Remdamiesi Kauno miesto Darbo žmonių deputatų Tarybos Vykdomojo Komiteto 1964 m. rugpjūčio mėn. 8 dienos sprendimu Nr. 427, komisija, susidedanti iš pirmininko TSRS Medicinos Mokslų akademijos nario-korespondento, medicinos mokslų daktaro, profesoriaus, Kauno Medicinos instituto rektoriaus drg. Z.Januškevičiaus, ir narių medicinos mokslų kandidato, docento, Respublikinės Kauno klinikinės ligoninės vyr. gydytojo drg. P.Jašinsko, medicinos mokslų daktaro, profesoriaus, drg. J.Kupčinsko, medicinos mokslų kandidato, docento, Kauno Medicinos instituto teismo medicinos katedros vedėjo drg. J.Nainio, Kauno miesto Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjo drg. J.Gauryliaus, dalyvaujant Stepono Dariaus dukteriai Nijolei Dariūtei-Maštarienei, atliko rastųjų lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno palaikų medicininį tyrimą tikslu nustatyti žuvimo medicinines priežastis ir pareikšti nuomonę apie tolimesnį palaikų saugojimą. Komisija darbą pradėjo 1964 m. rugpjūčio 10 d. ir baigė 1964 m. spalio 14 d.

Bylos aplinkybės. Kaip matyti iš pateiktųjų dokumentų lakūnai Steponas Darius, gimęs 1896 m. sausio 8 d., ir Stasys Girėnas, gimęs 1893 m. spalio 4 d., 1933 m. liepos 17 d. rasti buvusioje Vokietijos teritorijoje Soldino miške (dabartinėj Lenkijos Liaudies Respublikos Šcecino vaivadijoje prie Mislibušo gyvenvietės) kartu su lėktuvo „Lituanika“, kuriuo jie skrido, skeveldromis. Iš ten jie buvo pervežti į Kauną. 1964 m. rugpjūčio mėn. 10 d. Kauno miesto Darbo žmonių deputatų Tarybos Vykdomojo Komiteto sudarytoji komisija surado, kur 1943 metais buvo perkelti iš Kauno universiteto anatomikumo ir paslėpti nuo fašistinės vokiečių okupacinės valdžios S.Dariaus ir S.Girėno palaikai, ir atliko jų ekshumaciją. Ši vieta yra Kauno Medicinos instituto (Mickevičiaus g-vė Nr. 9) krematoriumo patalpų, esančių pastato rūsyje, vakarinėje dalyje, koridoriuje, 357 cm atstume prieš transportinį liftą, jungiantį krematoriumą su prozektoriumo patalpomis. Nišą, kurioje užmūryti karstai su S.Dariaus ir S.Girėno palaikais, nuo koridoriaus skyrė siena, pastatyta per visą nišos aukštį ir plotį iš vienos eilės plytų. Sienos viršutinėje dalyje ties lubomis įrengta 29x20 cm dydžio standartinė metalinių pinučių ventiliacija. Sienos apačioje 19x8 cm dydžio grindis siekianti ventiliacinė anga. Išgriovus sieną už jos rasta 116 cm pločio, 235 cm ilgio ir 230 cm aukščio taisyklingos formos niša, kurioje stovėjo du, sustatyti vienas ant kito, metaliniai karstai, galvūgaliais atsukti į šiaurę, o kojūgaliais į pietus. Viršutinis karstas turi lentelę su įrašu „4154 A“, apatinis – su įrašu „4155 A“.

Ekshumaciją atlikusi komisija nustatė, kad apatiniame karste su įrašu „4155 A“ ir išdaužtu karsto viršuje esančiu stiklu yra Stepono Dariaus palaikai, o viršutiniame karste su įrašu „4154 A“ yra Stasio Girėno palaikai. 1946 m. pavasaryje potvynio metu Kauno Medicinos instituto rūmai buvo vandens apsemti ir pusrūsyje – vienu aukštu aukščiau patalpos, kurioje rasti šie karstai – vandens lygis buvo apie 150-180 cm virš grindų. Daugiau duomenų tyrimo metu negauta.

