1931 m. rudenį Kauno ATM įsikūrė sklandytojų būrelis. Jame teorinius užsiėmimus dėstė G.Radvenis-Heidrikis. Būrelio nariai pradėjo statyti sklandytuvą. Iniciatyvos ėmėsi ATM moksleivis Bronius Oškinis. Jis pakoregavo Zöglingo brėžinius, įnešė patobulinimų. Vietoje sparnų atotampų buvo spyriai, pakeista ir sparno konstrukcija. Taip gimė pirmasis lietuviškas sklandytuvas. Tai buvo ne RRG Zögling, o T-1 („Technikas“-1). B.Oškinis su pagalbininkais iš ATM sklandytuvą baigė statyti 1932 vasarą.
Rugpjūčio mėn. 15 d. buvo oficialiai atidaryta pirmoji sklandymo mokykla Lietuvoje. Skraidė Kauno priemiestyje Petrašiūnuose. Startuodavo su guminio amortizatoriaus pagalba. Šiai mokyklai buvo atiduotas ir suremontuotas RRG Zögling, pagamintas karo aviacijos dirbtuvėse. 1932 m. rudenį buvo atlikta 410 skridimų, čia pirmieji penki sklandytojai įvykdė „A“ normatyvus.

Aukštesniojoje technikos mokykloje statant pirmąjį sklandytuvą, didžiausias entuziastas buvo B. Oškinis, tada aštuoniolikmetis jaunuolis, elektrotechnikų skyriaus 4-sios klasės moksleivis. Jis smarkiai koregavo vokiškus brėžinius. B. Oškinio pasiūlymu buvo padaryta eilė patobulinimų: išmetamas pagrindinio rėmo — liemens priešakinis spyris, vadinamas ,,kaktamušiu" (mat šis spyris buvo sukonsfruotas prieš pat piloto kaktą ir, stipriau atsitrenkus į žemę, kakta pasiekdavo spyrį), sustiprinama apatinė liemens dalis — pavaža, atsisakoma virš sparnų esamo medinio trikampio ir trosų konstrukcija sparnams palaikyti pakeičiama tuščiaviduriais, profiliuotais, iš dviejų dalių klijuotais spyriais. Lonžeronai padaryti ne iš vieno medžio gabalo, o su frezuotomis išėmomis. Sparnų galai suapvalinti.
Taip gimė pirmasis lietuviškos konstrukcijos mokomojo tipo sklandytuvas, kurį vėliau B. Oškinis dar labiau patobulino. Pirmąjį sklandytuvą ATM aviacijos būrelis pavadino „Techniku -1", o sutrumpintai T-1.

Petrašiūnų kalvelės buvo per žemos ir netenkino sklandytojų poreikių. 1933 m. buvo įsteigta sklandymo mokykla Nidoje. Čia buvo pastatytas angaras, bendrabutis su valgykla sklandytojams. Nida tapo Lietuvos sklandytojų kalve. Sklandymo mokykla Nidoje veikė šešerius metus, kol Klaipėdos kraštą užėmė vokiečiai.

Mokyklą nuspręsta įkurti vakarinėje šlaito pusėje. Sklandytojai apsigyveno palapinėse ir patys statė medinį angarą. Darbas vyko gan sparčiai, kadangi tarp pilotų buvo ir statybininkų, ir elektrikų. Daugiau nei po mėnesio, rugsėjo 15-ąją, angaras buvo pastatytas.

Iš J.Dovydaičio knygos „Žmogaus Sparnai“: Visą žiemą Bronius triūsė prie T-2. Tai naujos konstrukcijos skraidantis aparatas su pusiau dengtu liemeniu - kabina.

Nidoje skraidyta pačių pasigamintais sklandytuvais (daugiausia B. Oškinio ir A. Paknio konstrukcijų). Čia stažavosi sklandytojai iš Čekoslovakijos, Suomijos, Latvijos. Nidos sklandymo mokykla veikė iki 1939 m, kovo 23 d. Jos darbas nutrūko vokiečiams okupavus Klaipėdos kraštą.

1936 m. balandžio 19 d. Kauno aerodrome atlikti pirmieji BrO-3 skrydžiai. Sklandytuvą bandė pats konstruktorius. Iš pradžių du kartus paskrido neaukštai, išsviestas guminiu lynu (amortizatoriumi), paskui lėktuvas išvilko į 900 m aukštį. Kai Oškinis įtikino, kad sklandytuvas pavaldus ir pakankamai pastovus, surietė ir keletą akrobatinių figūrų. Pabandė sklęsti didesniu greičiu, įsibėgėdamas iki 150 km/val., ir įsitikino, kad jokių pavojingų virpesių nekyla. Normalus geriausios sklendimo kokybės greitis buvo apie 60 km/val. Konstruktorius liko patenkintas, kad sklandytuvas visiškai atitiko į jį dėtas viltis.

