Karui su lenkais pasibaigus, 1921 m. rugpjūčio mėn. karo aviacija pradėjo karo pašto išvežiojimą į kariuomenės dalinių įgulas. Karo lėktuvais buvo pristatomas karinis paštas į šiuos rajonus: Žiežmariai - Žasliai - Kaišiadorys; Ukmergė - Gelvonys - Žeimiai; Alytus -Marijampolė; Kėdainiai - Šeduva - Panevėžys. Karo aviacijos oro pašto tarnyba baigėsi lapkričio mėn.

Tais pačiais metais periodinėje spaudoje buvo iškeltas vidaus orinio susisiekimo klausimas. Buvo siūlyta įsteigti Lietuvoje keletą oro linijų ir pastatyti susisiekimo lėktuvams remonto dirbtuves. Šis klausimas buvo labai rimtai svarstomas. Išgauti orinio susisiekimo koncesijas Lietuvoje, varžėsi tarp savęs Amerikos lietuvių prekybos bendrovė ir Yčo, Prūso, Frenkelio ir Soloveičiko kompanija, atstovavusios „Junkers" ir „Sablatnig" firmas. 1922 m. pavasarį, šis klausimas vyriausybės buvo išspręstas neigiamai: neturėjome tam reikalui paruoštų lakūnų, mechanikų ir bendrai pagalbinio personalo. Nebuvo ir aerodromų tinklo. Be to nuo 1922 m. gegužės mėn. pro Kauną pradėjo reguliariai skraidyti vokiečių - rusų orinio susisiekimo bendrovės „Deruluft" lėktuvai. Jie palaikė tiesioginį keleivių ir pašto gabenimą tarp Karaliaučiaus ir Maskvos, o kiek vėliau - Maskva - Berlynas su nutūpimu Kauno aerodrome. „Deruluft" bendrovė aptarnavo ir Lietuvą.

1933 metais, kai Darius ir Girėnas, nugalėję Atlantą, tragiškai žuvo prie Soldino, Lietuvoje antrą kartą spauda iškėlė krašto reguliarų oro linijų steigimo klausimą. Buvo siūloma įsteigti oro liniją šiuo maršrutu: Kaunas -Klaipėda - Šiauliai - Kaunas. Aviacijos komercijos specialistai sudarė oro linijų steigimo sąmatą. Tačiau vyriausybė, dėl lėšų stokos, klausimo sprendimą atidėjo. 1935 m. prie Susisiekimo Ministerijos buvo įsteigta Orinio Susisiekimo Inspekcija, valdžios organas orinio susisiekimo reikalams Lietuvoje. Pirmuoju inspektoriumi buvo paskirtas av. kapitonas Ignas Šešplaukis, o vėliau - av. majoras J. Špokevičius. 1936 m. bendrovė norėjo orinio susisiekimo liniją einančią iš Berlyno pro Kauną į Maskvą, susitarus su SSSR valdžia, pratęsti toliau per Irkutską į Tokio ir atsišakojimą į Pekiną. Tai būtų buvusi didžiausia orinio susisikimo linija pasaulyje. Pablogėjus Vokietijos politiškiems santykiams su SSSR, linijos klausimas atpuolė. Buvo atlikti tik bandomieji skridimai.

1937 m. orinį susisiekimą per Pabaltį perėmė vokiečių „Lufthansa". Bendrovės lėktuvai kasdien skrido Berlynas - Karaliaučius - Kaunas - Velykyje Luki - Maskva. 0, Lietuvai priėmus Lenkijos ultimatumą, 1938 m. lenkų orinio susisiekimo bendrovė „Lot" įsijungė Lietuvą į savo oro liniją: Varšuva - Vilnius - Kaunas- Ryga - Talinas - Helsinkis.

Nežiūrint, kad Lietuva buvo įjungta į tarptautines oro linijas, krašto viduje orinis susisiekimas neegzistavo. Retkarčiais karo aviacija atlikdavo patarnavimą - nuskraidinti aukštą valdininką, skubiems tarnybos reikalams. Taip pat karo aviacija atliko ir kelis tokius patarnavimus, skridimus į užsienį. 1920 m. rugsėjo 25 d. av. vyr. ltn. Pranas Hiksa karo lėktuvu LVGC IV iš Kauno per Vilnių, kur nudaužęs ant lėktuvo sparnų anglų aviacijos ženklus, nuskraidino anglų karinės misijos Lietuvoje pulkininką Ward į Varšuvą, 1936 m. gegužės 6 d. av. pulk. ltn. L. Peseckas su lėktuvu „Anbo IV" nuskraidino Lietuvos užsienio reikalų ministerį Stasį Lozoraitį į Taliną, kur vyko Pabaltijos diplomatų konferencija. 1940 m. rugpjūčio mėn. 15 d. av. plk. ltn. Jonas Liorentas, bombonešiu „Dragon Rapide", nuskraidino LAK atstovus ir žurnalistus į Maskvos rusų aero klubo aviacijos šventę.

Pagaliau, 1938 m. Lietuvos Susisiekimo Ministerija užsakė Orinio Susisiekimo Inspekcijai du anglų „Percival Q 6" De Hevilland firmos keleivinius lėktuvus. Pagal susitari.-: lėktuvai turėjo būti pastatyti 1938 m. liepos 10 dieną, o rugsėjo 10 d. turėjo būti atidaryti oro linija Kaunas - Klaipėda. Anglai nupirktus lėktuvus įrengė ir pastatė tik kitų metų pradžioje. 1939 m. birželio 3 dieną, Kauno aerodrome prie orinio susisiekimo stotelės buvo iškilmingai atidaryta reguliari vidaus oro linija, Kaunas Palanga.

Abu lėktuvai, pakrikštyti „Stepono Dariaus" ir „Stasio Girėno" vardais, buvo žermasparniai, su dviem „Gipsy Six" X250 AJ varikliais, turinčiais keičiamą propelerio žingsnį skirti vidutinių nuotolių komerciniams skridimams. Kiekvienas lėktuvas per skraidindavo 5 keleivius ir nemažą krovinį. Perskridimo greitis 240 km/val. Mūsų oro linija taip pat buvo suderinta ir su tarptautinėmis oro susisiekimo linijomis, kurių lėktuvai tūpė Kauno aerodrome. Iš Kauno kasdien skrido lėktuvai į Rygą, Taliną. Helsinkį, Vilnių, Varšuvą, Karaliaučių, Berlyną. Lietuvos oro linija buvo įjungta į civilinės aviacijos tinklą, kuris ėjo per visą pasaulį.

Tais pačiais metais, av. mjr. Jonas Pyragius su civ. lak. Leonu Perednium, birželio 30 d. iš Paryžiaus į Kauną per skraidino sanitarinį lėktuvą „Farman F-393", kurį įsigijo LA Klubas. Po poros savaičių buvo surengtos jo vardynos pavadintas daktaro Vinco Kudirkos vardu. Lėktuvas buvo skirtas sanitariniui susisiekimui, atgabenti sunkiai sergantį ligonį iš tolimesnės vietos, suteikti greitą pagalbą.

1940 m. Lietuvą įkorporavus į Sovietų Sajungą, Orinio Susisiekimo Inspekcija su visais tarnautojais buvo įjungta į rusų „Aeroflotą". su centru Maskvoje. Mūsų keleiviniai lėktuvai iki rusu - vokiečių karo pradžios reguliariai aptarnavo oro liniją Ryga - Velykyje Luki, o kartais pasiekdavo ir Maskvą.