ANBO-41

Pirmasis serijinis ANBO-41. Vėliau įstrižo spyrio tarp pagrindinių sparnų spyrių buvo atsisakyta. 1937m. sausis.

1935 m. firma „Bristol“ modernizavo savuosius „Pegasus“ variklius ir jų galia, išlikus tai pačiai masei ir matmenims, išaugo 300 AG. A. Gustaitis suskubo nupirkti patobulintą variklį ir 1935 m. lapkritį Bristol „Pegasus“ XI jau buvo įsigytas. 1936 m. pradžioje naujasis variklis buvo išbandytas uždėjus jį ant lėktuvo ANBO–IV M nr.70. Horizontaliam greičiui padidėjus tik maždaug 40 km/h, tapo aišku, jog norint pasiekti didesnį greitį reikia perprojektuoti ANBO–IV aerodinaminę schemą. Tai padarius turėjo gimti nauja A.Gustaičio konstrukcija – ANBO–41.

Pagrindiniai pakeitimai

Pirmoji priežastis, kodėl neišnaudojamas variklio galingumas, buvo dvimentis propeleris, reikėjo trijų menčių. Bet trimenčiai metaliniai propeleriai kainavo brangiai (kaip 150 AG variklis!), todėl A.Gustaitis suprojektavo pirmąjį lietuvišką medinį trimentį propelerį ir kartu su Karo aviacijos dirbtuvių medžio apdirbimo cecho vyr. meistru Antanu Maineliu parengė jo gamybos technologiją.

Perprojektuotas ir sparnas. Plyšiniai užsparniai pakeisti Fraizo tipo skydeliais, kuriuos uždarius sparno paviršius lieka lygus. ANBO-41skydeliai ir eleronai jau buvo duraliuminio konstrukcijos. Spyrių prijungimo prie sparnų vietoje įrengti pračiuožikliai, mažinantys sūkuriavimą, susiaurintas dengiamasis tarpas tarpusparnyje. Propelerio srovėje esanti sparno dalis dengta medžio klijuote.Važiuoklės ratai –795 x 175 mm. Jų „Palmer“ firmos diskai jau be stipinų, išlieti iš lengvo metalo, stabdžiai – hidrauliniai. Žieminės slidės, uždedamos vietoj ratų, buvo nebe plokščios, o lašo formos.Nedaug, bet buvo pakeitimų ir liemens viduje.

Pirmoji ANBO 41 serija

A.Gustaičio žvalgybinių trečiajai serijai (pirmajai ANBO-41serijai) 1936 m. nupirkta 10 variklių Bristol „Pegasus“ XI iš firmos „The Bristol Aeroplane Co, Ltd.“ (beje, nuo šių variklių Lietuvos karo aviacijoje prasidėjo nuodingo, t.y. etiliuoto benzino era). Pirmasis serijinis ANBO-41 Nr.671 pagamintas 1936 m. gruodžio pabaigoje ir išbandytas 1937 m. sausio pradžioje. Kaip matome, gamyklinis numeris jau – triženklis, o šešiukė priekyje – neatsitiktinė: ji reiškia šeštąją ANBO seriją apskritai (ankstesnės – ANBO–III, V, VI, IVL, IVM).

1937m. sausio 21 d. komisija (pirmininkas – mjr. V.Čemarka, nariai – mjr. B.Vaivada, plk. ltn. inž. A. Gavelis, lakūnas bandytojas – plk. ltn. L. Peseckas) pateikė aktą Nr.30111/1 apie lėktuvo ANBO-41 Nr.671išbandymą. Jame pažymima, kad tuščio lėktuvo (su ratilu užpakaliniams kulkosvaidžiams, dviem priešakiniais kulkosvaidžiais ir elektros generatoriumi) svoris –1666 kg, benzino ir tepalo – 330 kg, naudingo krūvio (du lakūnai – 166 kg, du parašiutai – 13,6 kg, šoviniai grandelėse priešakiniams kulkosvaidžiams – 21,9 kg, vienas užp. žvalgo kulkosvaidis – 10 kg, šoviniai su dėžutėmis žvalgo kulkosvaidžiui – 22,2 kg, fotoaparatas rankinis – 8,5 kg, radijo stoties „Marconi“ kompl. – 30 kg, akumuliatorius – 21 kg) bendras svoris – 298 kg, pilnai įkrauto lėktuvo svoris – 2294 kg. Į 5 km aukštį lėktuvas pakilo per 8 min. 15 sek! Didžiausias greitis prie žemės – 320 km/h, 2 km aukštyje – 340 km/h. Mažiausias greitis prie žemės – 92,5 km/h. Kylant lėktuvas riedėdavo tik 60 m, tupiant – 150 m.

