gavelis. A.Gavelis aviacijoje pradėjo tarnauti gerokai vėliau.

Matyti, kad nekritiškai vertinti kai kurie šaltiniai, nesulyginti juose esantys skirtumai, pvz., p.143 ir 220 pagal dokumentus nurodyta F.Šulco žuvimo data - 1919 m. rugsėjo 28, tuo tarpu p.269 jau yra iš 1929 m. leidinio Mūsų sparnai po įvairias publikacijas keliaujanti klaidinga 1919 m. spalio 28 d. data.

Įdomu, iš kokio šaltinio imti duomenys, jog iki J.Dobkevičiaus kilpas pasaulyje buvo atlikę 100 lakūnų (p.147).

J.Dobkevičius žuvo ne 1926 m. balandžio 8 (p.154-155), bet birželio 8 d.

P.161. Kiek žinoma, Albatros naikintuvų statybos Klaipėdoje atsisakyta ne dėl specialistų trūkumo (bendrovė Klaipėda pajėgė pastatyti šio lėktuvo prototipą).

P.163. Naikintuvais Letov Š-20 nebuvo skraidyta iki sovietinės okupacijos (p.163). Paskutinis skraidantis “Šmolikas“ sudužo J.Dovydaičio skridimo metu 1936 m.

Aprašant ANBO-II, nepaminėtas jo panaudojimas lakūnų mokymui Karo aviacijoje, nenurodyta jo perdavimo Aeroklubui data - 1931 m. (p.170).

L.Pesecko skridimas degančiu Sopwith “pusantraspyriu“ įvyko ne 1928 m. spalio 9 (p.171), bet rugsėjo 21 d.

Korektūros klaida datoje - L.Peseckas paskirtas Zoknių įgulos viršininku ne 1993 m. liepos 27 d. (p.172), bet 1933 m.; bei laipsnyje - buvęs majoru, jis tapo ne leitenantu, o pulkininku leitenantu.

Simas Stanaitis (p.170, 172) nebuvo kuo nors ypatingai išsiskiriantis iš pirmosios laidos lakūnų. Didžiausias jo nuopelnas - tai, kad sulaukęs Nepriklausomybės atkūrimo, paliko savo atsiminimus.

Balti, juodai apvedžioti Vyčio kryžiai kaip Karo aviacijos lėktuvų ženklai buvo įvesti ne 1920, o 1922 m. balandžio 12 d. Nepaminėti ankstesni ženklų standartai (neskaitant nuotraukos p.124).

Nenurodoma, kada vietoje Oro laivyno įvestas Lietuvos karo aviacijos pavadinimas (p.191-192).

Greičiausiai korektūros klaida yra ir turto pardavimo iš padalinio į padalinį taisyklės.
1921 m. įsigyti Martinsyde F-4 nebuvo nupirkti vien Amerikos lietuvių - suaukotos Amerikos lietuvių lėšos Lietuvai perkant šiuos lėktuvus padengė tik dalį jų kainos (p.200). Vieninteliu šis lėktuvas virto, matyt, iš vienviečio (p.202).

Keista, kaip skaičiuojami eskadrilių lėktuvai p.202 - kodėl sudėjus tris 1-os eskadrilės Halb. Cl.IV, tris Halb. C.V ir du Martinsyde F-4 sumoje išeina 6 lėktuvai, iš vieno 2-osios eskadrilės LVG C.V ir aštuonių C.VI bendrai lieka 4 - gal tai tik paprastos korektūros klaidos renkant skaičius.

Tuo tarpu tai, kad šiuose 1923 m. birželio 1 d. sąrašuose nėra J.Dobkevičiaus lėktuvų - nieko nuostabaus: Dobi-I konstruktorius statė privačiai laisvalaikiu, ir jis Karo aviacijai nepriklausė, o Dobi-II statyba tuomet tebuvo įpusėjusi - lėktuvas baigtas spalio mėnesį.

Neaišku, iš kur dalyje apie Susisiekimo ministerijos bandymus organizuoti pašto pervežimus lėktuvais paimti duomenys, jog Pašto siuntoms buvo bandoma panaudoti buvusius karinius lėktuvus. 1921 m. nuo rugpjūčio iki lapkričio mėn. dviviečiais lėktuvais paštas buvo skraidinamas keturiomis kryptimis: Žiežmariai-Žąsliai-Kaišiadorys, Alytus-Marijampolė, Ukmergė-Gelvonys-Žeimiai ir Kėdainiai-Šeduva-Panevėžys (p.212-213). Tuo metu Lietuvoje nebuvo kam nors kitam perduotų buvusių Karo aviacijos lėktuvų, o daugelis šaltinių nurodo tik tai, jog 1921 m. buvo bandoma Karo aviacijos lėktuvais į dalinius skraidinti karinį paštą.

Orlaivių kovos būriui Utenoje 1919 m. vasarą vadovavo ne aviacijos mokyklos kariūnas Julius Šalkauskas (p.221), o karininkas Eugenijus Šalkauskas.

