Mokinys lakūnas S. Griškevičius prie antrosios serijos ANBO-51. Apie 1939m.

1930-35 metais Mokomojoje eskadrilėje pagrindinis krūvis teko ANBO-V -iems, tačiau augant mokinių lakūnų skaičiui prireikė daugiau mokomųjų lėktuvų. A.Gustaitis pasiūlė statyti modernizuotą ANBO-51, kuris buvo trečdaliu pigesnis už populiarų prancūzišką mokomąjį lėktuvą M.S.315 ir turėjo geresnius skridimo duomenis. Konstrukcija nuo savo pirmtako praktiškai nesiskyrė. Tačiau bandyta pritaikyti kai kuriuos aerodinaminius patobulinimus. Norint sumažinti oro pasipriešinimą, variklis buvo dengtas aerodinaminiu žiedu. Kai kurie serija gaminami lėktuvai buvo su aerodinaminiais pračiuožikliais ant ratų. Vienas šio tipo lėktuvas specialiai pritaikytas aukštojo pilotažo figūroms.

Mokiniai lakūnai prie ANBO-51, Kauno aerodrome, 1938m.

ANBO-51, kaip ir ANBO-V, buvo mišrios konstrukcijos: liemuo suvirintas iš plieninių vamzdelių, uodegos plokštumos - duraliuminio konstrukcijos, sparnai -mediniai; tik tvirtesnis ir todėl 150 kg sunkesnis - paruoštas skridimui svėrė 1000 kg. Varomas 160 AG varikliu A.S. „Genet Major" galėdavo pasiekti 200 km/h greitį. 1936 m. Aviacijos dirbtuvėse buvo pagaminti 5 mokomieji lėktuvai ANBO-51 Nr.80-84, o 1938 m. - Nr.785-789.

Lėktuvo bandymai

Pirmasis lėktuvas išbandytas 1936m. rugpjūčio 11d. Paskutinįjį, nr.788, komisija (mjr. E. Kraucevičius, kpt. N. Adomkaitis, j.ltn. inž. Jonaitis), išbandytą karo lakūno ltn. Lendraičio, priemė 1938m. balandžio 14 dieną.

Techniniai duomenys

Sparnų ilgis 11,35m.
Lėktuvo ilgis 7,30 m.
Lėktuvo aukštis 2,84m.
Tuščio svoris 680kg.
Maksimalus greitis 210km/h.
Kelionės greitis 154km/h.
Tūpimo greitis 80km/h.