Kaip Dariui ir Girėnui sekėsi skristi per Atlantą, beveik nežinoma, nes Dariaus kelionėje rašytas aeronautinis dienynas iš Kauno istorijos muziejaus yra dingęs. Šį dienyną vokiečiai grąžino 1933 m. liepos 20 d. apie 14 val. Tačiau jau 1944 m. vasario 5 d. Karinio istorinio (dab. Valstybinio istorijos) muziejaus komisija (pirmininkas pulkininkas K.Ališauskas, nariai atsargos majoras J.Mikėnas bei S.Dariaus ir S.Girėno komiteto atstovas T.Zauka), siekdami apsaugoti nuo galimų bombardavimų ir sunaikinimo, išėmė iš ekspozicijos Dariaus ir Girėno daiktus ir perkėlė juos į saugesnę vietą. Dienyno tarp komisijos išvardintų daiktų nebebuvo (byla Nr. 95).
[Darius ir Girėnas : memuarai / Nijolė Dariūtė-Maštarienė : Vilnius : Mintis, 1990, psl. 159-160.]

Taigi, aeronautinis dienynas iš muziejaus „dingo“!

Tokiu atveju kyla eilė klausimų: Kada dingo? Kiek laiko iki dingimo buvo eksponuotas Vytauto Didžiojo Karo muziejuje? Kas jį ekspozicijoje matė? Kas tyrinėjo dienyno įrašus ir juos kur nors citavo? Ir svarbiausia: Ar A.Gustaičio vadovaujama komisija katastrofos priežastims tirti tą aeronautinį dienyną turėjo?

Į visus šiuos klausimus atsakymų nėra. Tiksliau sakant, visi atsakymai galimi tik neigiami.

Peršasi logiška išvada – tokio dienyno iš viso nebuvo! Bent jau Kaune Karo muziejuje – tai jau tikrai.

Galima sakyti – mintis netikėta, svarstytina, kritikuotina. Bet pabandykim tai pagrįsti logiškais samprotavimais ir tam tikrais faktais.

Pasklaidykime anų laikų spaudą ir paieškokime „Lituanikos“ dienyno pėdsakų iš tuometinių pirminių šaltinių.

1933 liepos 18 d. „Lietuvos aidas“ rašo:
6 val. popiet iš Kuhdamo prie Soldino „Eltos“ korespondentas perdavė šitokį pranešimą: „Ąžuolynėlyje ant mažo kalnelio vandenyno nugalėtojai, abu lietuvių lakūnai, Darius ir Girėnas, atrado mirtį. <...> Kvota jau yra pradėta. Kvotą veda speciali komisija, susidedanti iš oberlandjaegermeisterio Kreuzerio, landjaegerio Schroder ir oberlandjaegerio Kube.
<...> Mirusieji dabar guli nuošaliau. <...> Šalia guli išsisklaidę žemėlapiai, važta, kurią nelaimės ištiktieji vežė savo tėvynei. Žemėlapiuose matyti tiesi linija į Kauną. Jie teisingai laikėsi šitos linijos. <...> Kvotos komisija pasiėmė žemėlapius. [„Lietuvos aidas“ 1933-07-18, straipsnis „Atlanto vandenyną perskridę, jau šiapus Berlyno žuvo...“].

Minimas ELTOS korespondentas yra Vladas Kaupas. Šioje pirmoje korespondencijoje nėra jokios kalbos apie aeronautinį dienyną. Beje, dar įdomus momentas: V.Kaupas, išvardindamas kvotos komisiją, nemini Berlyno oro susisiekimo policijos atstovų – majoro Hatendorfo ir vyr leit. Baumerto, kurie katastrofos vietoje darbavosi nuo 11-12 val. ir buvo pagrindiniai katastrofos tyrėjai.

1933 liepos 19 d. vėl iš „Lietuvos aido“:
Įdomiausias rastas daiktas yra lėktuvo dienynas, kurį Berlyno oro uosto policija pasiėmė, kad galėtų nuodugniai katastrofos priežastį ištirti. Dienynas bus vėliau perduotas Lietuvos atstovybei. Visi daiktai, kurie priklausė mirusiems, yra perduoti Lietuvos atstovybei. Dienynas buvo stropiai vedamas. Lakūnai žymėjo kiekvieną įvykį: jis buvo vestas iš dalies angliškai, iš dalies lietuviškai. Maršrutas nužymėtas šitoks: New Yorkas, Newfounlandas, Kanados pakrantė ir paskui vandenynas. Amerikos žemyną jie apleido ties Regged Hhador (?) [turbūt Ragged Harbour – G.K.]. Paskui jie leidos per vandenyną Airijos link, kur jie visų pirma perskrido Gallway. Po Gallway jie skrido toliau ir perskrido Londoną. Toliau maršrutas eina Amsterdamo ir Iuenuburgo [turbūt Luneburgo –G.K.] kryptimis. Atrodo, kad Europos žemyne jie mažiau laikės savo maršruto. Berlynas buvo toli šiaurėje aplenktas. [„Lietuvos aidas“ 1933-07-19, straipsnis „Dar apie mūsų transatlantinių lakūnų nelaimę“].

