Bronius Oškinis 110




VIRTUALI FOTOGRAFIJŲ PARODA
SKIRTA B.OŠKINIO
110 GIMIMO METINIŲ SUKAKČIAI


Prieš 110 metų, 1913 m. balandžio 15 d. Barzdų kaime (dab. Šakių rajone) Jono ir Agnietės Vizgirdaitės Oškinių šeimoje gimė jaunėlis sūnus Bronius. Šeimai persikėlus į Kauną, 1920-1928 metais mokėsi Kauno pradžios mokykloje ir „Aušros“ gimnazijoje, vėliau Kauno Aukštesniojoje technikos mokykloje. Čia ir prasidėjo Broniaus Oškinio kūrybinis ir aviacinis kelias, kuris tęsėsi daugiau nei 50 metų.
Tarpukariu ir sovietiniais metais sukurta per 20 išskirtinių skraidymų aparatų, o kai kai kurie jų gaminti šimtais ir tūkstančiais serijiniu būdu.
Ši, šiai gimimo sukakčiai paminėti, parengta nedidelė fotografijų paroda neatspindi viso konstruktoriaus gyvenimo, bet tikrai kažkiek prisidės prie B.Oškinio atminimo. Galbūt kažkam padės pažinti, kažkam padės prisiminti ir neužmiršti...


• • • • • • • • • • • •



Pirmoji sklandytojų grupė Pažaislyje 1932 m. rugpjūčio 15 d.
1931 m. rudenį Kauno ATM įsikūrė sklandytojų būrelis. Jame teorinius užsiėmimus dėstė G.Radvenis-Heidrikis. Būrelio nariai pradėjo statyti sklandytuvą. Iniciatyvos ėmėsi ATM moksleivis Bronius Oškinis. Jis pakoregavo Zöglingo brėžinius, įnešė patobulinimų. Vietoje sparnų atotampų buvo spyriai, pakeista ir sparno konstrukcija. Taip gimė pirmasis lietuviškas sklandytuvas. Tai buvo ne RRG Zögling, o T-1 („Technikas“-1). B.Oškinis su pagalbininkais iš ATM sklandytuvą baigė statyti 1932 vasarą.
Rugpjūčio mėn. 15 d. buvo oficialiai atidaryta pirmoji sklandymo mokykla Lietuvoje. Skraidė Kauno priemiestyje Petrašiūnuose. Startuodavo su guminio amortizatoriaus pagalba. Šiai mokyklai buvo atiduotas ir suremontuotas RRG Zögling, pagamintas karo aviacijos dirbtuvėse. 1932 m. rudenį buvo atlikta 410 skridimų, čia pirmieji penki sklandytojai įvykdė „A“ normatyvus.

LIETUVOS SKLANDYMO ISTORIJOS SANTRAUKA

• • •


B.Oškinio T-1 (Technikas-1) Pažaislyje 1932 m.
Aukštesniojoje technikos mokykloje statant pirmąjį sklandytuvą, didžiausias entuziastas buvo B. Oškinis, tada aštuoniolikmetis jaunuolis, elektrotechnikų skyriaus 4-sios klasės moksleivis. Jis smarkiai koregavo vokiškus brėžinius. B. Oškinio pasiūlymu buvo padaryta eilė patobulinimų: išmetamas pagrindinio rėmo — liemens priešakinis spyris, vadinamas ,,kaktamušiu" (mat šis spyris buvo sukonsfruotas prieš pat piloto kaktą ir, stipriau atsitrenkus į žemę, kakta pasiekdavo spyrį), sustiprinama apatinė liemens dalis — pavaža, atsisakoma virš sparnų esamo medinio trikampio ir trosų konstrukcija sparnams palaikyti pakeičiama tuščiaviduriais, profiliuotais, iš dviejų dalių klijuotais spyriais. Lonžeronai padaryti ne iš vieno medžio gabalo, o su frezuotomis išėmomis. Sparnų galai suapvalinti.
Taip gimė pirmasis lietuviškos konstrukcijos mokomojo tipo sklandytuvas, kurį vėliau B. Oškinis dar labiau patobulino. Pirmąjį sklandytuvą ATM aviacijos būrelis pavadino „Techniku -1", o sutrumpintai T-1.

