Vytautas Varanavičius

Karo lakūnas. Aviacijos kapitonas.
1904 -1988

Vytautas VARANAVIČIUS gimė 1904 01 22 Meilionių k., Pašvitinio vls., Šiaulių aps. Tėvai: Jonas Varanavičius ir Sofija Kriščiūnaitė.

1920 baigė Šiaulių suaugusiųjų g-jos 5 klases.

1924 10 05 įstojo į Karo mokyklą.

1927 09 07 ją baigus (IX laida) suteiktas leitenanto laipsnis ir paskirtas į Karo aviaciją mokiniu žvalgu.

1928 02 01 pasiųstas į mokomąją oro eskadrilę. Mokėsi teoriniuose kursuose, 1929 m. atliko 233 skrydžius.

1929 07 10 skrido savarankiškai.

1930 02 15 baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų Aviacijos skyrių (II laida), paskirtas 4 oro eskadrilės karo lakūnu.

1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą leitenanto laipsnis pakeistas į jaun. leitenanto.

1931 09 30 baigė aukštojo pilotažo apmokymus.

1932 02 01 suteiktas I eilės karo lakūno vardas.

1932 02 13 pakeltas į leitenantus. Tarnavo 3-iojoje eskadrilėje lakūnu. Perkėlus 3-iąją ir 4-ąją eskadriles į Šiaulius, V.Varanavičius perkeltas ten tarnauti. Skraidė lėktuvais Ansaldo A.120, bet netrukus perkeltas į Kauną. Skraidė 5-ojoje eskadrilėje naikintuvais FIAT CR.20.

1934 09 04 baigė Karo aviacijos mokyklos bombardavimo kursus.

1935 09 02 paskirtas 1 eskadrilės technikos karininku.

1935 10 26 išlaikė egzaminus kapitono laipsniui įgyti.

1936 04 09 pakeltas į kapitonus.

1936 05 08 šokdamas su parašiutu susilaužė koją.

1937 09 1-3 dalyvavo Karo aviacijos vizite Rygoje – skrido šešiais naikintuvais Dewoitine D.501L ir keturiais žvalgybos lėktuvais ANBO-IV.

1938 04 01 paskirtas 7 eskadrilės karo lakūnu.

1939 09 01 – eskadrilės vado pavaduotoju.

1940 02 16 pačiam prašant paleistas į aviacijos karininkų atsargą. Dirbo transporto kontoroje inžinieriumi.

Vytauto Varanavičiaus skraidymų stažas Karo aviacijoje buvo 970 val. 05 min.

Nuo 1945 dirbo Kauno 10 amatų mokykloje.

Nuo 1948 – 3 mergaičių gimnazijoje direktoriaus pavaduotoju ūkio reikalams, vėliau ūkio vedėju Švietimo skyriuje. Išėjęs į pensiją iki 1984 dirbo įrankininku A. Šiaučiūnaitės trikotažo fabrike.

1988 05 07 mirė Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Žmona – Sofija Žiburkaitė (1910-1991, susituokė 1933 m. birželio 1 d. Kaune), duktė – Nijolė Sofija (1934), sūnūs – Vytautas (1935-2008), Jonas (1945-2007).

Apdovanotas:
Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928),
garbės ženklu „Plieno sparnai“ (1936),
Latvijos aviacijos pulko garbės ženklu (1937).

Literatūra:
„Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953“ VIII tomas.
Eugenijus Raubickas, Ženklas ant munduro. Kaunas: KAM, 2005.
LCVA, f. 1323, ap. b. 601, l. 10.
Svetainės administracijos surinkta informacija.

Turintys pastabų, pataisymų, komentarų ar papildomos informacijos - susisiekite el. paštu

n.korbutas@gmail.com