Stepono Dariaus lavono tyrimas.
Atidarius karstą su išdaužtu stiklu, turintį numerį „4155 A“, rastas lavonas, kuriame N.Dariūtė-Maštarienė atpažino savo tėvą Steponą Darių. Karste lavonas guli ant nugaros. Galva ir pečiai guli ant pagalvės iš šilkinės medžiagos, kuri daugelyje vietų sutrūnijusi, yra nešvariai rudos spalvos, įvairių atspalvių. Pagalvė 47x55 cm dydžio, jos abiejuose viršutiniuose kampuose yra 4 cm ilgio, 2,5 cm diametro medinės figūrėlės, matomai tarnavusios pagražinimų (kutosų) pagrindu. Pagalvės viduje medžio drožlės. Lavono viršutinėje dalyje ir ant pagalvės yra įvairaus dydžio 6 mm storio stiklo skeveldrų. Tokios pat rūšies stiklas yra sudužusiame karsto viršuje. Rankos priglaustos prie peties ir nežymiai sulenktos per alkūnių sąnarius. Abiejų rankų pirštai nežymiai sulenkti lanku. Smiliai yra per 0,5 cm vienas nuo kito maždaug ties gaktine sąvarža. Kojos ištiestos, pėdos suglausto ir 45° kampu pasuktos į dešinę pusę. Padų atstumas nuo karsto galo 14 cm. Nuo dešinės kojos pėdos iki karsto galo eina voratinklis. Lavono ilgis, išmatuotas karste antropometru, 162,3 cm. Karsto dugne 6 cm nuo apačios ant medinio rėmo yra metalinis tinklelis, kuris surūdijęs ir daugelyje vietų sutrūkęs. Ant tinklelio yra įvairių spalvų nuo baltos per gelsvą iki rusvos spalvos sutrūnijusi šilkinė medžiaga, kuria iškloti karsto dugnas ir šonai iš vidaus. Karsto išorėje stebimos ventiliacinės angos atsiveria per smulkų varinės vielos tinklelį, po šia karstą išklojančia medžiaga. Lavonas išimtas iš karsto ir padėtas ant sekcinio stalo. Ant galvos yra odinis lakūno šalmas, kuris nuimant išsiskiria per siūles. Vietomis su juo nusiima gabalėliai prilipusios galvos odos. Lavonas aprengtas vilnonės medžiagos juodos spalvos švarku, kuris priekyje susegtas dviem sagom. Nuimant švarkas išsiskiria per siūles, jo užpakalinėje dalyje išlikę juodos medvilninės medžiagos – pamušalo gabalėliai. Po švarku tokios pat spalvos liemenė, priekyje susegama penkiomis sagomis. Tarp švarko ir liemenės rasta nedaug spalių. Nuimant liemenė suiro per siūles, po ja rasta 3 baltos sagos, 0,7 cm diametro kiekviena, kurios lengvai trupa. Ant kaklo yra šilkinis tamsus kaklaraištis, priekyje surištas mazgu. Aprengtas juodos vilnonės medžiagos viršutinėmis kelnėmis ir baltomis medvilninėmis apatinėmis kelnėmis, kurios sutrūkinėjusios ir lengvai plyšta. Apatinės kelnės išsilaikiusios tik apatinėse šlaunų dalyse ir blauzdose. Kojos apautos juodais odiniais, iš paviršiaus apipelijusiais, pusbačiais, kurių pado ilgis 29,5 cm, ir pilkšvos spalvos su tamsiais dryželiais puskojinėmis. Nurengus lavonas vyriškos lyties, 161 cm ilgio, 10,6 kg svorio. Oda išlikusi tik dalinai galvoje, nugaroje ir kojose nuo rudos iki juodos spalvos su įvairiais atspalviais. Kakle ir rankose daugelyje vietų odos nėra. Tose vietose stebimi raumens likučiai, o kai kur kaulai nuo rudos iki juodos spalvos. Pakaušio oda išlikusi 16x11,5 cm plote. Joje yra šviesiai rusvos spalvos 2 cm ilgio plaukai. Veido oda juodai rudos spalvos, pasidengusi pelėsiais. Akių vokai sumerkti, akių obuolių nėra. Yra išlikę blakstienų plaukai ir kairiojo antakio liekanos. Nosie viršūnė priplota, sudžiūvusi. Nosies kaulai apčiuopiant nelūžę. Lūpos kiek praviros, matosi viršutiniai kandžiai ir iltys. Viršutiniame žandikaulyje yra 15 dantų: kairėje pusėje 8 dantys, o dešinėje – 7. Apatiniame žandikaulyje yra 14 pilnai išsivysčiusių dantų: dešinio trečio krūminio danties visai nėra, o kairysis trečiasis krūminis dantis nepilnai prasikalęs. Dantys mažai nusišlifavę. Apatinio žandikaulio kampai apsinuoginę. Kaklo srityje oda sutrūnijusi. Per odoje esančius plyšius matosi tuščia krūtinės ląsta ir stuburas. Viršutinė krūtinės ląstos dalis išlinkusi, iš viršaus padengta apie 0,5 cm storio spalių sluoksniu, prilipusiu prie odos. Spaliai atidalinti ir paimti tyrimui. Sprando oda suirusi, yra daug smulkių defektų. Nugaros srityje oda gana gerai išlikusi, tačiau yra keletas defektų. Vienas jų yra ties kairės mentės dygliu 3x1,8 cm dydžio, nelygiais kraštais. Per 24 cm žemiau kairiojo peties sąnario, per 11 cm į kairę nuo vidurinės linijos ir per 118,5 cm nuo pado yra įstrižas nelygiais kraštais 0,9x0,5 cm dydžio antras odos defektas, apie kurį oda pajuodavusi, kieta. Oda iš šių abiejų defektų srities paimta tyrimui ir pasiųsta į Teisminės ekspertizės mokslinio tyrimo institutą Vilniuje. Prie odos nugaroje prilipę drabužių gabaliukai su mėlynais dryželiai, kairėje apatinėje nugaros dalyje ant odos atsispaudusios dryžuotos medžiagos žymės. Yra išlikusi sudžiūvusi varpa ir tuščia susitraukusi mašnelė. Sėdmenų ir kojų užpakaliniuose paviršiuose oda susiraukšlėjusi, matosi pilkšvai balti taškeliai, primeną kristalus, o vietomis oda pasidengusi pelėsiais. Prie odos prilipę oranžinės spalvos medžiagos gabalėliai, kurie lengvai nusiima. Per 5 cm į viršų nuo dešinės akiduobė vidinio krašto eina odos pjūvis, susiūtais plonais siūlais, kurio vienas galas kyla į viršų iki kaktos viršutinės dalies, po to sukasi į dešinę, o toliau odos nebėra. Kitas siūlės galas leidžiasi žemyn, pereina į veido sritį ir lanku, atviru į išorę, pereina pro dešiniąją akį iki dešinės akiduobės apatinio krašto vidurio ir toliau vertikaliai leidžiasi iki dešinio skruosto vidurio. Dešinėje kaukolės srityje matomas skeveldrinis kaukolės kaulų lūžimas, kuris sutvirtintas geltonos vielos siūlėmis. Per defektą matomas tuščias kaukolės vidus. Apatinėje krūtinės ir viršutinėje pilvo dalyse yra 24x10 cm dydžio odos defektas, per kurį matosi lūžę šonkauliai, tuščias dubuo ir stuburas. Apatinėje pilvo dalyje išlikusi vidurine linija iki gaktos einanti, labai smulkiai susiūta lininiu baltu siūlu, siūlė. Rankų oda daugelyje vietų su defektais. Nuimant rūbus, kairioji plaštaka atsidalino per riešo sąnarį. Dešinės rankos abu dilbio kaulai skersai lūžę: alkūnkaulis per 4 cm, o stipinkaulis per 9,5 cm nuo apatinio sąnario Lūžusių kaulų galai nelygūs, jų spalva rusva. Tyrimo metu dešinis dilbis atsidalino per lūžimo vietas. Kairė šlaunis atrodo trumpesnė už dešiniąją ir apatinio vidurinio trečdalio dalyje lūžusi. Dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje per 33 cm nuo pado yra 5 cm ilgio odos siūlė, susiūta labai smulkiai baltu lininiu siūlu. Kairės blauzdos priekiniame paviršiuje per 20 cm nuo pėdos yra „U“ raidės pavidalo siūlė, susiūta labai smulkiai baltu šilkiniu siūlu. Atstumas tarp viršutinių siūlės galų yra 1,5 cm. Atidžiai apžiūrėjus lavono paviršių, daugiau sužalojimo žymių nerasta.