Neaiškumų kyla dėl datų pirmoje 225 puslapio pastraipoje. Atrodytų, jog čia kalbama ne apie 1919, bet apie 1920 metus. Iš tikrųjų Lietuvos karo aviacijos lėktuvai pradėjo skraidyti 1919 m. kovo (o ne vasario) mėnesį, ir tais metais iki atleidimo 1919 m. lapkričio mėnesį (o ne 1920 m. pradžioje) daugiausia skraidė samdytieji vokiečiai lakūnai. O aktyvesni veiksmai lenkų fronte prasidėjo 1920 m. vasarą (o ne vasarį - jei čia korektūros klaida, tai ir vietoje 1919 m. turėtų būti 1920).

Galbūt Junkers F.13 buvo prarastas (po keleto avarijų likęs neremontuotinas) ir dėl išdavystės, tačiau šiuo lėktuvu atskridę internuotieji turkų politiniai veikėjai H.Rotterio buvo išskraidinti tikrai ne juo (p.233), o LVG C.VI nr.9001/18, kurį parskraidinęs P.Hiksa ir skraidė į frontą. “Annelise“ nebuvo ginkluota ir nedalyvavo kovos veiksmuose, be to jos nepavadinsi „dvisparniu“ (biplanu), kaip Rotterio pagrobtasis lėktuvas apibūdinamas citatoje p.234.

Su A.Kaputausku žuvęs Eduardas Vacetas buvo ne oro žvalgas (p.270-271), bet jaunesnysis inžinierius - tai minima ir cituojamame dokumente.

Pulkininkas leitenantas (o ne pulkininkas) Stasys Pundzevičius į Karo aviaciją atėjo ne 1927 m. vasario 1 d. (p.278): 1927 m. kovo 5-ąją paskirtas laikinai einančiu šias pareigas, kovo 12 d. tapo Karo aviacijos viršininku.

A.Gustaitis 1934 m. perversmo metu buvo naujai paskirtas ne Aviacijos parko viršininku (p.280), o eiti Karo aviacijos viršininko pareigas.

Pagal kai kuriuos dokumentus, eskadrilės į grupes buvo suskirstytos 1935 m. rugsėjo 2 d. (p.281-282). Šios grupės buvo specializuotos į žvalgybos, naikintuvų ir bombonešių iškart, o ne 1940 m. 7-ai eskadrilei ir naikintuvų grupei vadovavo mjr. Jonas (o ne A.) Adomaitis, p.282

Knygos Aviamodeliai autorius E.Rozenbergas (p.296, 299) nebuvo lakūnas.

Taip pat ir šešiolimetis J.Steikūnas 1934 m. - ANBO-II jis skrido kaip keleivis (p.340).

V.Milevičiaus ir A.Skurausko Karo aviacijos dirbtuvėse pastatytas sklandytuvas "Zögling" RRG 23 buvo išbandytas 1931 m. lapkričio 14 d. (p.299). Sklandytuvas buvo sulaužytas per pirmąjį viešą demonstravimą 1932 m. (1923 - korektūros klaida). Sklandytuvas nukrito praradęs greitį ne todėl, kad buvo paleistas guminiu amortizatoriumi, o todėl, kad nepatyrusi lakūnė pakreipė jį kilti per staigiu kampu.

Sklandytojų A, B ir C pilotų vardai (p.299) apibūdinti labai paviršutiniškai - kiekvienam jų gauti buvo čia nepaminėti atitinkami reikalavimai.

Neįprasta tiesiogiai lyginti skirtingų klasių sklandytuvų duomenų, ir rašyti, apie pradiniam vaikų mokymui skirtą Nykštuką (kuris niekada nebuvo motorizuotas), jog "Šis sklandytuvo aerodinaminės savybės buvi prastesnės nei kitų tais metais pagamintų sklandytuvų" (p.320, be to šiame sakinyje pora korektūros klaidų).

P.326 pradedama kalbėti apie nebaigtus statyti sklandytuvus, o toliau rašoma apie B.Oškinio, V.Šalaviejaus ir J.Čepaičio lėktuvėlius. Tarp jų liko nepaminėtas V.Mačiulaičio konstrukcijos lėktuvas.

P.343. ANBO-II Aeroklubui buvo perduotas ne 1930, bet 1931 m., o katastrofa įvyko ne "po poros metų", o 1934 m. (kaip rašoma p.340).

Letov Š-18 įsigytas tais pačiais 1934, o ne 1933 m.

Du DH-82 "Tiger Moth" įsigyti ne 1935, o 1936 ir 1937 m.

Dvivietis Bü 131 ir vienvietis Bü 133 įsigyti 1938 m.

Nepaminėtas tais pat metais pirktas prancūziškas sanitarinis Farman-393.

Daugiau lėktuvų pirkta nebuvo, tad sakinį, jog "Lėktuvų daugėjo ir SSSR okupacijos išvakarėse" panagrinėsime vėliau kaip stiliaus ir skyrybos klaidą.

Bücker 133C Nr.803 (p.345) buvo ne LAK Sportinės eskadrilės, bet Karo aviacijos lėktuvas, matyt, kurį laiką skirtas Sportinės eskadrilės treniruotėms.