Čia jau yra kalbama apie Berlyno oro policiją.

1933 liepos 20 d. „Dienos naujienose“ apie dienyną irgi rašoma:
Vakar į Kauną iš Stetino drauge su karstu atvyko Eltos atstovas Berlyne dr. Kaupas. <...> Dr. Kaupas skaitė Dariaus ir Girėno per visą kelionę vestą dienoraštį.
– Dienynas, – sako dr. Kaupas – buvo tiksliai vedamas beveik iki pat katastrofos vietos. Tai nėra įspūdžių ir pergyvenimų aprašymas, o tik aeronautinė knyga Bord-book vadinama.
Dienyne rašyta lietuviškai, nužymėtas visas kelias pastabomis: „Apleidžiant Amerikos žemyną oras buvo gražus... Dešinėj matėsi dideli debesys... Pralėkus New-Faundlandą dešinėj matėsi žemė... Šiaurėj stovėjo didelis rūkas... Netoli Europos sutikome audrą... ir t.t. Visas kelias dienyne buvo nubrėžtas. Dargi šiapus Berlyno dienynas buvo stropiai vedamas, bet prie nelaimės vietos jau nėra jokių pastabų. [„Dienos naujienos“ 1933-07-20, straipsnis „Darius ir Girėnas rašė dienyną“].

Tačiau kitos dienos tame pat laikraštyje jau suabejojama to dienyno egzistavimu:

Buvo pranešta, kad rastas lakūnų kelionės dienoraštis, kuris ligšiol esąs Berlyno policijos rankose.
Kodėl ligšiol mūsų visuomenei nėra žinomas to dienoraščio pilnas tekstas?
<…>Jei tokio dienoraščio visai nebuvo, jei dienoraščiu yra klaidingai palaikytas tik paprastas kelionės maršruto pažymėjimas žemėlapy, tai dienoraščio legenda turėtų būti kuo greičiau atitaisyta. O jei toks dienoraštis tikrai būtų, tai jį reikia kuo greičiau paskelbti. Iš dienoraščio būtų aiški tikroji kelio kryptis, o tuo pat ir atkristų daug nereikalingų spėliojimų. [„Dienos naujienos“ 1933-07-21, straipsnis „Reikia atidengti mūsų karžygių žuvimo priežastį ir tuo nuraminti visuomenę“].

Tą pačią liepos 21 d. „Lietuvos aide“ spausdinama žinutė, kad dienynas grąžintas:
Kaunas, VII, 21. Oficialiai pranešama, kad Lietuvos pasiuntinybės atstovas Berlyne vakar, liepos 20 d., apie 2 val. perėmė iš Berlyno „Flughafen Polizei Tempelhof“ šiuos a.a. lietuvių lakūnų Dariaus ir Girėno daiktus:
1) du žemėlapius (Strckenkarten);
2) vieną vandenyno orientacijos žemėlapį;
3) aeronautinį dienyną (Logbuch);
4) keturis antspaudus su paduškėlėmis;
5) keturis bloknotus;
6) dvi navigacijos tabeles;
7) keturis laiškus;
8/ dvi fotografijas;
9) piloto liudijimą.
Daiktai buvo perimti su aukščiau minėtų daiktų oficialiai patvirtintu sąrašu. [„Lietuvos aidas“ 1933-07-21, straipsnis „Iš vokiečių perimti a.a. Dariaus ir Girėno daiktai“].

Pagal 3-čią punktą atrodo, kad kalba eina apie aeronautinį dienyną ir kad jis buvo grąžintas. Tačiau iš tikro čia minimas dokumentas yra Aircraft and engine log (vokiškai Logbuch), t.y. „Lituanikos“ lėktuvo ir variklio pasas (kitaip dar gali būti vadinamas lėktuvo žurnalas, formuliaras, lėktuvo knygelė). Daug kur literatūroje apie „Lituaniką“ tiražuojama žinia, jog liepos 20 d. 14 val. buvo grąžintas aeronautinis dienynas, yra neteisinga. Čia tarp kitų daiktų buvo grąžintas Logbuchu pavadintas „Lituanikos“ lėktuvo ir variklio pasas. Į Kauną aeronautinis dienynas (jei iš tikro toks buvo) tikrai neatkeliavo.