Po to Stepono Dariaus lavonas buvo nugabentas į Respublikinės Kauno klinikinė ligoninės rentgeno skyrių, kur buvo padarytos paeiliui viso kūno rentgenogramos. Ištyrus rentgenogramas, nustatyti šie pakitimai:

Galva. Kaukolės dėžė su daugybiniais lūžimais, deformuota, lūžimai eina per visas skliauto siūles (koronarinę, sagitalinę, lambdoidinę, parietotemporalinę), abu momenkauliai iškilę apie 0,8 cm į viršų ir pasisukę apie 0,6 cm į užpakalį. Koronarinės siūlės sritis plačiai, nuo 0,5 cm iki 2 cm žiojėja dėl momenkaulių poslinkio ir kaktikaulio žvyno defektų ties šia siūle. Kaktikaulio žvyno dešinėje pusėje, pradedant 1 cm aukščiau viršutinio kairiosios akiduobės krašto, netaisyklingos formos 3x1,5 cm dydžio kaulo defektas, nuo jo lūžimo linijos eina į vidinę pusę, aukštyn – užpakalyn link koronarinės siūlės ir žemyn – užpkalyn link sfenoparietalinės siūlės. Dešiniajame momenkaulyje 7x5 cm dydžio kaulo defektas, nuo jo daugybinės lūžimo linijos eina visom kryptim – link koronarinės, sagitalinės, lambdoidinės siūlių, o taip pat smilkinkaulio žvynu žemyn pereina į vidurinę kaukolės duobę. Ties defektu įvairaus dydžio kaulo skeveldros. Kairiojo smilkinkaulio žvyne lūžimo linija taip pat pereina į kaukolės pamatą. Kaukolės dėžės viduje matoma kaulinių skeveldrų, kurios atskirose rentgenogramose yra pakeitusios savo vietą, vadinasi, yra laisvos. Įvairiose skliauto kaulų lūžimo vietose 16 artificialinių vielinių kilpų – kaulų sankabų. Kaukolės pamate lūžę pleištikaulio dešinės pusės didieji ir mažieji sparnai, dešinio smilkinkaulio piramidė; pastaroji nulinkusi žemyn. Veidinėje kaukolės dalyje dešinio skruosto lanko lūžimas be dislokacijos, dešinio viršutinio žandikaulio apatinio krašto lūžimas ir apatinio žandikaulio dešinio kaklelio lūžimas. Iškrypusi kairės nosies pertvara.

Stuburo patologinių pakitimų nekonstatuojama.

Krūtinės ląsta. Dešinės pusės šonkaulių lūžimai: II ir III šonkaulių – užpakalinės pažastinės ir vidurinės pažastinės linijos srityje, IV – priekinės pažastinės linijos srityje, V – užpakalinės ir priekinės pažastinės linijos srityje, VI – mentinės ir užpakalinės pažastinės linijos srityje, VII – mentinės ir vidurinės pažastinės linijos srityje, VIII – vidurinės pažastinės linijos srityje, IX ir X – paravertebrinės ir vidurinės pažastinės linijos srityje; lūžgalių poslinkiai ašiniai, mažiau išreikšti į šoną ir į ilgį. Dešinio VIII šonkaulio stuburinio galo išnirimas. Kairės pusės šonkaulių lūžimai: II šonkaulio vidurinės pažastinės linijos srityje, III – mentinės ir priekinės pažastinės linijos srityje, IV – užpakalinės, V ir VI –vidurinės, VII – priekinės pažastinės linijos srityje, VIII ir X – paravertebrinės ir priekinės pažastinės linijos srityje; lūžgalių poslinkiai ašiniai, mažiau žymūs į šoną ir į ilgį. Trūksta krūtinkaulio.