Nežinia, kuo remiantis teigiama, jog nepasirašyto LAK aeroklubo narių sveikinimo J.Paleckiui 1940 m. birželį autorius buvo prof. Z.Žemaitis (p.359), o ne, pvz., LAK reikalų tvarkytoju paskirtas Jankauskas (??). Taip pat neaišku, koks buvo pastarojo laipsnis - pulkininkas (p.360) ar pulkininkas leitenantas (p.361).

"Po 8 eskadriles" kiekvienoje iš 3 grupių (p.392) - cituojamo dokumento klaida (iš tikrųjų 8 - bendras visų trijų grupių eskadrilių skaičius).

Kažkodėl pasakojant apie Karo aviacijos aerodromus minimos civiliniame "Orinio susisiekimo įstatyme" esančių susisiekimo aerodromų ir skraidymų taisyklės (p.395-397, 399-408).

1930 m. sausio 1 d. Karo aviacijoje negalėjo būti dešimties ANBO lėktuvų (p.436), kadangi pirmieji serijiniai pagaminti tik tų metų rudenį (p.512-513). Netgi 1931 m. sausio 1 d. negalėjo būti daugiau kaip 7 ANBO tipo lėktuvų.

Iš viso buvo pagaminti penki ANBO-V, taigi, jų negalėjo būti 5-6 (p.439).

Norint nustatyti pagamintų ANBO-IV lėktuvų skaičių (p.448) pakanka pažiūrėti į p.511-514 esantį aviacijos dirbtuvėse pastatytų lėktuvų sąrašą - iš jo matyti, jog buvo pagaminta 15 ANBO-IV ir 19 ANBO-41 (neskaitant iš ANBO-IV perdirbto prototipo), tad neaišku, iš kur imti duomenys apie 22 ANBO-IV.

P.449 praleistas vienos iš ANBO-IV naudojusių eskadrilių numeris.

Neatidų autoriaus elgesį su šaltiniais ar korektūros tikrinimą liudija ir daugybė klaidų rašant aviatorių pavardes, vietovardžius bei lėktuvų tipų pavadinimus, bei nesisteminga jų transkripcija į lietuvių kalbą. Kadangi jos kartojasi, tai - ne atsitiktinės korektūros klaidos.

Pvz., matytose V.P.Jurkšto publikacijose minimas ne "Titas Linijus Buratinas" (p.14), o "Titas Livijus Buratinis".

Nelabai aišku, kokia sistema transkribuojamos prancūziškos pavardės, pvz.:
"Josefas Mongolfje" (p.16) - turėtų būti "Žozefas Mongolfje" (Joseph Michel Montgolfier);

"Fransua Pilatras de Rorieras" (p.17-18) - t.b. "de Rozje" (Franēois Pilatre de Rozier);

"Blanšardas" (p.25) - t.b., kaip ir p.20 bei 335, "Ž.Blanšaras" (Jean Pierre Blanchard);

"Henrikas Žifaras" (p.29), "Henrikas Farmanas" (p.72) - dabar paprastai transkribuojama kaip "Anri" (Henri Giffard, Henri Farman);

"G. ir K. Voizinai" (p.72) - t.b. "Gabrielis ir Šarlis Vuazenai" (Voisin);

"Hubertas Latanas" (Hubert Lathan) - t.b. "Latamas" (Latham).

"Begetas" (Bequet ? ! ) - gerokai iškraipyta žymaus prancūzų konstruktoriaus "Brege" (Louis Breguet) pavardė.

Yra nesklandumų ir su kitų šalių aviatorių pavardėmis. Galima nežinoti, jog JAV inžinierius "O.Šanutas" (Octave Chanute) buvo prancūzų kilmės, ir transkribuoti jo pavardę pagal anglų kalbos taisykles (p.65), bet neaišku, kodėl p.60 "George Cayley" pavardė transkribuojama "G.Seilis" - tiek mums žinomuose rusiškuose šaltiniuose rašoma transkripcija, tiek vakarietiškuose pateikiamas tarimas bei anglų kalbos tarimo taisyklės rodo, jog turėtų būti "Džordžas Keilis"

"Woelfert" vokiškai turėtų būti tariama bei transkribuojama "Violfert" arba "Velfert" (p.31), o "Otto Reuter" - "Roiter" (p.103).

161-163 p. minimas čekų konstruktorius buvo ne "Šmolekas", o "Šmolikas" (Alois Šmolik) taip neoficialiai buvo vadinamas ir jo konstrukcijos naikintuvas (p.282).

Kaune 1938 m. išleistoje knygoje "Vokiečių išsikraustymas iš Baltijos kraštų" pateikta jos autoriaus, sąjungininkų misijos vadovo pavardės rašyba yra ne "Neselis" (p.136, 218), o "Niesselis".

Amerikos "Smithsonian" instituto pavadinimą dabar rekomenduojama transkribuoti kaip "Smitsono", o "Smitsanian" (p.187) be kita ko dar turi korektūros klaidą.

Apmaudžiausi yra lietuvių ir Lietuvos aviacijoje skraidžiusių kitų šalių aviatorių pavardžių netikslumai.