PLAČIAU APIE B.OŠKINIO T-1 (BRO-1)

• • •


Šalanda Nemunu žemyn į Nidą 1933 m. rugpjūčio 2 d.
Petrašiūnų kalvelės buvo per žemos ir netenkino sklandytojų poreikių. 1933 m. buvo įsteigta sklandymo mokykla Nidoje. Čia buvo pastatytas angaras, bendrabutis su valgykla sklandytojams. Nida tapo Lietuvos sklandytojų kalve. Sklandymo mokykla Nidoje veikė šešerius metus, kol Klaipėdos kraštą užėmė vokiečiai.

NIDOS SKLANDYMO MOKYKLA FOTOGRAFIJOSE

• • •


Nidos angaro statytojai iškėlė vainiką 1933 m.
Mokyklą nuspręsta įkurti vakarinėje šlaito pusėje. Sklandytojai apsigyveno palapinėse ir patys statė medinį angarą. Darbas vyko gan sparčiai, kadangi tarp pilotų buvo ir statybininkų, ir elektrikų. Daugiau nei po mėnesio, rugsėjo 15-ąją, angaras buvo pastatytas.

NIDOS SKLANDYMO MOKYKLA PLAČIAU

• • •


B.Oškinis sklandytuve T-2 (BrO-2) 1934 m.
Iš J.Dovydaičio knygos „Žmogaus Sparnai“: Visą žiemą Bronius triūsė prie T-2. Tai naujos konstrukcijos skraidantis aparatas su pusiau dengtu liemeniu - kabina.

APIE T-2 PLAČIAU

• • •


Nidos sklandymo mokykloje prie T-2 1934 m.
Nidoje skraidyta pačių pasigamintais sklandytuvais (daugiausia B. Oškinio ir A. Paknio konstrukcijų). Čia stažavosi sklandytojai iš Čekoslovakijos, Suomijos, Latvijos. Nidos sklandymo mokykla veikė iki 1939 m, kovo 23 d. Jos darbas nutrūko vokiečiams okupavus Klaipėdos kraštą.

NIDOS SKLANDYMO MOKYKLA PLAČIAU

• • •


Zoknių aviacijos dirbtuvių vedėjas j.ltn. Bronius Oškinis ir 3-osios eskadrilės vado pavaduotojas kpt. Gregoras Heidrikis-Radvenis lėktuvų angare prie remontuojamo lengvojo bombonešio A.120. 1938 m.

• • •


L. Reimeris, B. Oškinis ir BrO-3 špantai 1935 m.
Kurdamas savo pirmąjį lavinimosi sklandytuvą Br.Oškinis konkuravo ne vien su Lietuvoje esančiais „Sakalu“ ir „Nida“. Apie užsienyje konstruojamus sklandytuvus buvo galima sužinoti iš Lietuvos Aero Klubo prenumeruojamų užsieninių aviacijos žurnalų, tarp kurių labai populiarus buvo vokiečių „Flugsport“.

PLAČIAU APIE B.OŠKINIO BRO-3

• • •


B.Oškinis (dešinėje) Šiaulių Karo aviacijos dirbtuvėse 1936–1938 m.
1935.X-1936.11 dirbo Karo aviacijos dirbtuvėse Kaune.
1936.11.19-1938.VIII. dirbo Zoknių aviacijos bazės dirbtuvių viršininko pavaduotoju.

• • •


J.ltn. Bronius Oškinis (kairėje) prie lengvojo bombonešio A.120
nuo 1936.XII.23 - 3 eskadrilės karo lakūnas.