Viršutinės galūnės. Dešinio žastikaulio diafizės skersinis-įstrižinis lūžimas riboje tarp vidurinio ir distalinio trečdalio su 0,6x1,2 cm dydžio skeveldra ulnarinėje pusėje ir su distalinio lūžgalio poslinkiu į šoną (ulnarinėn pusėn) ir į ilgį, sutrumpėjant 5 cm. Dešinio stipinkaulio skersinis lūžimas tarp vidurinio ir distalinio trečdalio, dešinio alkūnkaulio dvigubas lūžimas riboje tarp proksimalinio ir vidurinio ir tarp vidurinio ir distalinio trečdalių. Distalinė dilbio dalis nuo stipinkaulio lūžimo ir alkūnkaulio lūžimo kartu su visa plaštaka atsiskyrusi nuo proksimalinės dilbio dalies. Plaštakoje trūksta V piršto. Kairio žastikaulio įstrižinis lūžimas vidurinėje diafizės dalyje su distalinio lūžgalio poslinkiu į šoną (ulnarinėn pusėn) ir į ilgį, sutrumpėjant 6,5 cm. Kairio alkūnkaulio vidurinėje diafizės dalyje ir kairio stipinkaulio riboje tarp proksimalinio ir vidurinio trečdalio skersiniai-įstrižiniai lūžimai su 2 cm lūžgalių poslinkiu į ilgį sutrumpėjant. Kairioji plaštaka per stipininį riešo sąnarį atsiskyrusi nuo dilbio. Plaštakoje: I ir II delnakaulių galvučių įskilimai, IV ir V pirštų proksimalinių falangų skersiniai lūžimai; trūksta IV piršto distalinės falangos ir V piršto proksimalinės falangos distalinio lūžgalio bei likusios piršto dalies.

Apatinės galūnės. Dešinio klubikaulio kūno ir sparno lūžimas: lūžimo linijos sudaro žvaigždės spindulių figūrą, kurios centras klubikaulio kūne ties didžiąja sėdynės įlanka. O iš šio centro 5 lūžimo linijos eina link priekinio viršutinio klubikaulio dyglio, link priekinio apatinio klubikaulio dyglio, link gūžio duobės, link sėdyninio dyglio ir link dešinio kryžinio klubo sąnario bei viršutiniosios klubikaulio sparno dalies. Per kryžinį klubo sąnarį klubikaulis paniręs 0,5 cm aukštyn. Dešinio gaktikaulio horizontaliosios šakos įskilimas. Dešinio šlaunikaulio distalinės epimetafizės skeveldrinis sąnarinis lūžimas: visa gumburinė šlaunikaulio dalis sutraiškyta į daugybę įvairaus dydžio skeveldrų, o proksimalinis šlaunikaulio lūžgalis (diafizė) įsispraudęs tarp skeveldrų ir siekia kelio sąnarinį tarpą, taigi yra lūžgalių poslinkis į ilgį, sutrumpėjant 9-10 cm. Dešinio blauzdikaulio skeveldrinis įstrižinis ir dešinio šeivikaulio skersinis lūžimai riboje tarp proksimalinio ir vidurinio trečdalių, distalinių lūžgalių poslinkis į šoną (1,5 cm išorėn), blauzdikaulio skeveldros daugiausia išorinėje pusėje nuo lūžimo vietos. Kairio šlaunikaulio dvigubas lūžimas riboje tarp proksimalinio ir vidurinio trečdalio ir tarp vidurinio ir distalinio trečdalio, abiejose vietose su periferinio fragmento poslinkiu į šoną (išorėn ir užpakalyn) ir į ilgį, sutrumpėjant abiejose vietose po 6 cm; proksimalinio lūžimo srityje yra 3x1,5x0,8 cm dydžio kaulo skeveldra. Kairiosios girnelės skilimas. Kairiojo blauzdikaulio proksimalinės epimetafizės skeveldrinis sąnarinis lūžimas: metafizinėje srityje daugybė skeveldrų, distalinio lūžgalio poslinkis į šoną užpakalyn ir į ilgį, sutrumpėjant 1-1,5 cm; lūžimo linijos siekia kelio sąnarinį tarpą blauzdikaulio tarpgumburinėje srityje. Dvigubas kairiojo šeivikaulio lūžimas: skersinis lūžimas prie pat galvutės ir įstrižinis skeveldrinis lūžimas riboje tarp proksimalinio ir vidurinio diafizės trečdalio su nežymiu ašiniu poslinkiu. Viduriniame kairio šeivikaulio diafizės trečdalyje šeivos pavidalo kaulo sustorėjimas – hiperostozė, nevisai taisyklinga, nors aiški, kaulinė struktūra: matyti, būta lūžimo, kuris stipriai sugijo vešliu kauliniu rumbu.