Štai, vietoje p.108 minimų "Leichnerio ir Šverigo" turėtų būti "Lechneris ir Švezigas". Pirmojo aviacijos mokyklos viršininko pavardė paprastai rašoma ne "Fugelevičius" (p.109-110), o "Fugalevičius".

Po "Otto Rahno" nuotrauka atsiradęs inicialas "K.Rahnas" (p.147) bei vietoje "Zigmo Rimšos" atsiradęs "B.Rimša" (p.374) gali būti ir korektūros klaidos,

kaip ir p.176 vietoje Reimonto esantis "Reimantas"

bei p.177 vietoje Severino Sabo - "Subas".

Gaila, bet pastaroji bei keletas kitų klaidų atsirado ir kaip atskiri pavardžių rodyklės punktai. Sunkiau paaiškinti, kaip atsirado "Jeronimas Gardis" (p.177, 196, 267 ir pavardžių rodyklėje) - tai redakcijos praleista teksto rinkimo iš rankraščio klaida, kai neaiškiai užrašytos žinomo lakūno bei aeroklubo veikėjo J.Garolio pavardėje "o" ir "l" virto "d", ar autoriaus neapsižiūrėjimas renkant pavardes iš rankraštinių dokumentų. Beje, daugelyje vietų bei rodyklėje yra ir teisingai užrašyta Garolio pavardė.

P.197 "Klemas Martinkus" tapo "Klimu Martininkum". Keisčiausia, kad rodyklėje ši pavardė su nuoroda į minėtą puslapį teisinga,

kaip ir "V.Fironto", p.267 tapusio "Fizontu".

Įprasta Utenoje 1919 m. skraidžiusio oro žvalgo pavardės rašyba yra ne "Jencevičius" (p.221), o "Jancevičius", bet gal tai paprasta korektūros klaida.

To nepasakytum apie žvalgą "J.Šabanavičių", p.229 dukart virtusį "Šablevičium" (jo pavardę galima pasitikslinti ir pagal p.230 pateiktą įsakymo faksimilę), ir juo labiau apie p.240 "P.Lukša" virtusį Praną Hiksą.

Kai kurios tekste teisingai užrašytos pavardės rodyklėje atsiranda su klaidomis - pvz., vietoje "Čemarkos" (p.175, 177, 196 ir kt.) rodyklėje, kaip ir p.267, 268, 380, 382 yra "Čemerka".

P.267 esantis "Vasnerskis" išvis neturi nuorodos - nei taip klaidingai užrašytos, nei iš teisingo pavardės įrašo "Vasnevskis".

P.268 gausu pavardžių ir kitokių korektūros klaidų. Be jau minėto "Čemerkos", atsiranda "vyr.ltn. Reinotas" (t.b. Reimontas), dar kartą "Gardis", kuris skrido "su e.p. oro žvalgo ltn. Damijonaičio", "karo žvalgas" vietoje "oro žvalgo" Apie šiame puslapyje esančius lėktuvų pavadinimus rašoma atskirai.

P.295 atsiradęs "Stasys Darius", deja, ir šioje knygoje tęsia Stepono Dariaus ir Stasio Girėno painiojimo tradiciją.

Matytuose šaltiniuose Šaulių sąjungos aviacijos būrio vado pavardė pateikiama ne "Krasnickis" (p.363, 365) bet "Krasnickas" (o p.383 lentelėje yra abu šios pavardės variantai)(??).

Liudo Zibavičiaus virtimas "Zikavičium" (p.377),

kaip ir vietoje "Valterio" atsiradęs "Volteris" (p.379)

ar vietoje "Dabušio" - "Dabužis" - turbūt korektūros klaidos,

bet tai sunkoka pasakyti apie "Koputkovą" vietoje "Kopukovo", kuris yra ir p.377, ir 381,

"Jurgio Draugelio" virtimą "Daugėla" ar "Domo Digrio" - "Degru" (p.381) (??).

Nežinantis skaitytojas iš p.384 pateiktos lentelės supras, jog Žvalgybos grupės vado poste majorą "Narcizą Ferencą" pakeitė pulkininkas "Narcizas Tautvilas", tuo tarpu iš tikrųjų tai tas pats asmuo, gavęs aukštesnį karinį laipsnį ir pakeitęs pavardę į lietuvišką. P.394 šalia Narcizo Tautvilo nuotraukos tekste netgi atsiranda "F.Tautvilas", o cituojamame įsakyme yra majoras "Ferensas".

Pavardės pakeitimą (jei autorius apie tai žinojo), būtų buvę galima žymėti taip pat, kaip ir p.389 esančio "Norberto Adamkevičiaus" (tiesa, čia turbūt irgi korektūros klaida - jis pasikeitė pavardę ne į "Adomaičio", o į "Adomkaičio").

Matytuose šaltiniuose yra ne "Jonas Skribkė" (p.385), o "Stribikė".(??)

Kaip minėta, yra nemažai painiavos ir lėktuvų bei kituose pavadinimuose.
Pateikta rašyba "Moran-Ž" tiesiog paimta iš rusiškos transkripcijos, nepasistengus išsiaiškinti originalios prancūziškos - "Morane-G" (p.80-81).