Lėktuvo įranga: du priekiniai sinchronizuoti kulkosvaidžiai Browning, dėžės 700 vnt. šovinių su grandelėmis priekiniams kulkosvaidžiams, dėžės priekinių kulkosvaidžių iššautų tūtelių surinkimui, ratilas „Alkan“ vienam arba dviems žvalgo kulkosvaidžiams Browning, penkios dėžės po 100 šovinių užp. kulkosvaidžiui, bombolaidis „Alkan“ 16 bombų po 12,5 kg, radijo stotis (siųstuvas, priimtuvas, priedai), variklio varomas elektros generatorius, didelės talpos akumuliatorius, numatyta tūpimo prožektoriaus instaliacija, išorinė iliuminacija ir kabinų apšvietimas, tūpimo raketų instaliacija, vieta rankiniam fotoaparatui, automatinio elektra varomo fotoaparato instaliacija, variklio užvedimo rankinis inercinis starteris, variklio kontrolės įrengimai bei prietaisai, navigaciniai prietaisai, įskaitant prietaisus aklam skridimui, numatyta vieta respiratoriams, aviafono instaliacija. Komisija konstatavo piloto ir žvalgo kabinų patogumą puikų lėktuvo pavaldumą kylant, tupiant ir manevruojant, pavojingų vibracijų ir deformacijų nebuvimą dideliu greičiu smingant ir staigiuose posūkiuose.

Iki gegužės pradžios buvo pagaminti dar šeši lėktuvai ANBO–41: Nr.672, 673, 674, 675, 676, 677. Gegužės 11 – 24 d. penkis iš jų ore išbandė plk. ltn. L.Peseckas, vieną – plk. ltn. inž. A.Gavelis. Pasiekti didžiausi horizontalūs greičiai: prie žemės – 338 km/h, 2 km aukštyje – 354 km/h. Aukštą karo aviacijos dirbtuvių gamybos kultūrą liudija pagamintų lėktuvų nedidelis masės svyravimas: tuščių svoris: 1645–1649 kg, pilnai įkrautų svoris: 2273–2277 kg. ANBO-41Nr.672 pilnai įkrautas į 5 km aukštį pakilo net per 7 min 20 sek – kaip naikintuvas!

1937 m. birželio pabaigoje buvo pabaigti gaminti paskutiniai du serijos lėktuvai. Birželio 28 d. ANBO-41 Nr.678 pakėlė į orą kpt. K. Biknius, o ANBO-41 Nr.679 – L. Peseckas.
Nauji sparnai buvo pagaminti ir lėktuvui Nr.70, ir kaip tikras ANBO-41 jis stojo tarnybon kartu su kitais devyniais.

Antroji ANBO 41 serija

Antrosios žvalgybinių lėktuvų ANBO-41serijos teko laukti iki 1939 metų. Jai buvo nupirkti varikliai Bristol „Pegasus“ XXIII. Jų reduktoriai pamažindavo veleno apsukas santykiu 1:0,572, didžiausias galingumas 1010 AG, ir 890 AG – 2 km aukštyje. Ši variklio modifikacija svėrė 469 kg, o visi kiti rodikliai – kaip aukščiau minėtų „Pegasų“.
Pirmasis penketukas užbaigtas 1939 m. kovą, paskirta komisija (pirm. mjr. I. Šešplaukis, nariai – inž. Jonaitis, ltn. V. Irlikis, lakūnas bandytojas – kpt. B. Brazauskas) lėktuvams ANBO-41 Nr.890, 891, 892, 893, 894 išbandyti („aštuoniukė“ triženklio pradžioje reiškia aštuntąją lėktuvų ANBO seriją. Septintoji serija buvo ANBO–51). Nuo balandžio 1 iki 28 dienos visi lėktuvai buvo išbandyti.