Po to Stepono Dariaus lavonas buvo pervežtas atgal į Kauno medicinos instituto teismo medicinos katedros sekcinę. Tiriant rasta, kad kaklo organų nėra. Krūtinės ląsta rasta neskrosta, labai aptrupėjusi, šonkauliai atsiskyrę vienas nuo kito, juodos spalvos, tarpšonkauliniai raumenys sunykę. Gilieji raumenys juodos spalvos, kieti, labai trupa. Krūtinės ir pilvo ertmių vidaus organų nėra. Kakle rasta sudžiūvusios, labai susitraukusios gerklos su maža dalimi trachėjos ir ryklė su maža dalimi stemplės. Bendras jų ilgis 6 cm. Dubuo tuščias, išlikę sudžiūvę juodos spalvos gilieji raumenys. Nuėmus išlikusią kaukolės odą, po ja matyti smulkiai ir stambiai skeveldrinis kaukolės skliauto lūžimas, kuris apima beveik visą kaukolės skliautą, išskyrus patį viršugalvį. Atskiri lūžusių kaulų gabalai surišti varine viela, kai kurių gabalų nėra, kiti iškrito nuimant minkštuosius audinius. Kaktikaulio kairėje pusėje apatinėje dalyje virš kairės akiduobės viršutinio krašto yra įstrižos krypties netaisyklingos formos, 4,8x1,5 cm dydžio kaulo defektas. Nuo šio defekto apatinio kampo į dešinę pusę eina skilimo linija 2,3 cm ilgio, kuri baigiasi ties vertikalia linija, einančia išilgai kaktos. Nuo defekto viršutinio kampo taip pat eina kaulo skilimo linija į viršų ir kiek į kairę ir kaktikaulio kairėje pusėje viršutinėje dalyje 2 cm į priekį nuo vainikinės linijos apie 90° kampu šakojasi į 2 linijas: viena iš jų eina į dešinę ir baigiasi ties defektu, esančiu kaktikaulio viršutinėje dalyje, kita eina į kairę 6 cm ilgyje ir baigiasi kairiojo momenkaulio apatinėje dalyje, išsišakodama dar į dvi skilimo linijas, kurių viena eina į priekį 2 cm ilgyje, o kita į užpakalį 2,5 cm ilgyje. Kaktikaulio apatinėje dalyje nuo dešiniosios akiduobės kampo prasideda kaulo skilimas, kuris eina į viršų vertikaline kryptimi ir baigiasi ties kaktikaulio viršutinėje dalyje esančiu kauliniu defektu. Skilimo linijos ilgis 8,5 cm. Kaktikaulio žvyno viršutinėje dalyje ties viduriu, kiek daugiau į kairę pusę, yra horizontalinės krypties netaisyklingos formos 8,5x2,8x2,6 cm dydžio kaulinis defektas. Nuo šio defekto dešiniojo kampo prasideda skilimo linija, kuri eina į išorę pagal vainikinę siūlę ir baigiasi ties dešinio smilkinkaulio žvynu. Jos ilgis 7,5 cm. 0,6 cm nuo šios linijos pradžios atsišakoja kita linija, kuri eina dešiniuoju momenkauliu į užpakalį ir kiek į vidų. Priėjusi jo vidurį, netaisyklingos formos lanku užlinksta į dešinę ir eina iki dešiniojo smilkinkaukio žvyne esančio defekto. Bendras šios skilimo linijos ilgis 12,5 cm. 1,5 cm į užpakalį nuo aprašytosios linijos atskyla dar viena skilimo linija, kuri eina dešiniuoju momenkauliu įstriža kryptimi iki dešiniajame smilkinkaulio žvyne esančio defekto. Jos ilgis 6,5 cm. Dešiniojo smilkinkaulio žvyno užpakalinėje dalyje, apimant pakauškaulio žvyno užpakalinę dalį, yra netaisyklingos formos, nelygiais kraštais 7x6 cm dydžio kaulo defektas. Nuo to defekto, be aprašytųjų skilimų, kurie baigiasi ties jo viršutiniuoju kraštu, dar eina po vieną skilimą iš abiejų galų ir vienas skilimas iš kampo. Skilimas, prasidėjęs nuo užpakalinio galo, eina vingiuota linija ir yra 6 cm ilgio. Skilimai nuo priekinio ir apatinio galo eina į priekį suartėdami ir tarpusavyje susisiekia, sudarydami netaisyklingos formos kaulinę skeveldrą 7x4,5 cm dydžio, kuri pritvirtinta prie kaukolės skliauto kaulų geltono metalo vielutėmis. Kairiojo smilkinkaulio žvyno priekinėje dalyje yra 2,5x15 cm dydžio netaisyklingos formos defektas, kuris susijungia su defektu esančiu kaktoje. 0,5 cm nuo defekto užpakalinio krašto prasideda skilimas, kuris eina į užpakalį ir žemyn, perėjęs smilkinkaulio žvyną eina per pakauškaulio žvyną link didžiosios pakauškaulio angos. Nuo aprašytojo skilimo vidurio atsišakoja šaka, kuri eina į priekį iki išorinės klausomosios angos. Pagrindinio skilimo ilgis 13 cm, o jo atšakos 4 cm. Pro kaukolės skliaute esančius kaulinius defektus matyti kaukolės pamato lūžimas. Lūžimo linija netaisyklingo lanko formos, einanti turkiabalnio užpakaliniu paviršiumi ir per abi piramides. Atseparavus dešinės šlaunies ir blauzdos raumenis, rasti skeveldriniai dešiniojo šlaunikaulio distalinio galo ir dešiniojo blauzdikaulio bei šeivikaulio proksimalinio galo lūžimai, su žymia dislokacija į ilgį. Šlaunikaulio diafizio distalinis galas įstrižai nuskeltas iš medialinės pusės žemyn ir rastas tarp abiejų suskaldytų šlaunikaulio gumburų ties blauzdikaulio viršutiniu sąnariniu paviršiumi. Rastos dvi diafizio skeveldros iki 7 cm dydžio ir daugelis smulkių skeveldrų. Taip pat rastas smulkiai skeveldrinis dešinio blauzdikaulio lūžimas per 6,5 cm žemiau viršutinio proksimalinio galo ir skersinis dešinio šeivikaulio lūžimas per 9 cm nuo galvutės su 3,5 cm dislokacija ilgio atžvilgiu. Atseparavus kairės blauzdos raumenis, kairysis šeivikaulis vidurinėje dalyje3,4 cm ilgyje ryškiai sustorėjęs iki 2,1 cm diametro, tuo tarpu kai šeivikaulio diametras kitose vietose neviršija 1,3 cm.