Artėjant LAK'o 10-mečio Šventei, aerodrome 1937 m. gegužės 16 d. buvo planuojama pademonstruoti ir BrO „trečiuosius“, bet balandžio mėnesį matėsi, jog be papildomų talkininkų iki šventės jie nebus užbaigti. Todėl J.Pyragius pasirūpino, kad Kelių valdybos centrinis garažas dviems savaitėms išleistų į talką apskaitininką Balį Karvelį, įtraukė į darbą ATM moksleivius Edvardą Buinevičių, Petrą Motiekaitį, Juozą Čepaitį. Kaip pasakojo B. Karvelis, gegužės mėnesį teko darbuotis nuo ryto iki vakaro, net poilsio valandų sąskaita, kol gegužės 16d. užbaigti ir nudažyti du sklandytuvai, pavadinti „Aru“ ir „Giriūnu“, buvo išrikiuoti Kauno aerodrome šalia „vyresniojo brolio“ „Pūko“.

Įgijęs patyrimo, bestatydamas mokomuosius ir lavinimosi tipo sklandytuvus, B. Oškinis ryžosi sukurti sklandytuvą velkamiems perskridimams. Tačiau pradėjus projektuoti tokį sklandytuvą, paaiškėjo, kad jį reikia pritaikyti ir figūriniams skraidymams. Darbo laikas buvo labai ribotas — su šiuo sklandytuvu Lietuvos aviatoriai turėjo dalyvauti 8-jame nacionaliniame sklandymo sąskrydyje 1937 m. Elmiroje (Amerikoje).

Be Nidos sklandymo mokyklos, dar buvo velkamojo skridimo mokykla Kaune, kurioje skraidė jau patyrę sklandytojai. Sklandytuvus pakeldavo lėktuvu. Vėliau buvo sumontuotas automobilinis sklandytuvų išvilkimo agregatas. Sklandytojai mokėsi skrieti termikuose. Ši mokykla veikė nuo 1937 metų.

1937 m. LAK pasiuntė du mūsų sklandytojus – J.Pyragių ir B.Oškinį į JAV sklandymo varžybas-sąskrydį, vykusias Elmiroje (Niujorko valstija). Buvo nusiųsti ir sklandytuvai. Tuo metu B.Oškinis baigė statyti savos konstrukcijos sklandytuvą BrO-4 „Rūta“. Kitas sklandytuvas – Gö-3 „Minimoa“, pavadintas „Biržiečiu“, buvo pastatytas pagal Vokietijoje pirktus brėžinius. Statybai lėšas suaukojo Biržų apskrities gyventojai. Šie du sklandytuvai ir buvo pasiųsti į Ameriką.

Šiaulių amatų mokyklos dirbtuvėse, su BrO-7 detalėm ant stalo, nusifotografavę septyni moksleiviai ir Bronius Oškinis (ketvirtas iš kairės). Lėktuvas nebuvo užbaigtas statyti.

1969 m. rugpjūtį išbandytas mokomasis sklandytuvas BrO-11M „Zylė“ (1970-1977 metais ESAG pagamino 40 vnt., 1989-1991 S.Čepaičio kooperatyvas Panevėžyje - per 160 vnt.).

1981 m. pavasari užbaigtas stiklaplastinis sklandytuvas-skraidyklė BrO-22 „Rūtelė“ . Bandytas kaip skraidyklė ir kaip sklandytuvas, taip pat ir su plūde.

1981 m. gegužę išbandytas mokomasis sklandytuvas BrO-23KR „Garnys“. Sklandytuvas pastatytas Kauno skraidyklių klubo bazėje, padedant Č.Kišonui ir K.Rinkevičiui.

Sklandytuvas pavadintas „Garniu“. „Garnys“ buvo apskraidintas jaunųjų sklandytojų. II šalies čempionate. Palyginamieji skridimai, atlikti su LAK-14 „Strazdas“ BrO-11M, BrO-21 ir BrO-23KR, parodė ryškų pastarojo pranašumą. BrO-23 liemuo mažai kuo skiriasi nuo BrO-21.
Naujajame modelyje ypač didelis dėmesys skirtas piloto sėdėjimo patogumui ir saugumui užtikrinti.