Šios serijos lėktuvai buvo maždaug 70 kg sunkesni. Pvz., ANBO-41 Nr.890 su žvalgo ratilu „Alkan“ svėrė 1698 kg, degalai ir tepalai – 330 kg, naudingas krūvis (2 lakūnai – 166 kg, 2 parašiutai – 13,6 kg, šoviniai grandelėse priešakiniams kulkosvaidžiams – 21,9 kg, 1 žvalgo kulkosvaidis Browning – 10 kg, 2 piloto kulkosvaidžiai Browning – 20 kg, šoviniai su dėžutėmis žvalgo kulkosvaidžiui – 22,2 kg, rankinis fotoaparatas – 8,5 kg, radijo stotis „Marconi“ – 30 kg, akumuliatorius švininis „Dagenite“ 6NC11Y 12 V 42 A/h – 21 kg) – 313 kg, pilnai įkrautas lėktuvas – 2340 kg. Didžiausias horizontalus greitis buvo matuojamas prikabinus bombolaidį „Alkan“ su 16 bombų po 12,5 kg (200 kg). Prie žemės – 305 km/h, 2 km aukštyje – 340 km/h. Į 5 km aukštį kildavo apie 8 minutes.

1939 m. gegužės mėnesį jau buvo bandomas ir antrasis ANBO-41penketukas: Nr.895, 896, 897, 898, 899. Netrukus visas dešimtukas ANBO-41su varikliais Bristol „Pegasus“ XXIII buvo paskirstytas eskadrilėms. Beje, tuo metu ANBO-IV ir ANBO-41buvo paskirstyti net trijose grupėse: žvalgybos, bombonešių ir mokomojoje, konkrečiai: 2–ojoje, 4–ojoje, 6–ojoje, 8–ojoje ir Mokomojoje eskadrilėse.

Lėktuvo spalvos

ANBO-41dažymas buvo toks pat kaip ir ANBO-IV (liemuo, kilis su posūkio vairu, bei viršutinė sparnų ir horizontalių uodegos plokštumų dalis – ryškia tamsiai žalia spalva, o sparnų ir horizontalių uodegos plokštumų apačia – sidabrine), skyrėsi tik variklio žiedo spalva. Platesnis NACA tipo žiedas buvo natūralios aliuminio spalvos, išskyrus priekinę, plieninę jo dalį – kolektorių, kuris buvo paskrudusio metalo spalvos.

Laikui bėgant patirta, kad iš 300–500 m nuotolio lėktuvų skiriamieji ženklai jau neįžiūrimi, ir reikia kažkokių papildomų ženklinimo priemonių. 1938 m. Lietuvos karo aviacijos lėktuvų ženklinimas modifikuotas. Vyčio kryžiai sparnų apačioje patalpinami žaliuose ruožuose. Posūkio vairas dažomas žalia spalva. Visi kovos lėktuvai buvo paženklinti pagal naująjį standartą.

1939 metais pagaminti ANBO-41jau turėjo kamufliažinį dažymą: ant žaliai dažytų liemenų ir sparnų viršaus buvo užpurškiamos juodos spalvos dėmės.
ANBO-41, patekusieji į sovietinio 29–ojo teritorinio šaulių korpuso atskirąją eskadrilę, vietoje sparninių Vyčio kryžių gavo raudonas žvaigždes, ant posūkio vairų Vyčio kryžiai buvo užtepti, o raudonos žvaigždės nupieštos ant liemens šonų prie uodegos. Keli ANBO–41, valdomi latvių lakūnų, latviškoje eskadrilėje Liuftvafės sudėtyje kariavo Rytų fronte. Ant sparnų buvo vokiški kryžiai, o ant posūkio vairo jie turėjo latviškas (raudonas) svastikas baltame fone.

Luftwaffe's latvių eskadrilės ANBO-41

Iš viso buvo pagaminta 14 lėktuvų ANBO-IV (jeigu Nr.70 priskirsime prie ANBO-41) ir 20 lėktuvų ANBO-41. 1940 m. birželio 15 sovietams okupuojant Lietuvą, Lietuvos karo aviacijoje buvo 12 ANBO-IV ir 20 ANBO-41, kitaip sakant, nuo eksploatacijos pradžios 1932 metais katastrofose tebuvo prarasti tik du lėktuvai (ir tie patys dėl akivaizdaus jaunųjų lakūnų chuliganizmo). Tai irgi tam tikras aukštas lėktuvų patikimumo rodiklis.

Šaltinis: Plieno sparnai nr.4 1997m.

ANBO 41 FOTOALBUMAS