Stasio Girėno lavono tyrimas.
Atidarius viršutinį karstą, kurio lentelėje yra skaičius „4154 A“, jame rastas lavonas, gulintis ant nugaros. Lavono galva ir pečiai randasi ant pagalvės. Rankos pusiau sulenktos per alkūnės sąnarius ir sudėtos ties gaktine sąvarža taip, kad dešinė plaštaka yra apačioje, o kairė viršuje. Dešinė plaštaka įeina taro nykščio, kuris yra viršuje ir tarp keturių pirštų, kurie yra apačioje. Abi kojos ištiestos. Kairysis kelias yra per 5 cm žemiau negu dešinysis. Dešinė pėda yra truputį aukščiau, o kairė pėda yra žemiau ir kiek palindusi po dešiniu batu. Visas lavono paviršius pasidengęs pilkšvos spalvos pelėsiais. Pagalvė 60x55 cm dydžio iš šilkinės medžiagos su daugeliu siūlių. Pakraščiu eina šilkinė pinta virvė, kuri baigiasi viršuje kutais. Centrinė pagalvės dalis praplyšusi, matosi medžio drožlės. Apatinėje dalyje pagalvės medžiaga nusidažiusi tamsiai rudai. Likusi pagalvės dalis, virvė ir kutai rusvai žalsvos spalvos. Karstas išmuštas šilkine medžiaga, kuri tarpais yra baltos spalvos, o po pagalve rusvai žalsvos spalvos. Karsto dugne yra suplyšęs metalinis tinklelis, prikaltas prie 5 cm aukščio medinio rėmelio. Galvinėje karsto dalyje po pagalve yra paaukštinimas iš medinių drožlių, o kitur drožlių nėra. Iš vidaus, ties aprašytomis karsto išorėje angomis, yra rūdžių nuosėdos. Lavono ilgis karste 164 cm. Lavonas išimtas iš karsto ir padėtas tolimesniam tyrimui ant sekcinio stalo. Ant galvos yra odinis lakūno šalmas, kuris nuimant suplyšo per siūles. Lavonas aprengtas vilnonės medžiagos juodos spalvos švarku, susegtu priekyje 2 sagomis. Švarko kairės vidinės kišenės atlape yra išlikęs įrašas, išsiuvinėtas gelsvos spalvos raidėmis: „Darbą atliko Antanas Mikšys. Kaunas“. Po švarku yra liemenė, pasiūta iš tokios pat medžiagos, kaip ir švarkas, susegta priekyje 5 sagomis. Ant kaklo yra šilkinis apipelijęs kaklaraištis, priekyje surištas mazgu. Po liemene yra viršutiniai ir apatiniai nešvariai žalsvai rusvos spalvos marškiniai. Viršutiniuose marškiniuose rastos 3-1 cm diametro sagos. Tarp rūbų ir odos yra apie 0,5 cm storio pjuvenų sluoksnis rudai pilkos spalvos. Lavonas aprengtas juodos vilnonės medžiagos viršutinėmis ir rusvai žalsvos spalvos medvilninėmis apatinėmis kelnėmis. Kojos apautos juodais odiniais apiplyšusiais pusbačiais, kurių pado ilgis 29 cm ir pilkai juodos spalvos kojinėmis. Nurengus, lavonas vyriškos lyties, 163,5 cm ilgio, 13,3 kg svorio. Oda išlikusi, susiraukšlėjusi, atšokusi nuo gilesnių audinių daugumoje vietų rudos spalvos su įvairiais atspalviais. Kairės plaštakos, abiejų blauzdų ir pėdų srityje oda šviesiai gelsvai rudos spalvos. Galvoje plaukų nėra. Ausų kaušeliai nešvariai rudos spalvos, sudžiūvę, išorinės ausų landos švarios. Akių vokai nežymiai praviri, akių obuolių nėra. Blakstienos išlikusios. Nosies galas susitraukęs, nosies kaulai apčiuopiant nelūžę. Lūpos sučiauptos, susitraukusios. Dantys nepilnai sukąsti, vidutiniame nusišlifavimo laipsnyje, lūpų pridengti. Kaklo ir krūtinės odoje sužalojimo žymių nerasta. Dilbių ir plaštakų oda išlikusi, nagai daugumoje nuėję. Blauzdų ir dilbio oda susiraukšlėjusi. Varpa ir mašnelė išlikę. Mašnelėje sėklidžių nėra. Apie lytinius organus išlikę gyvaplaukiai. Dešinė šlaunis trumpesnė už kairę, lankstant juda riboje tarp vidurinio ir apatinio trečdalio. Kaktos dešinėje pusėje per 5 cm į viršų nuo dešinės akiduobės viršutinio krašto, prasideda ištisinė 10 cm ilgio odos siūlė, kuri eina į dešinę ir palaipsniui žemyn ir pasibaigia prie dešinės ausie kaušelio viršutinio krašto. Lygiagrečiai kairė akiduobės viršutiniam kraštui, per 2 cm virš jo, akiduobės išorinėje dalyje eina 2,2 cm ilgio ištisinė odos siūlė, susiūta plonu šilkiniu siūlu. Nuo kardinės ataugos iki gaktos eina išilginė odos siūlė, labai tankiai susiūta nepertraukiamu šilko siūlu. Kairiame kirkšnyje prasideda odos pjūvis, kuris leidžiasi tiesiai į šlaunį ir baigiasi šlaunies priekiniame paviršiuje viduriniame trečdalyje. Pjūvis susiūtas tankai nepertraukiamu medvilniniu siūlu, kuris vietomis supuvęs. Bendras pjūvio ilgis 13 cm. Abiejų žastų vidinėse dalyse yra išilginiai odos defektai. Dešinio kelio sąnario priekiniame paviršiuje yra 6,5 cm ilgio odos pjūvis, einąs iš viršaus vidinės pusės žemyn į išorinę pusę. Pjūvis tankiai įsisiūtas lininiu siūlu. Lavono užpakaliniame paviršiuje sužalojimų nerasta, išskyrus du odos defektus dešinės šlaunies viršutiniame trečdalyje. Apatinis iš jų yra per 3 cm į viršų nuo dešiniojo šlaunikaulio galvutės lygio 4x3 cm dydžio. Antrasis odos defektas yra 2,5 cm aukščiau aprašytojo ir yra 5,5x2,5 cm dydžio. Atidžiai apžiūrėjus lavono paviršių, daugiau sužalojimo žymių nerasta. Po to Stasio Girėno lavonas buvo nugabentas į Respublikinės Kauno klinikinės ligoninės rentgeno skyrių, kur buvo padarytos viso kūno rentgenogramos. Ištyrus rentgenogramas nustatyti šie pakitimai.