• • •


Sklandytuvas BrO-3 „Pūkas“ 1936 m.
1936 m. balandžio 19 d. Kauno aerodrome atlikti pirmieji BrO-3 skrydžiai. Sklandytuvą bandė pats konstruktorius. Iš pradžių du kartus paskrido neaukštai, išsviestas guminiu lynu (amortizatoriumi), paskui lėktuvas išvilko į 900 m aukštį. Kai Oškinis įtikino, kad sklandytuvas pavaldus ir pakankamai pastovus, surietė ir keletą akrobatinių figūrų. Pabandė sklęsti didesniu greičiu, įsibėgėdamas iki 150 km/val., ir įsitikino, kad jokių pavojingų virpesių nekyla. Normalus geriausios sklendimo kokybės greitis buvo apie 60 km/val. Konstruktorius liko patenkintas, kad sklandytuvas visiškai atitiko į jį dėtas viltis.

PLAČIAU APIE B.OŠKINIO BRO-3

• • •


B.Oškinis sklandytuve BrO-3 „Pūkas“
Pradėjus BrO-3 statybą 1935 m. kovą sklandytuvas buvo užbaigtas 1936 m. balandį, dirbus iš viso apie 2200 žmogaus darbo valandų. Statyba visus metus užtruko dėl to, kad talkininkai galėjo dirbti tik laisvu nuo mokslų ar tarnybos laiku. Sklandytuvą Br.Oškinis statė savomis lėšomis.

PLAČIAU APIE B.OŠKINIO BRO-3

• • •


Sklandytuvas BrO-3 „Giriūnas“ 1937 m.
Artėjant LAK'o 10-mečio Šventei, aerodrome 1937 m. gegužės 16 d. buvo planuojama pademonstruoti ir BrO „trečiuosius“, bet balandžio mėnesį matėsi, jog be papildomų talkininkų iki šventės jie nebus užbaigti. Todėl J.Pyragius pasirūpino, kad Kelių valdybos centrinis garažas dviems savaitėms išleistų į talką apskaitininką Balį Karvelį, įtraukė į darbą ATM moksleivius Edvardą Buinevičių, Petrą Motiekaitį, Juozą Čepaitį. Kaip pasakojo B. Karvelis, gegužės mėnesį teko darbuotis nuo ryto iki vakaro, net poilsio valandų sąskaita, kol gegužės 16d. užbaigti ir nudažyti du sklandytuvai, pavadinti „Aru“ ir „Giriūnu“, buvo išrikiuoti Kauno aerodrome šalia „vyresniojo brolio“ „Pūko“.

PLAČIAU APIE B.OŠKINIO BRO-3

• • •


B.Oškinis su Šiaulių amatų mokyklos mokiniais prie BrO-4 liemens špantų 1937 m.
Įgijęs patyrimo, bestatydamas mokomuosius ir lavinimosi tipo sklandytuvus, B. Oškinis ryžosi sukurti sklandytuvą velkamiems perskridimams. Tačiau pradėjus projektuoti tokį sklandytuvą, paaiškėjo, kad jį reikia pritaikyti ir figūriniams skraidymams. Darbo laikas buvo labai ribotas — su šiuo sklandytuvu Lietuvos aviatoriai turėjo dalyvauti 8-jame nacionaliniame sklandymo sąskrydyje 1937 m. Elmiroje (Amerikoje).

PLAČIAU APIE B.OŠKINIO BrO-4

• • •


B.Oškinio konstrukcijos Bro-4 "Rūta"
Be Nidos sklandymo mokyklos, dar buvo velkamojo skridimo mokykla Kaune, kurioje skraidė jau patyrę sklandytojai. Sklandytuvus pakeldavo lėktuvu. Vėliau buvo sumontuotas automobilinis sklandytuvų išvilkimo agregatas. Sklandytojai mokėsi skrieti termikuose. Ši mokykla veikė nuo 1937 metų.

PLAČIAU APIE B.OŠKINIO BrO-4

• • •


J.Pyragius (kairėje) ir B.Oškinis laive pakeliui į Ameriką 1937 m.
1937 m. LAK pasiuntė du mūsų sklandytojus – J.Pyragių ir B.Oškinį į JAV sklandymo varžybas-sąskrydį, vykusias Elmiroje (Niujorko valstija). Buvo nusiųsti ir sklandytuvai. Tuo metu B.Oškinis baigė statyti savos konstrukcijos sklandytuvą BrO-4 „Rūta“. Kitas sklandytuvas – Gö-3 „Minimoa“, pavadintas „Biržiečiu“, buvo pastatytas pagal Vokietijoje pirktus brėžinius. Statybai lėšas suaukojo Biržų apskrities gyventojai. Šie du sklandytuvai ir buvo pasiųsti į Ameriką.