Taip pat ir vokiško "Foker" ("Fokker") bei prancūziško "Niupor" ("Nieuport") p.81-82.

Nepaminėta, jog "Camel", kaip ir triplanas, buvo anglų "Sopwith" firmos naikintuvas (p.82-83).

P.96 pasitaikęs LVG C VII - paprasta korektūros klaida, tačiau, kaip minėta, pavadinimai ir tikriniai vardai turėtų būti tikrinami ypač atidžiai.

P.134. P.Hiksos atsiminimų citatoje klaidingai minimi "Albatrosai" S-2 ir S-3 - tokių vokiškų tipų Lietuvos aviacijoje (??) nebuvo. Čia turėti Albatros C.Ib ir C.III.

Taip pat turėtų būti ne "Halberštetai" (arba "Halbšteriai" iš A.Gavelio atsiminimų citatos p.178), o "Halberšteteriai": originali rašyba "Halberstädter"
.
Dobi-II variklis - ne "Benz B 24" (p.150), bet "Benz Bz IV".

Tikslus Č.Lindbergo lėktuvo pavadinimas buvo ne "Spirit of Saint Louis N4P" (p.182), bet "Ryan NYP" (New York - Paris) "Spirit of Saint Louis".

Alkuko ir Brauno transatlantinis 1919 m. lėktuvas vadinosi ne Vickers "Vinery", bet Vickers "Vimy".

Turbūt, panašiai kaip "Gardis", vietoje Farnborough p.200 atsirado "Famborough". Lutono virtimas "Lutovu" (p.374) tokia pat korektūros klaida.

FAI - Tarptautinė aeronautikos (arba oreivybės, kaip p.37) federacija p.296 virto "tarptautine civilinės aviacijos organizacija", nors pastaruoju pavadinimu šiuo metu oficialiai vadinama kita organizacija - ICAO.

Reiktų plačiau pakalbėti apie Lietuvos karo aviacijos pradiniame etape naudotų lėktuvų tipų pavadinimų rašybą. Vokiški I pasaulinio karo lėktuvai paprastai buvo žymimi trijų dalių pavadinimais: firmos gamintojos santrumpa, lėktuvo klasę žyminti raidė, romėnišku skaičiumi nurodytas modelio numeris. Pavyzdžiui, pagrindinis Lietuvos karo aviacijos kovinis lėktuvas 1919-1920 m. buvo Luft Verkehrs Gesellschaft firmoje sukurtas žvalgybinio (C) tipo šeštasis modelis, žymėtas LVG C.VI; Albatros firmos mokomasis (B) - Albatros B.II (sutrumpintai - Alb. B.II), Halberstädter Flugzeugwerk lengvasis žvalgybinis - Halb. Cl.IV. Klasė nuo modelio numerio paprastai skiriama tašku arba, kai kurioje literatūroje, tarpu (brūkšnelis vokiškų lėktuvų žymėjimo originalioje rašyboje tokiam skyrimui nebuvo vartojamas). Tuo tarpu knygoje nėra vieningos rašybos sistemos - neretai lėktuvo klasė visai neatskiriama nuo modelio numerio (Alb. CI, LVG CVI ir kt. p.268), skiriama brūkšneliu (Halb CL-IV p.269), nekalbant jau apie korektūros klaidas bei tarp pavadinimo kabučių patekusius gamyklinius konkrečių lėktuvų numerius: "Apb CXV" vietoje "Alb.", "Habe L IV Nr.5909" (t.b. "Halb. CL.IV", p.268).

JAV "sklandymo sostinės", kurioje 1937 m. vykusiose varžybose dalyvavo J.Pyragius ir B.Oškinis, pavadinimas rašomas "Elmira", tad p.318 turėjo būti ne "Elmire", o "Elmiroje" arba "Elmairoje".

Tikslus Baltijos šalių varžybose dalyvavusios latvių komandos sklandytuvo pavadinimas - ne "Ronbussard", bet "Röhnbussard" (??).

Už "Kauno audinių" darbuotojų paaukotas lėšas Aeroklubo įsigytas (o ne pastatytas) čekiškas sklandytuvas "Šedy Vlk" buvo pavadintas ne "Šikšnosparniu" (p.359), o "Šilkasparniu"
.
P.345 lentelėje suplakti lėktuvų tipai ir registracijos kodai. Galima buvo ištaisyti galbūt paskubomis rašytą dokumentą ir lentelėje įrašyti, pvz., ne "Tipas MothLY-LAT", o "DH-82 "Tiger Moth" - LY-LAT"
.
Šaulių sąjungos "Sakalas" 1938 m. rudenį susidūrė ne su ANBO-II (p.364), bet su ANBO-III (galbūt tai korektūros klaida).

KC-35 - turbūt korektūros klaida, nes tame pat puslapyje yra ir tikslus šio lėktuvo pavadinimas - Kl-35b.

Panaši klaida ir p.436 - DM-98A vietoje DH-89A.

Vietoje variklio "Genet Major" p.440 atsirado "Genet Majo" o p.450 - "Mojor".