Galva. Linijinis kaukolės skliauto ir pamato lūžimas per abu didžiuosius pleištikaulio sparnus, per abiejų smilkinkaulių žvynus ir per pakauškaulio žvyno viršutinę dalį. Dešinėje lūžimo linija smilkinkaulio žvynu ties piramide pereina į kaukolės pamatą. Pamate – pleištikaulio kaulo lūžimas su fragmentų poslinkiu ir turkiabalnio dugno, nugarėlės ir apatinės pleištikaulio kūno dalies deformacija. 0,8 cm aukščiau viršutinio kairiosios akiduobės krašto matyti keli 0,1-0,2 cm skersmens intensyvesni šešėliai – smulkios kaulo skeveldrėlės. Kaukolės dėžės viduje, parietookcipitalinėje srityje, du vidutinio intensyvumo gana riboti šešėliai smegenų substancijos projekcijoje: ties sagitaline plokštuma 3x4,2 cm dydžio ir dešiniau 3,5x4,5 cm dydžio. Metalinis tiltas kairėje viršuje – vainikėliai ant 6 ir 8 tarpinė dalis 7 danties vietoje. Metalinės plombos viršuje dešinėje 5, 7, 8, viršuje kairėje 4 ir apačioje kairėje 7 ir 8 dantyse.

Stuburas. X-XI-XII krūtinės ir I-II juosmens slankstelių kūnų dengiamosios plokštelės vietomis su įlinkimais, būdingais kremzliniams Šmorlio mazgams, I juosmens slankstelio dešiniame apatiniame krašte spondiliozės išauga. III juosmens slankstelio kairioji atauga lūžusi be lūžgalio poslinkio.

Krūtinės ląsta. Dešinės pusės II, III, IV, V, VI, VII ir VIII šonkaulių lūžimai vidurinės pažastinės linijos srityje, visi skersiniai, VIII šonkaulio skeveldrinis, lūžgalių poslinkiai ašiniai, mažiau išreikšti į šoną ir į ilgį. Kairės pusės II, III, IV, V, VI ir VII šonkaulių skersiniai lūžimai (V-to skeveldrinis), II, III, IV, ir V – vidurinės pažastinės linijos srityje, su ašiniais lūžgalių poslinkiais, o taip pat į šoną ir į ilgį, VI ir VII – priekinės pažastinės linijos srityje su nežymiais ašiniais lūžgalių poslinkiais. Trūksta krūtinkaulio kūno.

Viršutinės galūnės. Dešinio raktikaulio akrominio galo išnirimas aukštyn.

Apatinės galūnės. Riboje tarp didžiojo ir mažojo dubens, kryžkaulio projekcijoje, – pipetės šešėlis. Dešinio šlaunikaulio kaklelio forma netaisyklinga: viršutinėje dalyje, riboje tarp kaklelio ir galvutės sąnarinio paviršiaus, – kaulinis iškilimas, susidaręs, matyt, dėl netaisyklingo kaulėjimo proceso epimetafizinės zonos srityje. Dešinio šlaunikaulio diafizės vidurinėje dalyje skersinis lūžimas su 2x1,2x0,8 cm dydžio skeveldra vidinėje pusėje ir su distalinio lūžgalio poslinkiu į šoną (į vidų ir į užpakalį) ir į ilgį, sutrumpėjant galūnei 7 cm. Dešinio šlaunikaulio vidinio gumburo vidinėje pusėje, vidinio kolateralinio kelio raiščio projekcijoje, du, vienas ties antru, 3x0,3 cm dydžio kaulinio intensyvumo šešėliai – raiščių osifikatai. Kairiosios girnelės viršutinės – išorinės dalies lūžimas be žymesnių fragmentų dislokacijos. Kairysis blauzdikaulis ir šeivikaulis proksimalinėse metadiafizinėse srityse deformuoti, čia – senas blauzdikaulio ir šeivikaulio skersinis lūžimas, blauzdikaulyje labai stipriai sugijęs kauliniu rumbu, nedidele hiperostoze, netaisyklinga kaulinė struktūra, vyraujant osteosklerozei, o šeivikaulyje – kaulinio audinio defektai, šeivikaulio galvutės deformacija.