Dar viena žinutė apie dienyną yra V.Kaupo interviu paimtame iš vokiečių oro policijos atstovo (šis V.Kaupo pašnekesys su majoru Hatendorfu atspausdintas rugpjūčio 8 d. „Lietuvos žiniose“ ir „Lietuvos aide“ bei rugpjūčio 9 d. „Naujose žiniose“):

Kada ir kokioje linijoje Darius ir Girėnas pasiekė Europą taip pat nėra žinių. Tiesa jie vedė dienoraštį, ir prie tiesios ant žemėlapio užbrėžtos linijos darė pastabas. Tačiau rūkas ir tamsūs debesys, dėl kurių lakūnai turėjo aklai skristi, galėjo juos apgauti. [„Lietuvos žinios“ 1933-08-08, straipsnis „Vokietijos oro policijos majoras pasakoja apie lakūnų Dariaus ir Girėno lėktuvo katastrofą“].

Tai, ko gero, ir visos žinios apie minimą aeronautinį dienyną Lietuvos laikraščiuose. Dar viena žinutė buvo išspausdinta Amerikos laikraštyje ir perspausdinta 1933 m. rugpjūčio 2 d. „Lietuvos aide“:
Walter Danzig, tos srities valdytojas, pasakė International News Services, kad jis aplankė lėktuvą apie 8 val., maždaug po 7 valandų po lėktuvo avarijos.
– Tai buvo šiurpus vaizdas, – pasakė jis, – lėktuvas nukrito į patį vidurį miškelio, numušdamas medžius kairėje ir dešinėje.
– Lėktuvas tur būt sudužo iš mažiausia 1000 mtr. aukščio. Aš radau jų borto dienyną su skridimo smulkmenomis iš Čikagos į New Yorką ir taip pat apie jų skridimą iš New Yorko į Kauną. [„Lietuvos aidas“ 1933-08-02, straipsnis „Dariaus ir Girėno skridimas – triumfališkas jų grįžimas namo. Amerikos angliškų laikraščių balsai“].

Pagal šiuos aprašymus iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad „Lituanikos“ aeronautinis dienynas tikrai buvo. Tačiau panagrinėjus išsamiau, kyla tam tikrų abejonių.

Aeronautinis dienynas – kas tai per daiktas?

Na, tai kažkokia užrašų knygelė ar bloknotas, kuriame turėjo būti rašomos visos skridimo detalės valandų ir minučių tikslumu. Terminas „aeronautinis dienynas“ – nelabai tinkamas. Dabar tokį dokumentą vadintume „borto žurnalu“. Bet anais laikais, gal būt, terminas „žurnalas“ tokia prasme nebuvo vartojamas. O gal toks terminas dar nebuvo įsigalėjęs. Tačiau tame „žurnale“ ar „dienyne“ turėjo būti pakankamai tiksliai užfiksuoti įvairūs skridimo momentai, kaip antai: kada paliko Niufaundlendą ir pradėjo Atlanto šturmą; kada stojo nakties tamsa ir kada vėl tapo šviesu; kada baigėsi benzinas tam tikruose bakuose ir buvo perjungta iš kitų bakų; kada ir kokioje vietoje pasiekta Europa; koks matomumas, debesų aukštis, debesuotumo lygis tam tikru metu; kokiam aukštyje skrido; kokie variklio sūkiai buvo ir t.t.

A.Gustaičio vadovaujama komisija katastrofos priežastims tirti, turėdama tokius duomenis būtų lengvai nustačiusi skridimo maršrutą, o ne spėliojusi, jog „Lituanika“ Europą pasiekė per Škotiją. Komisijos AKTE rašoma:
... Lakūnų buvo skrista pradžioje kelionės kryptimi Londonan. Tai patvirtina rasti žemėlapiuose lakūnų pažymėjimai, kurie siekia iki 14 val. laikotarpio skaitant nuo išskridimo pradžios. Iš šių pažymėjimų matyti, kad pirmus 2500 kilometrų kelio jie nenukrypo nuo savo užsibrėžto maršruto per Londoną. Tolimesnių pastabų, kurios būtų buvę padarytos vėliau pažymėto laikotarpio, nei žemėlapiuose, nei užrašų knygutėse visiškai nerasta. (Paryškinta G.K.)

Iš to seka, kad A.Gustačio komisija tokio „dienyno“, kuriame būtų išsamių duomenų, neturėjo ir duomenų iš jo nepanaudojo.