B.OŠKINIS IR J.PYRAGIUS AMERIKOJE

• • •


B.Oškinis sklandytuve Gö-3 Minimoa „Biržietis“ 1937 m.
B.OŠKINIS IR J.PYRAGIUS AMERIKOJE

• • •


BrO-4 „Rūta“ Elmiroje
B.OŠKINIS IR J.PYRAGIUS AMERIKOJE

• • •


Sklandytuvas BrO-5 „Rūta“
1938 metais įvertinus BrO-4 trūkumus ir juos ištaisius gimė naujas kūrinys — akrobatinis sklandytuvas BrO-5 „Rūta“
PLAČIAU

• • •


B.Oškinis savo konstrukcijos sklandytuve BrO-5 „Rūta“
PLAČIAU

• • •


Lėktuvo BrO-7 statyba 1937 m.
Šiaulių amatų mokyklos dirbtuvėse, su BrO-7 detalėm ant stalo, nusifotografavę septyni moksleiviai ir Bronius Oškinis (ketvirtas iš kairės). Lėktuvas nebuvo užbaigtas statyti.

• • •


KAM'o stipendininkas Bronius Oškinis prie Brandenburgo vartų Berlyne. 1939 m.
1938.IX-1940.VI. Berlyno aukštosios technikos mokyklos, lėktuvų statybos fakulteto studentas.

• • •


Statomas sklandytuvas BrO-10 „Pūkas“ 1949 m.
PLAČIAU APIE BRO-10 „PŪKAS“

• • •


Sklandytuve BrO-10 „Pūkas“ J.Balčiūnas
1949 m. rudenį Kaune buvo išbandytas naujas sklandytuvas BrO-10 „Pūkas“. Pirmuosius skridimus, startuojant guminiu amortizatoriumi, atliko pats konstruktorius B.Oškinis. Šiuo sklandytuvu Kauno sklandytojai skraidė iki 1955 m.
PLAČIAU APIE BRO-10 „PŪKAS“

• • •


BrO-9
1952.VI.15-19 išbandytas mokomojo-treniruočių sklandytuvo BrO-9 pirmasis prototipas.
1952.X.16-25 Maskvoje išbandytas antrasis BrO-9 prototipas.
PLAČIAU APIE BRO-9 „ŽIOGAS“

• • •


BrO-9
1953.11.6-18 Simferopolyje išbandytas trečiasis BrO-9 prototipas.
1953.VIII-1955.XII Simferopolio ARM pagaminta 320 BrO-9.
PLAČIAU APIE BRO-9 „ŽIOGAS“

• • •


BrO-9 tų laikų aviacinio žurnalo "Крылья родины" viršelyje 1956 m.
Vėliau, B.Oškinio pavardė ir jo sklandytuvai buvo dažnai aprašomi tiek vietinėje, tiek sovietinėje spaudoje.
PLAČIAU APIE BRO-9 „ŽIOGAS“

• • •


BrO-11
1954 m. vasarą pastatytas pradinio mokymo sklandytuvas BrO-11.
1956-1960 metais Simferopolio, Kropotkino ir kt. dirbtuvėse pagaminta apie 2000 sklandytuvų BrO-11. Tuo metu - masiškiausias sklandytuvas pasaulyje.
PLAČIAU APIE BRO-11

• • •


B.Oškinis rengiasi skristi BrO-12
1957 m. rugpjūtį išbandytas treniruočių sklandytuvo BrO-12 prototipas.
PLAČIAU APIE BRO-12

• • •


BrO-12 Alytuje 1957 m.
PLAČIAU APIE BRO-12

• • •


B.Oškinis sklandytuve BrO-12
1959-1961 metais Simferopolio ARM pagaminta per 120 BrO-12.
PLAČIAU APIE BRO-12

• • •


BrO-11M „Zylė
1969 m. rugpjūtį išbandytas mokomasis sklandytuvas BrO-11M „Zylė“ (1970-1977 metais ESAG pagamino 40 vnt., 1989-1991 S.Čepaičio kooperatyvas Panevėžyje - per 160 vnt.).