Starteris "Eclips" p.442 virto "Exlipa"
.
Čekų firma "Letov" p.444 virto "Letwo" ir "Letvo";

variklis "Hornet" p.447 - tapo "Hornat", o "Pegasus" - "Pegasa",

p.449 "Curtiss" tapo "Cutiss"

P.464 esančioje lentelėje varikliai Curtis "Challenger" virto "Cnelengor", "Pratt & Whitney" - "Pratt witney", "Armstrong Siddeley" - "Armstong siddfley", Walter "Vega" - "Vegat".


Klaidina ir netinkamai apie pavadinimą įrašytos kabutės p.467: "1928 m. pradžioje buvo užsakyta 20 žvalgybos lėktuvų "Ansaldo A-120" ir 15 naikintuvų "Fiat CR. 20 - iš Italijos Turino aviacijos gamyklos". Turėta omeny ne Turino gamykloje užsakyti 20 lėktuvų, o lėktuvai "FIAT CR.20". Šio pavadinimo rašyba nevienoda net šiame puslapyje - kitoje eilutėje yra "Fiat CR - 20".

P.471 žvalgybiniai Ansaldo A.120 pavadinti naikintuvais.

Teisingas PZL-46 "Sum" pavadinimas yra p.474.

Nemažai lėktuvų pavadinimų klaidų pateko ir į skraidymo aparatų schemų ir nuotraukų rodyklę, kuri, be to, organizuota ne pagal abėcėlę, o iš eilės pagal puslapius, tad naudos iš jos maža.

Tokiai knygai labai svarbi ir įdomi yra iliustracinė medžiaga. Deja, dauguma šios knygos iliustracijų kopijuota iš prastos spaudos kokybės leidinių. Gaila, kad autorius neieškojo galimybės panaudoti įdomių ir puikiai išsaugotų nuotraukų iš Lietuvos aviacijos, Vytauto Didžiojo karo ar Nacionalinio muziejų rinkinių.
Matyt, techninių bei aviacijos istorijos žinių trūkumas sukliudė tinkamai parinkti bei apibūdinti ir kai kurias esamas iliustracijas.
Keletas jų atrodo visai atsitiktinės, be jokio akivaizdesnio ryšio su gretimuose puslapiuose esančiu tekstu, pvz. Hakelio lėktuvas p.74, Junkers G 38 p.104, Junkers J-4 (p.132), Albatros D.V (p.342).

P.57. Tai ne vokiškas 1857 m. projektas, o prancūzo F.de Templečio 1874 m. pastatytas lėktuvas nejudamais sparnais.

P.63. Ne vokiško aparato piešinys, o prancūzo Le Bris 1868 m. pastatyto sklandytuvo nuotrauka.

P.65. Nors iliustracijos pavadinimas "Kai kurie sklandytuvai, kuriais skraidyta XIX a. pabaigoje", pirmas piešinys viršuje kairėje - 1911 m. J.Garalevičiaus ir A.Kulvinskio sklandytuvo-aitvaro rekonstrukcija iš "Sparnų" žurnalo.

P.74. Hakelio (Gakkelio ?) lėktuvas rusų aviacinėje istoriografijoje vertinamas kaip viena sėkmingesnių to meto konstrukcijų Rusijoje, tačiau pasaulinės aviacijos kontekste niekuo ypatingu nepasižymėjo ir neturi nieko bendra su gretimu tekstu.

P.91. Prastoje reprodukcijoje matomas suremontuotas "Sopwith" su lietuviškais ženklais, taigi, tai ne 1919, o 1922 m. nuotrauka.

P.104. Junkers G.38 visiškai nesusijęs su aplinkiniuose puslapiuose pateikta medžiaga. Vienintelis konkretesnis jo ryšys su Junkers F 13 - konstruktorius H.Junkersas.

P.110. Parašas po nuotrauka - "Jau 1920 m. skraidyta ir žiemą ratus pakeitus slidėmis", tuo tarpu nuotraukoje 1928 m. įsigytas lėktuvas Ansaldo A.120. Jei rašant "1920" turėtas omenyje trečiasis dešimtmetis - tai kalbos klaida, be to neaišku, kodėl ši nuotrauka pateko prie Nepriklausomybės kovų skyriaus, kaip ir esanti

p.111 "Pasirengimas skrydžiui" su 1929 m. įsigytais FIAT CR.20. Tie patys Ansaldo A.120 paraše po p.208 nuotrauka pavadinti "SVA-10" ir datuoti 1923 m., nors iš greta pateiktos SVA-10 schemos matyti, jog šis lėktuvas yra biplanas, o A.120 - aukštasparniai monoplanai.

P.124. Galima buvo parašyti, jog tai LVG C.VI su pirmojo tipo lietuvos karo aviacijos atpažinimo ženklais (1919 m. kovas - 1920 m. lapkritis).

P.132. Junkers J.4 neturi nieko bendra nei su Lietuvos aviacija, nei su P.Hiksos atsiminimuose minimais įvykiais.

178 puslapyje įdėtas p.174 esančios nuotraukos fragmentas su kita data.

P.189. Tai ne 1922 m. nuotrauka: joje - Aviacijos mokyklos mokinių grupė 1919 m.