Tokio dienyno neturėjo ir majoras Hatendorfas, vadovavęs vokiečių tyrimui. To tyrimo ataskaitoje irgi tik spėlionės, apie galimą „Lituanikos“ maršrutą. Tyrimo dokumente (vadinamame PRANEŠIME) rašoma:
Kada ir kur jie pasiekė Europos krantus negalima nei apytikriai pasakyti, nes ir patys lakūnai nepaliko apie tai jokių pažymėjimų ant žemėlapių, galima spėti, kad per Londoną ir jo apylinkes neskrido, nes Angliją perskristi jie būtų turėję dar šviesoj, o apie tai jokių pranešimų niekur nebuvo. (Paryškinta G.K.)

Nagrinėjant klausimą „Kada dingo?“, didžiausia tikimybė, jog dingo per politinius kataklizmus, t.y. arba 1940 metais, arba 1941 m. Vadinasi nuo 1933 m. iki 1940 m. tas dienynas turėjo būti Vytauto Didžiojo Karo muziejuje. Neįtikėtina, kad per šį laiką niekas šio dienyno nebūtų matęs, skaitęs, nebandęs nusirašyti turinio. Tokie S.Dariaus ir S.Girėno skrydžiu besidomintys žmonės kaip Tomas Zauka, Jonas Dovydaitis, Jonas Pyragius ar kt. tikrai būtų radę kelių ir būdų „prieiti“ prie šio dienyno, nors ir giliausiuose muziejaus fonduose būtų buvęs užkištas.

Pasekime „aeronautinio dienyno“ tariamą atkeliavimą į Kauną.

Liepos 20 d. 14 val. Dariaus rašytą aeronautinį dienyną Berlyno oro policija įteikė Lietuvos pasiuntinybės Berlyne atstovams. Be dienyno, dar grąžino 3 žemėlapius (vienas iš jų – orientacinis Atlanto žemėlapis), 4 antspaudus su pagalvėlėmis, 4 bloknotus, 2 navigacijos lenteles, 4 laiškus, 2 fotografijas, piloto pažymėjimą.
[Darius ir Girėnas : memuarai / Nijolė Dariūtė-Maštarienė : Vilnius : Mintis, 1990, psl. 202.]

Lyg ir viskas gerai. Dar pažiūrėkime kokie daiktai buvo iš vokiečių gauti pagal oficialų aktą.

Darius ir Girėnas : dokumentai, laiškai, atsiminimai / Nijolė Dariūtė-Maštarienė, Algirdas Gamziukas, Gytis Ramoška / Kaunas : Lietuvos technikos muziejus „Plieno sparnai“, 1991, psl. 132 -134.

N.Dariūtės-Maštarienės knygoje liepos 20 d. 14 val. gautų daiktų sąrašas sutampa su akto I dalyje (sulig vokiečių sąrašo „Empfangsbescheinigung“) išvardintais daiktais. Išskyrus vieną – ten nėra jokio aeronautinio dienyno! Trečioje pozicijoje pažymėta: „bortinė knygelė“. Gal tai ir yra tas „aeronautinis dienynas“, tik kitaip pavadintas? Kol kas palikim tą klausimą ateičiai.

Peržiūrėkim visose sąrašo dalyse esančius įvairius dokumentus bei spaudinius, galinčius būti panašius į aeronautinį dienyną (knygas, bloknotus, užrašų knygeles ir pn.), neliečiant žemėlapių, nuotraukų, laiškų.

Štai toks sąrašas.
Dabar pažiūrėkim, kas čia yra kas. „I.3 Bortinę knygelę“ kol kas palikim. O toliau – visus įvardintus dokumentus galime identifikuoti.

I.5. Užrašų bloknotai – 4 vnt.
Vienas iš jų – bloknotas langeliais „QUADRILLE PERFORATED“:

Kiti trys – astronominės navigacijos bloknotai „DAY WORK Sun“, „DAY WORK Moon“ ir „NIGHT WORK“.

I.6. Navigacijos „tabelės“ – 2 vnt.
Viena „AERIAL and MARINE NAVIGATION TABLES“, kita – „AIR ALMANAC“.

I.9. Licensas-liudijimas. Tai „Lituanikos“ licencija.

III.1. Knygelė užrašams „Memo book“ ir V.2. Užrašų knygutė.

IV.9. Du spausdiniai. Vienas iš jų – tikriausiai taip vadinamas Dariaus ir Girėno testamentas, kitas – Belankos nuosavybės dokumentas:

IV.16. Odinės makštys su dviem liudijimais ir V.8. Knygelė su liudijimais. Tai S.Dariaus ir S.Girėno pilotų licencijos.