Tolimesniam tyrimui S.Girėno lavonas pervežtas į Kauno medicinos instituto teismo medicinos katedrą. Tiriant S.Girėno lavoną rasta, kad kaklas ir krūtinės ląsta neskrosti. Kaklo organų nėra. Atardžius pilvo vidurinę siūlę, rasta visai tuščios pilvo ir krūtinės ertmės. Pilvo ertmės sienelė rudai juodos spalvos. Dubenyje yra 10 cm ilgio stiklinė pipetė, kuri savo laibuoju galu įstatyta į dešiniąją išorinę klubinę veną, o atvirasis storasis galas aprištas šilkiniu siūlu ir pleistru prikabintas prie kairiojo klubinio raumens. Atseparavus kairįjį šlaunikaulį ir kairįjį blauzdikaulį, raumenys rudai juodos spalvos, kiek patižę, drėgni, keisto specifinio kvapo. Rastas kairiojo šeivikaulio skeveldrinis lūžimas per 3 cm žemiau galvutės viršūnės be žymesnės dislokacijos. Šeivikaulio galvutė kiek stambesnė nei įprastai, 3,5x3 cm dydžio, nevisai lygiu paviršiumi. Kairiojo blauzdikaulio proksimalinio galo išorinis paviršius sukaulėjęs su šeivikaulio galvute iki 1,2 cm diametro kauline sija, kurios kryptis iš apačios į viršų ir iš vidaus į išorę. Sijos prisijungimo vietoje blauzdikaulio paviršius nelygus. Atseparavus dešinio žasto sritį, raumenys sausi, rudos spalvos su įvairiais atspalviais, kaulas nelūžęs. Kairysis šlaunikaulis ir dešinysis žastikaulis išimti tyrimui. Nuėmus kaukolės odą tie aprašytais odos sužalojimais galvos priekinėje dalyje kaukolė rasta nesužalota. Kaukolės pakaušio srityje rastas skersinis kaukolės lūžimas, kuris, prasidėjęs nuo dešinės išorinės klausomosios landos, kyla į viršų, 2,5 cm smilkinkaulio žvynu, vėliau pasuka į užpakalį ir eina per pakauškaulį į kairę pusę iki kairė išorinės klausomosios landos. Atidarius kaukolės dėžę, matyti kietasis smegenų dangalas, rudos spalvos, nesužalotas, sudžiūvęs. Atidarius kietąjį smegenų dangalą, rasti tik pavieniai, kieti, tamsiai rudos spalvos beformės masės gabalėliai, kurių didžiausias 6x4,4 cm dydžio. Iš šių gabalėlių yra matyti išlindę sudžiūvusios, tamsiai rudos spalvos smulkios kraujagyslės. Kaukolės pamatas lūžęs. Lūžimo linija netaisyklingo žiedo formos, uždara, eina turkiabalnio užpakaliniu kraštu ir abiejų piramidžių priekiniu kraštu. Ties piramidžių pamatais pereina į pakauškaulio žvyną ir eina jo vidurine dalimi vingiuota linija. Turkiabalnio priekinė dalis lūžusi, sudaro 2x1 cm dydžio defektą, kurio aplinkoje dar matyti smulkių skeveldrų. Buvo išimti dešinysis žastikaulis ir kairysis šlaunikaulis, kurie buvo nuvalyti nuo minkštųjų audinių. Buvo atlikti standartiniai osteometriniai matavimai. Dešiniojo žastikaulio matmenys buvo sekantys: didžiausias ilgis – 338 mm, diafizės vidurio minimalus diametras 21 mm, diafizės vidurio maksimalus diametras 25,5 mm, diafizės vidurio apimtis – 78 mm, diafizės maksimali apimtis – 85 mm, diafizės minimali apimtis – 85 mm, galvos vertikalinis diametras – 50 mm, galvos skersinis diametras – 45 mm, galvos apimtis – 145 mm, distalinės epifizės plotis 68 mm, galvos kontūras gana lygus, tarpgumburinė vaga gili, deltoidinė šiurkštumu ryškiai išreikšta. Kairiojo šlaunikaulio matmenys buvo šie: maksimalus ilgis – 471 mm, ilgis natūralioje padėtyje – 467 mm, diafizės vidurio sagitalinis diametras – 30 mm, diafizės vidurio skersinis diametras – 31 mm, diafizės vidurio apimtis – 95 mm, galvos vertikalinis diametras – 50,5 mm, galvos skersinis diametras – 50 mm, galvos apimtis – 159 mm, diafizės proksimalinės dalies sagitalinis diametras – 36 mm, diafizės proksimalinės dalies skersinis diametras – 28 mm, distalinės epifizės plotis 90 mm. Šlaunikaulio kaklas palyginti trumpas, kaklo priekiniame paviršiuje žymi šiurkšti linija, žemiau didžiojo gumburo sekli duobutė, trečiojo gumburo nėra, šiurkščioji linija ryški. Po to buvo kaulai vėl įstatyti į lavoną. Izoliuoto dešinio žastikaulio rentgenogramoje kaulo struktūra gerai išreikšta. Galvos ir kaklo srityje, o taip pat distaliniame gale kaulinės sijos nežymiai praretėjusios, galvos kraštas vidutiniai paryškėjęs. Deltoidinės šiurkštumos srityje kaulo kompaktinės medžiagos sluoksnio storis priekinėje rentgenogramoje 7 mm, joje gerai matomas kaulo praretėjimas. Toje pat rentgenogramoje maksimalus diafizės diametras riboje tarp vidutinio ir apatinio trečdalio 23 mm, o kompaktinės medžiagos storis toje vietoje iš išorinės pusės 6 mm, iš vidinės pusės 5 mm. Izoliuoto kairiojo šlaunikaulio rentgenogramose kaulo struktūra visur gerai išreikšta. Kaulinės sijos proksimaliniame ir distaliniame gale nežymiai praretėjusios. Proksimaliniame gale visos 3 sijų sistemos ryškios. Kaklo viršutinis kontūras priekinėje rentgenogramoje tiesus ir pereina į galvos išorinį kontūrą danteliu. Apatinėje kaklo-galvos ribos dalyje kaulo praretėjimas maždaug 1,2x0,5 cm dydžio. Kaulų čiulpų ertmė siekia didįjį gumburą. Šlaunikaulio kaklo-dizfizės kampas, išmatuotas priekinėje rentgenogramoje, yra 120°. Maksimalus diafizės diametras riboje tarp viršutinio ir vidurinio trečdalio priekinėje rentgenogramoje 36 mm, kaulo kompaktinės medžiagos storis toje vietoje iš išorės 8 mm, o iš vidinės pusės apie 10 mm.

S.Dariaus ir S.Girėno lavonų tyrimų metu darytos fotografijos ir odos sužalojimų bei kaukolės lūžimų schemos, kurios pridedamos prie akto (44 fotografijos ir 7 schemos) Taip pat pridedamos pagrindinių rentgenogramų fotografijos (45 fotografijos).

Komisijos pirmininkas (parašas)
(Z.Januškevičius)
Nariai: (parašas)
(P.Jašinskas)
(parašas)
(J.Kupčinskas)
(parašas)
(J.Nainys)
(parašas)
(J.Gaurylius)
Dalyvavusi (parašas)
(N.Dariūtė-Maštarienė)