PLAČIAU APIE BRO-11M „ZYLĖ“

• • •


BrO-16 „Pempė“
Tai vienvietis medinės konstrukcijos biplanas, skirtas mokomiesiems, treniruočių ir pramoginiams skridimams. BrO-16 — sklandytuvų konstruktoriaus Broniaus Oškinio šešiolikta konstrukcija ir pirmas vandens sklandytuvas, pastatytas Lietuvoje. Konstruktorius jj pavadino „Pempe“. Naujasis aparatas Eksperimentinėje sportinės aviacijos gamykloje Prienuose buvo pastatytas 1973 m. vasarą.
PLAČIAU APIE BRO-16 „PEMPĖ“

• • •


BrO-17S „Bitelė“
1974.VIII.17. išbandytas dviejų plyšių sparno sklandytuvas BrO-17S „Bitelė“.

• • •


BrO-17V „Antelė“
1974 m. spalį pradėjo skraidyti dviejų plyšių sparno hidrosklandytuvas BrO-17V „Antelė“.

• • •


BrO-18 „Boružė“
1975.IX.22 pakilo trijų plyšių sklandytuvas BrO-18 „Boružė“ - mažiausias sklandytuvas pasaulyje.

• • •


BrO-20 „Pūkelis“
1977 m. rugpjūtį išbandytas BrO-20 „Pūkelis“ - lengviausias sklandytuvas pasaulyje. Pagamintas naudojant nerviūrų ir lonžeronų išpynimo iš stiklo virvių technologiją. Išbandytas ir su plūde, velkamas paskui motorlaivį.
PLAČIAU

• • •


BrO-21 „Vyturys“
1980.VI.20 pakilo mokomasis sklandytuvas iš stiklaplasčio su dviejų plyšių sparnais BrO-21 „Vyturys“.
PLAČIAU APIE BRO-21 „VYTURYS“

• • •


BrO-22 „Rūtelė“
1981 m. pavasari užbaigtas stiklaplastinis sklandytuvas-skraidyklė BrO-22 „Rūtelė“ . Bandytas kaip skraidyklė ir kaip sklandytuvas, taip pat ir su plūde.

• • •


BrO-23KR „Garnys“
1981 m. gegužę išbandytas mokomasis sklandytuvas BrO-23KR „Garnys“. Sklandytuvas pastatytas Kauno skraidyklių klubo bazėje, padedant Č.Kišonui ir K.Rinkevičiui.

PLAČIAU APIE BRO-23KR „GARNYS“

• • •


B.Oškinis sklandytuve BrO-23KR „Garnys“
Sklandytuvas pavadintas „Garniu“. „Garnys“ buvo apskraidintas jaunųjų sklandytojų. II šalies čempionate. Palyginamieji skridimai, atlikti su LAK-14 „Strazdas“ BrO-11M, BrO-21 ir BrO-23KR, parodė ryškų pastarojo pranašumą. BrO-23 liemuo mažai kuo skiriasi nuo BrO-21.
Naujajame modelyje ypač didelis dėmesys skirtas piloto sėdėjimo patogumui ir saugumui užtikrinti.

PLAČIAU APIE BRO-23KR „GARNYS“

• • •


B.Oškinis su statytojais šalia BrO-23KR „Garnys“
PLAČIAU APIE BRO-23KR „GARNYS“

• • •


BrO-23 „Garnys“ buvo ir motorizuotas - versija BrOK-1M
Motorizavo Č.Kišonas pritaikius motorinės valties 25 AG variklį „Vichr“. Motorizuotas sklandytuvėlis priskraidė kelis šimtus valandų.

• • •




• • •


Fotografijų parodą parengė Nerijus Korbutas 2023 04 15

• • • • • • • • • • • •


Turintys pastabų, pataisymų, komentarų ar papildomos informacijos - susisiekite el. paštu
n.korbutas@gmail.com

Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
P.Hiksa
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis
V.Rauba
J.Kumpis