IV.18. Knygelė „Nachschlagebuch“. Čia kažkiek keblumo yra su pavadinimu. Vokiškai Nachschlagebuch – gali reikšti ir žinyną, ir žodyną, ir kažką panašaus. Pagal sąrašą čia yra S.Dariui priklausantis daiktas, o Darius turėjo anglų kalbos žodyną. Taigi, tai ir yra anglų k. žodynas:

IV.17. Pasas ir V.1. Pasas. Na, čia paaiškinimų nė nereikia – S.Dariaus ir S.Girėno pasai. Kaip ir tai: III.4. Kartoninė dėžutė su skridimo rėmėjų knyga bei VI.5. Skęstantiems patarimai (iškarpa iš laikraščio) – aišku pagal pavadinimus.

VI.4. Vienas bloknoto lapelis (prirašinėtas). Čia, tikriausiai, yra Belankos perdirbimo sąmata:

VI.7. Navigacijos lentelė. Astronavigacinė lentelė „POLARIS CAPELLA“:

Stasys Girėnas taip pat turėjo užrašų knygelę, į kurią pasižymėdavo svarbesnius dienos įvykius. Labai gaila, kad ši knygelė yra dingusi. 1934 m. kovo 9 d. Lietuvos aeroklubo atsakingas sekretorius J.Pyragius iš muziejaus ją pasiskolino ir matyt negrąžino.
[Darius ir Girėnas : dokumentai, laiškai, atsiminimai / Nijolė Dariūtė-Maštarienė, Algirdas Gamziukas, Gytis Ramoška / Kaunas : Lietuvos technikos muziejus „Plieno sparnai“, 1991, psl. 99.]

Matyt, V.20 ir yra ta dingusi S.Girėno užrašų knygelė.

Taigi, ko nėra? Nėra to mistinio aeronautinio dienyno ir nėra „Lituanikos“ lėktuvo paso. Štai šito:

Peršasi išvada, kad I.3. Bortinė knygelė ir yra „Lituanikos“ pasas. O tokio kaip aeronautinis dienynas iš vis nebuvo.

Faktas, kad S.Girėno knygelė buvo paskolinta ir užfiksuota paskolinimo data, byloja, jog Karo muziejaus darbuotojai nebuvo tokie neatsakingi, kad pradangintų tokį vertingą eksponatą, kaip aeronautinis dienynas.
O kodėl J.Pyragius negrąžino S.Girėno užrašų knygelės, tikriausiai, galima aiškinti taip. Pasiskolino 1934 metų kovo mėnesį ir, matyt, iš pradžių nesuskubo grąžinti. O 1934 metų birželio 7 d. J.Pyragius dalyvavo nepavykusiame voldemarininkų puče. Po to sekė jo suėmimas, kalėjimas, tremtis – sumaištys, kurių metu ta knygelė, tikriausiai, ir pradingo.

Pažvelkime į tų pačių dokumentų sąrašus, sudarytus Karo muziejuje 1944 metais, siekiant apsaugoti nuo galimų bombordavimų.

Darius ir Girėnas : dokumentai, laiškai, atsiminimai / Nijolė Dariūtė-Maštarienė, Algirdas Gamziukas, Gytis Ramoška / Kaunas : Lietuvos technikos muziejus „Plieno sparnai“, 1991, psl. 147 -148.

Eksponatas „Lėktuvo knygelė“ yra! 23-čia pozicija, inventorinis Nr. 518.

Dar įdomi detalė. Inventoriniai numeriai visų eksponatų eina paeiliui nuo 505 iki 591. Trūksta tik trijų mus nedominančiose srityse: 539 – nuotraukų tarpe, 565 – kažkoks žemėlapis ir 578 – vaistai, tikriausiai. Taigi požymių, kad kažkoks eksponatas dingo – nėra.

Iš mus dominančių dokumentų nėra keturių: Belankos nuosavybės dokumento; Belankos perdirbimo sąmatos; iškarpos iš laikraščio su patarimais skęstantiems ir S.Girėno knygutės „Nachschlagebuch“ (apie jos dingimo aplinkybes kalbėta praeitame skyrelyje).

Na ir žinoma, sąraše nerasime to mūsų aptariamo aeronautinio dienyno.

Dienyno egzistavimo naudai byloja:

1) Tai, kad dienyną matė ne vienintelis ELTOS korespondentas V.Kaupas, bet ir srities valdytojas W.Danzigas.

2) V.Kaupo įvardintas angliškas dienyno pavadinimas „Board book“.

3) V.Kaupo persirašytos iš dienyno frazės: „Apleidžiant Amerikos žemyną oras buvo gražus... Dešinėj matėsi dideli debesys... Pralėkus New-Faundlandą dešinėj matėsi žemė... Šiaurėj stovėjo didelis rūkas... Netoli Europos sutikome audrą...“

Pirmoji abejonė apie dienyno egzistavimą paskelbta „Dienos naujienose“: „jei dienoraščiu yra klaidingai palaikytas tik paprastas kelionės maršruto pažymėjimas žemėlapy...“ Šiai abejonei yra nemažas pagrindas:

1) Visi V.Kaupo korespondencijoje, išspausdintoje liepos 19 d. „Lietuvos aide“, išvardinti punktai yra iš anksto paruoštame maršruto žemėlapyje ant planuotos maršruto linijos: tiek Ragged Harbour Niūfaundlende, tiek Galway Airijoje, tiek Amsterdamas Olandijoje, tiek Luneburgas Vokietijoje. Taip pat ir Londonas.