P.203. Nuotraukoje antrasis iš dešinės sėdi ne Latvijos karo aviacijos viršininkas J.Baško, o Lietuvos karo aviacijos viršininkas J.Kraucevičius.

P.259 esanti kariuomenės manevrų nuotrauka datuojama 1928 m., tuo tarpu joje - 1933-35 m. statyti ANBO-IV.

Panašu, jog "apsivertė" p.266 esantis nugarinės kilpos žemyn piešinukas.

P.298 esančioje nuotraukoje - ne Baltijos varžybų (1939 m.), o Karo aviacijos dvidešimtmečio šventės momentas.

Nežinia kodėl skyreliui apie aviamodeliavimą iliustruoti pasirinktos už aprašomus įvykius trimis su puse dešimtmečio vėlesnės P.Motiekaičio (p.299), bei jo ir A.Pranskėčio (p.343) nuotraukos, pastaroji, be to, atsidūrusi už kelių dešimčių puslapių skyrelyje apie lėktuvų sportą Lietuvos aeroklube. Gal jos turėjo iliustruoti sakinį, jog "Aviamodelizmą plėtoti skatino ir sovietiniai okupantai" (p.298)?

P.308 nuotraukoje matomas ne sklandytuvo tempimas į kopą, o startas nuo pusės kopos.

Apie Tautinės olimpiados varžybas tekste neminima, o nuotrauka iš jų (p.330) pateikta prie Baltijos šalių varžybų aprašymo.

Vokiško Albatros D.V nuotrauka (p.342) neturi nieko bendra su pasakojimu apie lėktuvinį sportą Lietuvos aeroklube. Gal autorius norėjo iliustruoti sakinį apie Aeroklubo turėtą Albatros B.II, tačiau šio dviviečio mokomojo lėktuvo išvaizda visiškai nepanaši į vienviečio naikintuvo D.V.

Kažkodėl Aeroklubo lakūnų portretais iliustruotas ne skyrius apie LAK, o apie Karo aviacijos stiprinimą - A.Gysas, J.Jautakaitė, V.Juodis, J.Krygeris (p.378,380) netarnavo Karo aviacijoje. J.Garolis po 1934 m. pučo pašalintas iš Karo aviacijos, taip pat buvo aktyvus Aeroklubo narys.


Ypač daug klaidų skyrelyje "Ir pasaulio sparnai" (p.467) apie užsienio šalių lėktuvus Lietuvos karo aviacijoje bei kaimyninių valstybių oro pajėgas.

P.473 pavaizduoti ne lėktuvai D-501L, o D-510C1, turėję kitokius važiuoklės ratų aptakus bei kito modelio variklius su metaliniais trimenčiais propeleriais. D-501L propeleriai buvo mediniai dvimenčiai, kaip brėžinyje parodyto liemens šoninio vaizdo fragmentas, tačiau sparniniai kulkosvaidžiai buvo kitokie nei nupiešti čia.

P.478 taip pat yra ne DH-89A "Dragon Rapide" brėžinys. Trys projekcijos vaizduoja kitą šio lėktuvo modifikaciją - DH-89B "Dominie". Aksonometrinis konstrukcijos brėžinys viršuje vaizduoja kito tipo lėktuvą - DH-84 "Dragon", kuris skyrėsi nuo DH-89 sparnų bei liemens priekio forma ir važiuoklės konstrukcija.

Knygoje galima surasti ir kalbos bei stiliaus klaidų. Pvz., p.118: "Aviacijos štabe buvo numatytas 31 etatas, tarp jų - 12 eilinių kareivių. Tai štabo viršininko, jo padėjėjo, adjutanto, raštvedžio, iždininko, ūkio dalies vedėjo, arklininko, mašininkės, vairuotojų darbas ir kt."

P.179: "Viršininko nemalonė
Gabus ir veiklus lakūnas S. Darius greitai išgarsėjo ne tik tarp savo bendražygių, bet ir visoje Lietuvoje, vertino jį ir kariuomenės vadovybė. Vyriausiojo štabo viršininkas K. Ladyga 1925 m. pavasarį pasiūlė jam mokytis Anglijoje, aukštojoje aviacijos mokykloje. Tai, kad kariuomenės vadovybė rekomendavo S. Dariui vykti į užsienį, pastarajam (Dariui? Ladygai? - S.Š.) labai nepatiko. Jis neatsiklausęs Aviacijos dalies viršininko gen. J. Kraucevičiaus..."

P.195: "... tarnyba aviacijoje buvo paskelbta prestižine, lakūnams ir žvalgams paskirti kiek didesni atlyginimai negu kitose kariuomenės dalyse, buvo numatytos pašalpos žuvus artimiesiems ar smarkiai susižeidus."

