Seniai svajojome apie orinį susisiekimą savame krašte. Oro kelių tinklas, kasmet tankėjantis visame pasaulyje vertė mus galvoti apie šia būtina kultūringos šalies priemones ir pas mus. Ir šiandien galime su dideliu džiaugsmu užfiksuoti, kad orinį susisiekimą mes jau turime. Vyriausybė, remiama visuomenės, įsteigė pirmąją oro liniją pas mus ir įsigijo keleivinius lėktuvus. Nuo kitų metų pavasario oro linija tarp Kauno ir pajūrio veiks reguliariai, šiemet buvo atlikta visa eilė bandomųjų skridimų ir pervežta savais lėktuvais eilė keleivių ir bagažo.
Lėktuvai oriniam susisiekimui įgyti Anglijoje, Percival firmoje. Tai moderniški žemasparniai, dvimotoriniai lėktuvai. Jie turi 7 vietas, 400 a. j. galingumą, visus reikalingus šiandieniniam moderniam lėktuvui prietaisus ir įrengimus.
Abu lėktuvai buvo atgabenti oru keliu iš Anglijos mūsų pirmųjų susisiekimo pilotu Dženkaičio ir Mockūno
Rugsėjo m. 1 d. su LY—SOA atskrido Dženkaitis. Kelionė buvo atlikta šiais etapais. Iš Anglijos per jūrą Iki Amsterdamo. Iš čia į Berlyną, o papildžius kurą tiesiai Kaunan. Kelionė, skridusių žodžiais, buvo nelengva. Prieš Dancigą rūkas privertė skristi ilgesnį laikų aklai.
Rugsėjo 3 d.. mūsų pirmasis keleivinis lėktuvas atliko pirmąją kelionę į pajūrį. Skrido J. E. Susisiekimo Ministras p. Stanišauskis su ponia. Karo Aviacijos štabo viršininkas pulk. Rapšys, orinio susisiekimo inspektorius als. av. maj. Špokevičius ir lėktuvo pareigūnai. Tą pačią dieną, grįžus lėktuvui atgal, juo buvo vežiojami spaudos atstovai. Visi mūsų laikraščiai su dideliu pasitenkinimu, rašė apie naujai steigiamą orinį susisiekimą, apie didelį lietuviškos eilinės aviacijos laimėjimą ir ryškias darbo gaires ateityje.
Rugsėjo m. 5 d. buvo pradėtus reguliarus, bandomasis šiais metais, oro linijos darbas. Lėkluvas du kartus per dieną, iš ryto ir popiet, skraidydavo į Palangą. Pirmą dieną, pirmais apmokamais keleiviais laivu nuvežta 2 asmenys.
Rugsėjo 9 d. iš Anglijos atskrido ir Iuk. Morkūnas su LY-SOB, antruoju lėktuvu. Sekančią dieną abu lėktuvai buvo iškilmingai pakrikštyti. Iškilmės buvo gražios ir kuklios, bet neužmirštamos savu istorine svarba kiekvienam, suprantančiam ką reiškia mūsų kraštui orinis susisiekimas.
Lėktuvų krikštynose dalyvavo aukšti vyriausybės nariai su J. E. Ministru Pirmininku kun. Mironu, teikusiu būt ir vieno lėktuvo krikšto tėvu.
Susisiekimo ministras, apibūdinęs reikalingumą įsigalėti erdvėje, kaip esame jau įsigalėję žemėje, paprašė leisti lėktuvus pavadinti mūsų Dariaus ir Girėno vardais.
Krikšto tėvais buvo LY-SOA lėktuvo: J. E. Ministrus Pirmininkas Kun. Mironus ir p. Stanišauskienė, antrojo — Lietuvos Aero Klubo pirmininkas prof. Žemaitis ir p. Gustaitienė.
Bažnytinės apeigos ir jos atstovo laiminimai sėkmingam darbui, paskui šampano bonkos dūžis, perkirpimas tautinio kaspino, užrašymas ant lėktuvų jų vardų — abu naujieji lėktuvai galėjo pradėti darbą.
J. E Ministras Pirmininkas savo kalboj džiaugėsi didžiule technikos pažanga, kurios pasiekė žmonija, džiaugėsi taip pat, kad Lietuva neatsilikusi ir pribrendusi eiti greta senų ir didelių valstybių. Lietuvos visuomenė seniai rėmė ir skatino civilinės aviacijos žygius savoj erdvėj.
Jau sekančią oro tarnybą pradėjo reguliariai nešti abu lėktuvai.
Orinis susisiekimas vyko iki rugsėjo 17 d. Viso buvo padaryta 34 reisai. Paskutiniosios dienos savo orais buvo tikrai blogos. Lietus, stiprūs vėjai, žemi debesys, bet ir lėktuvai ir lakūnai išlaikė jiems pateiktus reikalavimus bei pasitikėjimą.
Daug buvo skraidyta ir lavintasi aklai arba viršum debesų. Lėktuvuose įtaisytas radijo leido radiju tarnybai taip pat gerai pasiruošti ir įgusti.
Lėktuvai padarė 7480 klm ir pervežė 31 apmokamą keleivį, įvairiausio amžiaus ir lyties.
Iki pavasario abu keleiviniai lėktuvai pasilsės, o nuo gegužės 1 d. stos didžion. Ilgon vasarinėn tarnybon.
Visi, kas kitais metais vyks pujūrin, turės galimumo savo kelionę atlikti savais, moderniškais ir greitais keleiviniais lėktuvais. Pati kelionė. tesi tęsianti tik 1 valanda, dabar mūsų jūrą padarė dar artimesnę. Mūsų kraštas, kaip išsireiškė vienas laikraštininkas. tapo lyg mažesniu, bet dėl to džiaugiasi visi lietuviai.
Šaltinis: Lietuvos sparnai 38 metų 9nr.
El. publikavimui parengė: Julius Jurgelėnas