Jeigu šie punktai nurašyti iš dienoraščio, kaip faktinis „Lituanikos“ kelias – tai jis nesutampa su katastrofos tyrimo duomenimis: tiek su vokiečių PRANEŠIMO teiginiais, kad „per Londoną ir jo apylinkes neskrido“, bei „Vokietiją jie pasiekė greičiausiai jau tamsoje“. Taip pat ir su lietuvių AKTO teiginiu: „lakūnai praskrido pro Šotlandijos šiaurę Kiel kryptimi“. Centrinė Airijos dalis (Galway) nuo Škotijos šiaurės nutolusi per 600 km, o skrendant iš Škotijos šiaurės per Šiaurės jūrą į Kylį niekaip pakeliui nebus nei Luneburgas, nei juo labiau Amsterdamas.

Netgi galvojant, kad A.Gustaičio komisija neteisi, ir „Lituanika“ neskrido per Škotiją, vis tiek labai maža tikimybė, kad „Lituanika“ per 3000 km Atlanto platybes nė kiek nenukrypo nuo užsibrėžto maršruto ir tiksliai „pataikė“ į Galway.

2) Rugpjūčio 8 d. žinutė labai aiškiai pasako, kad vadinamasis dienynas – tai pastabos ant žemėlapio: „Tiesa jie vedė dienoraštį, ir prie tiesios ant žemėlapio užbrėžtos linijos darė pastabas“.

Išvis kalbant apie rugpjūčio 8 d. straipsnį, kyla tokie klausimai. Kodėl Eltos korespondentas V.Kaupas, kuris skelbė, kad „Lituanikos“ dienyną „Berlyno oro uosto policija pasiėmė, kad galėtų nuodugniai katastrofos priežastį ištirti“, kalbėdamasis su tos policijos atstovu majoru Hatendorfu, jo nepaklausė:
Kodėl, turėdami tokį dienyną, jame nerado jokių žinių apie tai, kada ir kur pasiekė Europą? – „kada ir kokioje linijoje Darius ir Girėnas pasiekė Europą taip pat nėra žinių“. Kodėl „per Londoną ir jo apylinkes neskrido“? Kas iš viso tame dienyne buvo parašyta? Ir pagaliau, kur tas dienynas dingo?

Šiaip jau gaunasi, kad V.Kaupas turėjo būti liudininkas to fakto, jog dienyną paėmė Berlyno oro policijos atstovai. Vadinasi Hatendorfas, tų oro policijos atstovų vadovas, turėjo žinoti apie tą „paimtą“ dienyną. Tai V.Kaupui turėjo rūpėti, kur tas dienynas dingo, jis turėjo būti lyg ir suinteresuotas to dienyno likimu. Todėl labai keista, kad V.Kaupas, turėdamas tiesioginį pokalbį su majoru Hatendorfu, tokių dalykų nepasiteiravo.

3) Frazė „Visas kelias dienyne buvo nubrėžtas“ taip pat byloja, kad kalbama apie žemėlapį. Jei visas kelias buvo nubrėžtas žemėlapyje, tai kam tada dubliuoti dienyne? Ir ką gi bloknoto ar žurnalėlio puslapiuose galima nubrėžti? Kurso linijas? Atstumų atkarpas? Viskas tas yra žemėlapyje.

4) „Dargi šiapus Berlyno dienynas buvo stropiai vedamas, bet prie nelaimės vietos jau nėra jokių pastabų.“ Kyla klausimas, kas yra „šiapus“ Berlyno ir tada kas „anapus“? Iš kurios pusės reikia žiūrėti? Teisingiausia būtų pasakyti: „į rytus nuo Berlyno“, „į vakarus nuo Berlyno“, „į šiaurę nuo Berlyno“. V.Kaupas, pranešdamas Lietuvai „šiapus Berlyno“, tikriausiai turėjo omenyje „į rytus nuo Berlyno“ (galbūt „į šiaurės rytus nuo Berlyno“). Bet pagal „Lituanikos“ skridimo kryptį – tai jau „anapus Berlyno“, o „šiapus“ buvo vakaruose nuo Berlyno. Vienaip ar kitaip, bet „šiapus Berlyno“ verčia galvoti, kad tai žemėlapis.