Ko gero, prie stiliaus klaidų galima priskirti tokį vaizdingos citatos "sukarpymą" p.214:
"Aviacijos viršininko 1921 m. gegužės 10 d. įsakyme parašyta:
Paskutiniu laiku mūsų aerodrome įvyko daug aparatų sulaužymų [...]. Daugelis paskutiniu laiku atsitikusių sulaužymų, kad [...], nutūpdami lakūnai įsirisdavo į minkštą vietą [...]. Ir štai vėl du lakūnai, leitenantai Jablonskis ir Kraucevičius padirba tą patį leidžia aparatams įsiristi į tą pačią vietą ir sulaužo juos [...]. Lakūnas leitenantas Lišauskas gegužės 7 d. jau ketvirtas įlenda į tą pačią balą ir sulaužo aparatą..."

Šiokios tokios painiavos gali sukelti ir neatidžiai įterpta data (p.221): "Apie aviacijos dalyvavimą kare su Sovietų Rusija 1929 m. išleistoje lakūno J.Pyragiaus paregtoje knygoje "Mūsų sparnai": (1919 m. kovo 3 d. - aut.) rašoma: "Skridimo aukštis - 2500 m..."

Neapsižiūrėjimas p.254: tekste - "Sąrašas užduočių, kurias privalėjo išpildyti pretendentas Karo lakūno vardui gauti", o lentelė - "Sąrašas užduočių oro žvalgo vardui gauti", o apie karo lakūnų naikintojų užduotis rašoma p.256.

Kažin, ar vertėjo p.260-265 ištisai cituoti aukštojo pilotažo figūrų aprašymą iš 1939 m. karo aviacijos šventės programos. Dabar gerokai paredaguoti šio leidinėlio kalbą reikalautų bet kuris kalbininkas, jame yra ir nebevartojamų terminų, pvz. "slidimas" - šiais laikais rašoma "slydimas", posūkio vairo pedalų pavadinimas "kojenos", "neutralė padėtis". Galima spėti, jog eleronai virto "elektronais" (p.264) ne toje programėlėje, o "pakeliui" į šią knygą (??).

"Po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo į svarbesnes valstybės vietas paskiriama vis daugiau tautiškai nusiteikusių žmonių. Iš dalies todėl, kad Lietuvos karo aviacijos viršininku nuo 1927 m. vasario 1 d. buvo paskirtas pulkininkas Stasys Pundzevičius. Jis gimė ..." - čia, matyt, nereikėjo "kad" ir kablelio (p.278).


"1927 m. J.Pyragius gavo Karo lakūno vardą. Bet už dalyvavimą 1934 m. birželio 7 d. puče, kai mėginta sugrąžinti į valdžią prof. A. Voldemarą, buvo pažemintas į eilinius ir paleistas iš kariuomenės. Mat J. Pyragius buvo ir tarp Geležinio Vilko" organizatorių (1927 m. birželio mėn.); ši sąjunga po A. Voldemaro nušalinimo nuo valdžios buvo uždrausta. Bet Geležinis Vilkas" ir toliau slaptai veikė, ketino sugrąžinti A. Voldemarą valdžion." (p.279) - geroka chronologinė minties eigos painiava, kurią dar labiau padidina po to einanti citata. Iš šios vietos susidarytų įspūdis, jog po 1934 m. mėginimo sugrąžinti A.Voldemarą į valdžią, šis buvo nušalintas, ir vėl bandytas sugrąžinti. Tuo tarpu 1934 m. pučas bei jo žlugimas ir buvo aptariamus įvykius užbaigianti atomazga.

Kartais korektūros klaidos gali virsti dalykinėmis. P.280 ketvirtąją pastraipą mėginta pataisyti makete, bet pataisymas atsidūrė ne ten: "Apie 1934 m. birželio 7 d. naktį mėginta įvykdyti perversmą. J.Pyragius toliau prisimena..." - tikriausiai turėta mintyje ne tiksliai nežinoma perversmo data (apie birželio 7 d. naktį), o tai, kad J.Pyragius prisimena apie mėgintą įvykdyti perversmą.

P.308: "Į šventę, lydimas keturių lėktuvų, atskrido ir karo aviacijos viršininkas plk.inž. A.Gustaitis" - galbūt reikėjo parašyti, kuo?

Stiliaus klaida: "dalyvavo Tarptautinio sklandymo studijų komiteto darbe (FAI padalinio), kuriame svarstyta dėl sklandymo sporto įtraukimo į olimpines varžybas." (p.309).

Kai kuriais atvejais neneapgalvotai vartojami veiksmažodžių laikai, pvz. esamasis laikas sakinyje p.334: "Kur kas mažiau ir Lietuvos aviacijoje būtų aukų, jeigu pilotai, žvalgai turėtų parašiutus".

Praleistas kablelis ir ne vietoje padėtas taškas pakeitė p.343 esančią mintį: "Lėktuvų daugėjo ir SSSR okupacijos išvakarėse. LAK turėjo 12 lėktuvų." Matyt, norėta pasakyti - "Lėktuvų daugėjo, ir SSSR okupacijos išvakarėse LAK turėjo 12 lėktuvų".

Ir korektūros klaida gali turėt esminę reikšmę sakinio prasmei: "Lietuvos valstybės sienos perkėlimo tvarką nustato Susisiekimo ministeris, susitaręs su Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministeriais." Čia vietoj "perkėlimo" tikriausiai turėjo būti "perlėkimo".