Ir dar: „prie nelaimės vietos jau nėra jokių pastabų“. Betgi nelaimės vieta yra „šiapus Berlyno“ ir tik už 100 km. Nelieka vietos tam „stropiam dienyno vedimui“. 100 km aviacijoje yra labai nedidelis atstumas – tai tik 35 minutės skrydžio.

Jei vis tik „Lituanikos“ aeronautinis dienynas iš tikro buvo ir dingo, tai įdomu kodėl?

Vargu, ar gali būti reali dingimo priežastis kažkokia atsitiktinė: aplaidumas ar tiesiog žioplumas. Na, sakykim, pametė. Pametė vokiečiai?! Kažin ar tokia versija kas galėtų patikėti? Juolab, kad grąžintų daiktų sąrašuose figūruoja gan mažaverčiai daiktai, kaip kad šukos, nosinė ar tušti vokai.

Jei dienynas buvo vokiečių specialiai negrąžintas, tai jame turėjo būti parašyta „kažkas tokiooO!“. Bet kas tas „kažkas tokio“? Pabandykim paspėlioti.

Peršasi vienintelė mintis, kad tokiu atveju tame dienyne turėjo būti aprašytos Vokietijos karinės paslaptys. Kokios? Na, sakykim, galbūt Kylio uoste pastebėti povandeniniai laivai, kokios nors karinės gamyklos ar poligonai. Bet kam S.Dariui ir S.Girėnui būtų reikėję tai užsirašinėti į savo skridimo žurnalą? Juolab, kad pusę (galbūt net gerokai daugiau negu pusę) savo prabuvimo laiko Vokietijos teritorijoje „Lituanika“ skrido tamsiu paros metu. Tai kokias gamyklas, laivus ar tankus galėjo įžiūrėti?

Vienu žodžiu, šita versija kažkokia fantastinė, nereali. Kažkokių karinių paslapčių tam aeronautiniam dienyne vargu ar galėjo būti prirašyta. Juk S.Darius ir S.Girėnas skrido ne šnipinėjimo tikslais. Tokiu būdu vokiečiams tas aeronautinis dienynas negalėjo būti pavojingas. O tada jį nuslėpti nuo lietuvių nebuvo jokios priežasties.

Beje, jei srities valdytojas W.Danzigas, t.y. aukštas Vokietijos pareigūnas, dienyną matė ir skaitė anksti ryte, tai jis būtų turėjęs rasti ir tą „kažką tokio“, bei iš karto pasirūpinti, kad jokie prašalaičiai, o ypač žurnalistai to dienyno nevartytų. Bet, jei manysim, kad W.Danzigas rado ir skaitė anksčiau minėtą „Lituanikos“ pasą (Logbuch), suprantama jokių paslapčių ten nerado. Be to, logiška, kad tame pase rado įrašą apie „Lituanikos“ skridimą iš Čikagos į Niujorką.

ELTOS korespondentas Vladas Kaupas iš dienyno yra nusirašęs štai tokias frazes: „Apleidžiant Amerikos žemyną oras buvo gražus... Dešinėj matėsi dideli debesys... Pralėkus New-Faundlandą dešinėj matėsi žemė... Šiaurėj stovėjo didelis rūkas... Netoli Europos sutikome audrą...“ Ir daugiau nieko.

Atkreipkime dėmesį į tai, kad „Dienynas buvo tiksliai vedamas beveik iki pat katastrofos vietos. Tai nėra įspūdžių ir pergyvenimų aprašymas...“ Pacituotos frazės kaip tik labiau atrodo, kaip „įspūdžiai ir pergyvenimai“, o ne tikslūs techniniai skridimo parametrai. Ir visiškai nesurišti su laiku – nepažymėtos valandos, minutės. Tai koks čia „dienynas“? Nėra pažymėjimų apie skridimo aukštį, greitį, variklio sūkius, benzino sunaudojimą. Na, galbūt V.Kaupo, kaip humanitaro nedomino techniniai dalykai ir todėl jis jų į savo bloknotėlį nepersirašė. Bet kodėl V.Kaupą domino Niūfaundlendas, o ne Europa, kur ir kada ją pasiekė? Kodėl nedomino įrašai „šiapus“ Berlyno? Vienu žodžiu, V.Kaupas vartydamas ir skaitydamas svarbiausią skridimo dokumentą (jei toks buvo!) nesugebėjo iš jo išgauti vertingos informacijos.

Tačiau kaip ten bebūtų, šie išrašai yra svarus dienyno egzistavimo įrodymas. Jei dienyno nebuvo, tai šių frazių kilmę labai sunku paaiškinti. Paaiškinti galima nebent tuo, kad šios frazės kažkiek panašios į S.Dariaus pastabas ant žemėlapio. Gal V.Kaupas jas persirašė šiek tiek interpretuodamas. Bet čia tik spėjimas. Na, o tokios frazės: „Netoli Europos sutikome audrą...“ – ant žemėlapių nėra. Ją galbūt galima būtų paaiškinti įspūdžiais iš V.Posto skrydžio. V.Postas, perskridęs Atlantą, diena anksčiau (liepos 16) nusileido Berlyne. Buvo skelbta, kad V.Postas Atlante sutiko ar tai lietų ar tai audrą. Jo skridimo atgarsius V.Kaupas tikriausiai girdėjo ir galbūt sutapatino su S.Dariaus ir Girėno skridimu. Tačiau tai taip pat tik spėjimas.

Vienu žodžiu, visos minėtos frazės yra, vaizdžiai šnekant, dūris į paširdžius „Lituanikos“ dienyno paneigimo versijai.

„Lituanikos“ dienyno egzistavimu abejojo dar vienas žmogus. Tai JAV reikalų patikėtinis Kaune Maurice L. Staffordas. „Jis pareiškė abejojęs ar mįslingai dingęs „Lituanicos“ borto žurnalas su skrydžio užrašais apskritai egzistavo“ [„Valstybė“ 2013 Nr. 7, psl. 82-87, Gražina Sviderskytė „Darius & Girch“].

Šitos M.L.Staffordo abejonės galėjo turėti realų pagrindą. 1933 m. Kaune rezidavęs JAV diplomatas domėjosi S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio ir žūties peripetijomis. Todėl iš neoficialių pokalbių bei pasvarstymų apie aeronautinį dienyną galėjo žinoti daugiau nei iš skelbiamų oficialių pranešimų. Matyt iš tai ir išsirutuliojo tokia M.L.Stafordo nuomonė. Kažin ar JAV pareigūnas, diplomatas galėtų nepatikrintą, nepagrįstą teiginį reikšti. Vadinasi, Maurice L.Staffordo nuomonę ignoruoti neturėtume.

Pasak V.Kaupo dienyną iš katastrofos vietos pasiėmė Berlyno oro policija. Vadinasi, majoras Hatendorfas tą dienyną turėjo ir skaitė. Kyla klausimas, kodėl nepasinaudojo jokiais dienyno duomenimis? Vokiečių katastrofos tyrimo dokumente nėra jokių duomenų apie tai.

Lietuvių komisija, vadovaujama Antano Gustaičio, dienyno neturėjo. Kaip anksčiau rašyta, tas dienynas tikrai į Kauną neatkeliavo. Bet A.Gustaitis galėjo susisiekti su, atseit, tą dienyną mačiusiu ir skaičiusiu V.Kaupu, bei išklausyti bent žodinių parodymų. Kodėl tai nepadarė? O gal padarė, bet jau tada, kai paaiškėjo, kad „dienynas“ yra ne dienynas, o Logbuch – techninis pasas. Labai galimas daiktas, kad dienyno nebuvimą išsiaiškino Vladas Morkus, kartu skridęs viename lėktuve su V.Kaupu, parlydint iš Vokietijos S.Dariaus ir S.Girėno palaikus. V.Morkus buvo A.Gustaičio vadovautos komisijos narys.

Apibendrinant visą informaciją apie dienyną, iš susidariusio vaizdo peršasi išvada, kad „Lituanikos“ aeronautinio dienyno, kaip tokio atskiro dokumento, išvis nebuvo. Buvo tik neteisingai įvardintas dokumentas, ar dokumentų visuma (žemėlapiai, Logbuch, gal dar ir kiti užrašai). Nors anksčiau minėtos V.Kaupo persirašytos frazės yra šios teorijos silpnoji vieta, bet vis vien didele tikimybe koncentruojasi išvada, kad dienyno nebuvo.

Dienyno mitą pagimdė ELTOS korespondentas Vladas Kaupas. Tačiau nereikėtų V.Kaupo už tai smerkti. Kas nedirba – tas neklysta. Tuo tarpu V.Kaupo pastangos ir nuveiktas darbas nušviečiant „Lituanikos“ tragediją, ko gero, yra svaresnis nei visų kitų Lietuvos ambasados Berlyne darbuotojų kartu sudėjus. Šis informacijos netikslumas nepadarė nieko blogo. Na, buvo viltis, kad tame „dienyne“ bus rasta daugiau žinių apie „Lituanikos“ skrydį. Bet palyginimui pagalvokime: jei „Lituanika“ būtų patyrusi katastrofą vandenyne, tai žinių būtų buvęs absoliutus vakuumas – dingę be žinios.

Todėl reikia tenkintis tuo, ką turime, nededant iliuzinių vilčių į kažkokį dienyną.